Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-1268-595/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-23
Bylos Nr.: I1-1268-595/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03596-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas: M. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. I1-1268-595/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03596-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 1S-3174 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kalėjimo departamento direktorių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) pusiaukelės namus (toliau – ir Prašymas).

Nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2021 m. rugsėjo 28 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą perkelti jį toliau atlikti bausmę į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodoma išvada, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos bei su tuo, kad Sprendime siekiama nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros. Taip pat nesutinka su išvada, kad likusios 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teigia, kad BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Atkreipia dėmesį į 4 punkto sąlygą: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika yra vidutinė. Teigia, kad Sprendime yra nurodoma, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau pažymi, kad Sprendime neatkreiptas dėmesys į tai, jog bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta.

Nurodo, kad pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą pareiškėjas priklauso kategorijai nuteistųjų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas faktiškai atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (6 metai ir 6 mėnesiai), t. y. 3 metų ir 3 mėnesių bausmę. Teigia, kad šiuo metu liko 12 mėnesių iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį. Todėl mano, jog atsisakymas tenkinti Prašymą tuo motyvu, kad jis neatliko dar likusios 4 metų bausmės dalies, prieštarauja minėtoms teisės aktuose numatytų terminų nuostatoms.

Pažymi, kad duomenų, jog būtų neatitikęs kitų perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygų Sprendime nėra. Pareiškėjas nurodo, kad yra gerai charakterizuojamas, daug kartų buvo skatinamas, įgijo suvirtintojo profesinę klasifikaciją, dirba, turi galimybę įsidarbinti laisvėje, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Teigia, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Mano, kad šiuo atveju Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas.

Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalies sąlygas gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šio straipsnio dalies sąlygas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad ši įstatymo nuostata nėra imperatyvi ir neįpareigoja kiekvieną nuteistąjį, atitinkantį formalius reikalavimus perkelti į pusiaukelės namus. Nuteistasis į pusiaukelės namus perkeliamas tik tada, kai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą dėl padarytos pažangos ir galimybės nenusikalsti ateityje.

Nurodo, kad Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 23 d. išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą nustatė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. bausmę pareiškėjas atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 7 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, 2020 m. įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, o 2021 m. medienos apdirbėjo padėjėjo, dailidės padėjėjo, nuo 2021 m. birželio 22 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos ir dirba UAB „duomenys neskelbtini“ pagalbiniu darbininku, taip pat yra gauti patvirtinantys galimą įsidarbinimą laisvėje dokumentai iš MB „duomenys neskelbtini“, įsiskolinimų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra pateikęs gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus, tačiau nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, anksčiau teistas 4 kartus (išžaginimas, vagystė, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, viešosios tvarkos pažeidimas), įvykdytas nusikaltimas yra labai sunkus, įvykdytas organizuotoje grupėje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu teigė pasidavęs kitų įtakai, nors suvokė, ką daro, lengvabūdiškas elgesys, pasekmių neapgalvojimas, naudos siekimas įtakojo nusikalstamą pareiškėjo elgesį, tačiau šie aktualūs kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje nebuvo valdomi, todėl reikalinga savo elgesio priežasčių analizė.

Teigia, kad Komisija taip pat pripažino, kad padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių pareiškėjas būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai, o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, likusios 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Akcentuoja, kad Kalėjimų departamentas kaip viešojo administravimo subjektas privalo be gero administravimo principo laikytis ir proporcingumo principo: priimant sprendimus nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros. Teigia, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, akivaizdu, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas sprendimą pareiškėjo neperkelti į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, visus veiksmus, susijusius su sprendimo priėmimu, Prašymo nagrinėjimu, atliko teisėtai bei pagrįstai. Iš pateiktų duomenų ir įrodymų byloje matoma, kad Kalėjimų departamentas Sprendimą priėmė laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas jį perkelti į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo Prašymas dėl jo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Komisija 2021 m. rugsėjo 23 d. posėdžio metu išnagrinėjusi visą turimą su pareiškėju susijusią medžiagą, 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė Kalėjimų departamentui siūlymą Nr. LV-4616 neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus.

Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą, 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 1S-3174, kuriuo pareiškėjo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus PN pusiaukelės namus buvo netenkintas.

Pareiškėjas nesutikdamas su Kalėjimų departamento Sprendimu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtintas nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 3 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

Pagal BVK 69 straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į pusiaukelės namus perkeliami BVK 69 straipsnio 3 dalyje nurodyti nuteistieji, kuriems nustatytas būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, taip pat į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Aprašo 4.1. punkte numatyta, jog nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatomis galės būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas. 4.2. punkte nustatyta, kad įstaiga dėl nuteistųjų, kurie į pusiaukelės namus gali būti perkelti vadovaujantis BVK 69 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki galimo nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, pateikia teikimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudarytai komisijai dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 5 punktą įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje arba BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (5.1. punktas); socialinio tyrimo išvadą (5.2. punktas); nuteistojo prašymą arba įstaigos teikimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus (5.3. punktas); įsipareigojimą susirasti darbą ir nuteistojo sutikimą dirbti įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už įstaigos ribų (5.4. punktas); duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus (5.5. punktas); bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą (5.6. punktas); nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą (5.7. punktas); žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.) (5.8. punktas); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (5.9. punktas); intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybę pagrindžiantys duomenys (šiame papunktyje nurodyti duomenys privalomai pateikiami, kai nuteistasis į pusiaukelės namus pageidauja būti perkeliamas vadovaujantis BVK 69 straipsnio 3 dalimi, priimant sprendimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys pageidautini) (5.10. punktas); dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą (5.11. punktas). Aprašo 6 punktas nustato, kad Aprašo 5 punkte nurodyta dokumentinė medžiaga (informacija) per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis pateikiama Komisijai.

Aprašo 7 punkte numatyta, kad Komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio Aprašo 6 punkte nurodytos dokumentinės medžiagos (informacijos) gavimo dienos apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (7.1 papunktis); teikti siūlymą įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (7.2 papunktis); teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (7.3 papunktis); teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (7.4 papunktis).

Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą, privalo įvertinti Aprašo 8 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. Komisija priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (8.1 papunktis); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (8.2 papunktis); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (8.3 papunktis); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (8.4 papunktis); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (8.5 papunktis); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (8.6 papunktis); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (8.7 papunktis); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (8.8 papunktis); intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos (8.9 papunktis); kitas aplinkybes, kurios, komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (8.10 papunktis).

Nagrinėjamu atveju ginčijamame Sprendime konstatuota, kad įvertinus su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes dėl Prašymo, pripažintina, kad pareiškėjo padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, taigi, jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto, ir siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, bei atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, likusios 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmęs atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, todėl nuspręsta pareiškėjo neperkelti į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika buvo akivaizdžiai sumažinta. Pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį į pusiaukelės namus gali būti perkeliami nuteistieji, atliekantys bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Jis priklauso asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas faktiškai atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teigia, kad nėra duomenų, dėl kurių Prašymas negalėjo būti tenkinamas. Be to, pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėjo bausmės pradžia 2019 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 8 d. (nuteistas 6 metams ir 6 mėnesiams). Galimas lygtinis paleidimas 2022 m. rugsėjo 9 d.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis); 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponnavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 213 straipsnio 1 dalį (netikrų pinigų arba vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija 2021 m. rugsėjo 28 d. siūlyme „Dėl nuteistojo Marek Gečio neperkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo remiasi Kalėjimo departamentas Sprendime, įvertino ir nustatė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. bausmę pareiškėjas atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 7 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, 2020 m. įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, o 2021 m. medienos apdirbėjo padėjėjo, dailidės padėjėjo, nuo 2021 m. birželio 22 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, kad dirba UAB „duomenys neskelbtini“ pagalbiniu darbininku, taip pat yra gauti patvirtinantys galimą įsidarbinimą laisvėje dokumentai iš MB „duomenys neskelbtini“, įsiskolinimų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra pateikęs gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus, tačiau vertino, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kadangi anksčiau teistas 4 kartus (išžaginimas, vagystė, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, viešosios tvarkos pažeidimas), įvykdytas nusikaltimas yra labai sunkus, įvykdytas organizuotoje grupėje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu teigė pasidavęs kitų įtakai, nors suvokė, ką daro, lengvabūdiškas elgesys, pasekmių neapgalvojimas, naudos siekimas įtakojo nusikalstamą pareiškėjo elgesį, tačiau šie aktualūs kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje nebuvo valdomi.

Pažymėtina, jog BVK 69 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė – „gali būti perkelti“, taip pat Apraše nurodomas reikalavimas Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne tik formaliai vadovautis BVK 69 straipsnio 2 dalimi. Taigi, netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas aplinkybes bei motyvuodama tokį savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl Sprendimo, sutinka su Kalėjimų departamento daromomis išvadomis, kad BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostata nėra imperatyvi ir neįpareigoja kiekvieną nuteistąjį, atitinkantį formalius reikalavimus perkelti į pusiaukelės namus. Nuteistasis į pusiaukelės namus perkeliamas tik tada, kai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą dėl padarytos pažangos ir galimybės nenusikalsti ateityje.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes su jas pagrindžiančiais įrodymais, teismo vertinimu, Komisija įvertinusi pareiškėjo situaciją pagal Aprašo 8 punkte nurodytus kriterijus, tinkamai vertino ir nustatė, kad padaryta pareiškėjo pažanga nėra akivaizdi, jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių pareiškėjas būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Taip pat teisingai nustatė, jog atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, likusios 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių kitų svarių argumentų ar įrodymų, paneigiančių atsakovo Sprendime nurodytų argumentų pagrįstumą. Pareiškėjas tik deklaratyviai ir subjektyviai nurodo, kad nesutinka su Sprendimo argumentais. Kaip minėta, sprendžiant dėl Prašymo tenkinimo, neturi būti vadovaujamasi vien tik formalia atitiktimi įstatymo nuostatai (BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punktui), tačiau šis klausimas sprendžiamas visumoje atsižvelgiant ir į Aprašo 8 punkte nurodytus kriterijus.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje A502-2124/2013, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Įvertinus pareiškėjo ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalis) reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, nėra apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. 1S-3174 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė