- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- I3-2961-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01113-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- "Širvėnos bravoras"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Širvėnos bravoras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Širvėnos bravoras“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. AS-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtinta UAB „Širvėnos bravoras“ mokėtina 4855 Eur mokesčio suma ir maksimaliai sumažinti šią sumą.
Nurodo, jog 2020 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, pareiškėja pateikė pastabas, į kurias Departamentas neatsižvelgė ir 2021 m. sausio 27 d. sprendimu patvirtino aktą.
Skunde teigia, kad viso tikrinimo laikotarpiui bendradarbiavo su Departamentu. Pažymi, kad pareiškėjos atstovams nebuvo žinoma apie reikalavimą privalomai deklaruoti išgauto požeminio vandens kiekius. Kai tik buvo apie tai sužinota, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri 2018 m. spalio 2 d. išdavė leidimą Nr. PV-18-60. Iš vandens telkinio naudojamą vandenį pareiškėja apskaitė ir buvo įsitikinusi, kad požeminį vandenį naudoja teisėtai.
Pareiškėja buvo ne kartą tikrinama atsakovo pareigūnų, tačiau vandens išteklių naudojimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, neturėjo tikslo nuslėpti mokestį už valstybinius išteklius. Nei akte, nei ginčijamame sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėja veikė tyčia siekdama išvengti mokesčio, todėl toks pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti laikomas pavojingu, o dėl tokio pažeidimo, pareiškėjos nuomone, nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms.
Skunde nurodoma, kad 4855 Eur ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui, todėl neteisinga, taip pat atsižvelgiant į šiuo pandemijos laikotarpiu susidariusią ekonominę situaciją, kai pareiškėja priversta stabdyti gamybą, kadangi didžioji jo gaminamos produkcijos dalis buvo realizuojama per viešojo maitinimo įstaigas, kurios karantino metu yra uždarytos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2020 m. lapkričio 26 d. Departamento pareigūnė atliko pareiškėjos planinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos iš gręžinio Nr.26559, esančio Čepukų k., Širvėnos sen., Biržų r., vandenvietės kodas žemės gelmių registre 5107, išgaunamas požeminis vanduo buvo naudojamas ūkinei komercinei veiklai, todėl pareiškėja turėjo prievolę mokėti mokestį už išgaunamą požeminį vandenį. Pareiškėjai Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (Nr.PV-18-60) buvo išduotas 2018 m. lapkričio 2 d., todėl nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. IV ketvirčio pareiškėja išgavo požeminį vandenį neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo ir nebuvo sudariusi išteklių ar ertmių naudojimo sutarties. Tuo buvo pažeisti tikrinamu laikotarpiu galiojusios žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nustatyta, kad bendrovė be leidimo išgavo: 2017 m. (I-IV ketvirtis) – 2270 m³, 2018 m. (I-III ketvirtis) - 2343 m³. Už išgautą be leidimo gamtos išteklių kiekį, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikomas didesnis mokesčio tarifas, apskaičiuojamas Įstatymo 2 priede nustatytą tarifą dauginant iš koeficiento 10. Pareiškėjai apskaičiuotas 4855 Eur mokėtinas mokestis.
Įstatymuose yra įtvirtinta imperatyvi pareiškėjo pareiga išteklius išgauti tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarius su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, pildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją, ją teikti valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
Nurodo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, vykdantis ilgametę ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu, tad turėjo domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Pažymi, kad gamtos ištekliai yra didelė vertybė, todėl jie turi būti apskaitomi ir deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus Valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus. Pareiškėja privalėjo veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai.
Vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumą padarytam pažeidimui svarbi ir pareiškėjo turtinė padėtis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ar kad jai paskirtas mokestis padidintu tarifu būtų nepakeliama finansinė našta ir kad ji nepajėgtų mokesčio sumokėti. Pareiškėjo pardavimo pajamos 2019 metais siekė 500 001 – 1 000 000 Eur be PVM, tad laikytina, kad pareiškėja gali sumokėti taikytą didesnį mokesčio tarifą. Be to, pareiškėja net nesiekia prašyti paskirto mokesčio išdėstymo dalimis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu dėl pareiškėjo skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Tarnyba nurodo, kad pareiškėja 2017-2019 m. privalėjo turėti Trečiojo suinteresuoto asmens Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, nes naudojo požeminio vandens išteklius. Pareiškėja Leidimą naudoti požeminio vandens išteklius Nr. PV18-60 gavo tik 2018 m. spalio 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. sausio 27 d. Departamento sprendimo Nr. AS-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtinta pareiškėjai, už 2017 m. – 2018 m. išgautą be leidimo gamtos išteklių kiekį, paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma, pakeitimo.
Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas atliko pareiškėjos patikrinimą ir 2020 m. lapkričio 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA80-97-2020 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėja 2017 m. ir 2018 m. I-III mokestiniais ketvirčiais žemės gelmių išteklių (požeminio vandens) gavybą vykdė neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Leidimas buvo išduotas 2018 m. spalio 2 d. Išgaudama ir naudodama požeminio vandens išteklius ūkinei komercinei veiklai neturėdama Leidimo mokesčių mokėtoja pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus. Mokesčių mokėtoja be leidimo išgavo: 2017 m. (I-IV ketvirtis) – 2270 m³, 2018 m. (I-III ketvirtis) - 2343 m³, viso tikrintu laikotarpiu (2017 m. – 2019 m.) be leidimo buvo išgauta 4613 m³ požeminio vandens, už kurį paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma sudaro 4855 Eur (b.l. 7-9).
Pareiškėja 2020 m. gruodžio 28 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akte pritaikyto didesnio mokesčio tarifo, kuriose nurodė, kad jai nebuvo žinoma, jog požeminio vandens naudojimui privaloma turėti leidimą ir sutartį. Apie tai sužinojusi 2018 m. pavasarį ji nedelsdama kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri išdavė leidimą. Iš vandens telkinio naudojamą vandenį pareiškėja apskaitė ir buvo įsitikinusi, jog naudoja teisėtai. Pareiškėja ne kartą buvo tikrinama, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Pritaikyta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui (b.l. 10).
Departamentas skundžiamu 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad sprendimu patvirtinta 4855 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos (b.l. 12-14).
Pareiškėja pateikė skundą teismui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja išgavo požeminį vandenį neturėdama Leidimo, taip pat dėl patikrinimo metu nustatyto išgauto vandens kiekio ir mokesčio paskaičiavimo. Pareiškėja mano, kad paskaičiuotas mokestis nėra proporcingas padarytam pažeidimui ir turėtų būti mažesnis. Departamentas nesutinka su šiais argumentais, iš esmės laikosi pozicijos, kad pareiškėjai turėjo būti paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu ir neturėtų būti mažinamas. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertins pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.
Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymo) o 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias, kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimus).
Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
Įstatymo priede nustatyti tarifai pagal išgauto vandens rūšį (požeminis, mineralinis ir kt.) ir kiekius (m³). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-08-01 iki 2020-06-30) 12 straipsnio 1 dalis numatė, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Tarnybos išduotą leidimą ir sudarę ir ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).
Įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga mokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, todėl pasikeitęs teisinis reguliavimas ir pareiškėjos nežinojimas apie jo pasikeitimą negali nulemti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo. Pareiškėjai 2018 m. spalio 2 d. išduotas leidimas naudoti gėlo požeminio vandens išteklius pagal pridedamos sutarties sąlygas (b. l. 76). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja išgaudavo ir naudojo komercinei veiklai (alaus gamybai) požeminį vandenį ir 2017 m., ir 2018 m. (I-III ketvirčiais), neturėdama leidimo, nors tokį leidimą privalėjo turėti ir privalėjo deklaruoti sunaudotų gamtos išteklių kiekius bei sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai neturint leidimo ir neteikiant deklaracijų jos veiksmai negali būti laikomi formaliais. Be to, pareiškėja pati nurodo, jog sužinojusi, kad požeminio vandens naudojimui privaloma turėti leidimą ir sutartį, 2018 m. pavasarį ji nedelsdama kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri išdavė Leidimą.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į pareiškėjos argumentus, kad ji 2018 m. pavasarį pati kreipėsi į Tarnybą dėl Leidimo išdavimo, ėmėsi veiksmų įteisinti valstybinių gamtos išteklių naudojimą (kreipimasis dėl leidimo gavimo), - laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią Įstatyme numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Nors pareiškėja argumentuoja tuo, kad pasikeitė teisinis reguliavimas, visgi sutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiškėja užsiima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turi tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl privalo išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, o įstatymo nežinojimas nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Tokia veika buvo sukeliama rizika, kad užsitęsus išteklių išgavimui neturint leidimo, deklaracijų neteikimui ir mokesčių nemokėjimui vėlesnio mokesčio paskaičiavimo ir išieškojimo galimybės pasunkės.
Kaip jau minėta ankščiau, pareiškėja pažeidimo neneigia, nurodo, kad jos priežastys buvo susijusios su nežinojimu apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, po kurio pareiškėja turėjo gauti leidimą savo veiklai išgaunant gėlą požeminį vandenį ir jį gavo 2018 m. spalio 2 d. Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 5 kartus padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas jo ribose tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant (5 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2017 m. I-IV ketv. mažintina iki 1180 Eur (2360 Eur / 2), už 2018 m. I-III ketv. iki 1248 (2495 / 2), iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažintina iki 2428 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas maksimaliai sumažinti padidintu tarifu paskaičiuotą mokesčio sumą negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvintoms teisės aktų nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Širvėnos bravoras“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. AS-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už 2017 m. (I-IV ketvirtį) ir 2018 m. (I-III ketvirtį) neturint leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki 2428 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų).
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.