Vilniaus apygardos teismo nutartis

Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui solidariai iš atsakovų L. Š. ir V. Š. 4 962,38 Lt už gamtai padarytą žalą ir 4 210,80 Lt už geodezinių darbų paslaugas.

Teismas nustatė, kad atsakovai 2010-03-09 pirkimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 5,0099 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2012-11-13 buvo atliktas patikrinimas dėl galimai neteisėtai iškastos kūdros atsakovų minėtame sklype ir nustatytas iškastos kūdros plotas ir tūris, mechaniškai sunaikintas natūralios pelkinės augmenijos plotas. Atsakovų žemės sklype neteisėtai iškasus kūdrą ir paskleidus gruntą, buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija 802 m² plote pelkių ir šaltinynų specialiųjų naudojimo sąlygų zonoje bei sunaikinta natūrali žolinė augmenija 2694 m² plote, kuri patenka į natūralių(užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų apsaugos zoną. Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose yra draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą (punktas 128.2), taip pat natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį (punktas 129). Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime yra konstatuota, kad pagal byloje surinktas faktines aplinkybes atsakovų administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra 2011 m. vasario-gruodžio mėnesiai. Teismas pažymėjo, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytai žalai taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, todėl teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovų veiksmai, kurie pasireiškė, sunaikinimu natūralios žolinės augmenijos 802 m² plote pelkių ir šaltinynų specialiųjų naudojimo sąlygų zonoje ir 2694 m² plote, kuri patenka į natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų apsaugos zoną, kasant atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kūdrą ir paskleidžiant gruntą. Be to, ieškovas siekdamas įvertinti aplinkai padarytą žalą, privalėjo pirkti geodezinių darbų paslaugas, kurias suteikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos institutas ir kurių kaina yra 4210,80 Lt. Tai rodo prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai. Teismas pažymėjo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 251 str. 1 dalis), o remiantis CK 4.86 str., atsakovų prievolė atlyginti žalą yra solidari. Kad yra kitaip, atsakovai duomenų ir įrodymų nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundų argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2012-11-13 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – RAAD) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Geodezijos instituto darbuotojams patikrinus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atlikus geodezinius matavimus nustatyta, kad neteisėtai iškasus kūdrą ir paskleidus gruntą buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija 802 m² plote pelkių ir šaltinynų specialiųjų naudojimo sąlygų zonoje bei sunaikinta natūrali žolinė augmenija 2694 m² plote, kuris patenka į natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų apsaugos zoną. Tokiu būdu yra pažeisti LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2, 129 p. įtvirtinti reikalavimai, draudžiantys šaltinynuose mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose sausinti, suarti natūralias (užliejamas ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keistų jų būklę ir žolynų sudėtį. Be to, pagal byloje surinktas faktines aplinkybes ieškovas padarė išvadą, kad galimo pažeidimo laikas – 2011 m. vasario – 2011 m. gruodžio mėnesiai (b.l. 18), o žalos dydis, apskaičiuotas remiantis LR Aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymų Nr.45 patvirtintos Metodikos 15 p., sudaro 4962,38 Lt (b.l. 20). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad žemės sklypas, kuriame nustatyti šie aplinkos apsaugos pažeidimai, priklauso atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2010-03-09 (b.l. 7).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Atsakovė kartu su sutuoktiniu V. Š. nuo 2010-03-09 yra minėto žemės sklypo, kuriame nustatyta žala aplinkai, savininkai. Atsakovės teiginiai, neva ji apie savo turimą turtą (žemės sklypą) nieko nežinojo, laikytini deklaratyviais, prieštaraujančiais logikai, tuo labiau, kad šis turtas yra išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre, o teismo posėdžio metu atsakovė ne kartą nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartį turbūt yra pasirašiusi (b.l. 91; 80). Aplinkybė, jog kūdros kasimo darbai atlikti 2011 m. vasario – 2011 m. gruodžio mėnesiais, buvo nustatyta ieškovo darbuotojams įvertinus kūdros būklę, šviežią gruntą, apaugusių žolių kiekį (b.l. 89-90), todėl apeliantės teiginiai, neva toks darbų atlikimo laikotarpis yra neteisingas, yra nepagrįsti, tuo labiau, kad apeliantė priešingas išvadas pagrindžiančių duomenų nepateikė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype buvo sunaikinta net 802 m² ir 2694 m² žolinės augmenijos, iškastos kūdros plotas yra 2 872 m², grunto tūris – 5 360 m³ (b.l. 13-14), taigi sutiktina su ieškovu, kad tokiam plotui iškasti yra būtina speciali technika bei įranga, o į privatų atsakovų nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą tokia technika gali patekti tik esant atsakovų valiai ir jų leidimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent atsakovų neteisėtais veiksmais nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo padaryta žala aplinkai, todėl atlikę veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai, jie privalo atlyginti valstybei padarytą žalą (CK 6.246 str. 1 d., CK 6.263 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad žalos dydis, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Ieškovas pateikė žalos dydį patvirtinančius apskaičiavimus, grindžiamus Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, iš kurių matyti, kad žala sudaro iš viso 4 962,38 Lt (b.l.20). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad siekdamas tiksliai nustatyti atsakovų padarytą žalą aplinkai, tačiau negalėdamas to padaryti pats, ieškovas privalėjo pasitelkti geodezijos specialistus, galinčius parengti atsakovų žemės sklypo topografinę nuotrauką, nustatyti iškastos kūdros, sunaikintos pelkės teritoriją ir pan., o šių geodezinių darbų kaina sudarė 4 210,80 Lt (b.l. 11). Apeliantės teiginiai, neva byloje nėra duomenų, pagrindžiančių geodezinių matavimų kainos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams: paslaugų įkainis yra nurodytas tiek VGTU ir ieškovo sudarytoje 21012-10-31 Sutartyje NR.G-114 (priedas Nr.1), tiek 2012-11-29 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte (b.l. 10-11), tuo tarpu aplinkybė, kad žalos, padarytos aplinkai, bei jos nustatymo kaina yra panaši, nepaneigia nei žalos dydžio, nei jo nustatymo įkainių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji jokių duomenų, kad Geodezijos instituto pateikta kaina yra nepagrįsta ar netinkamai paskaičiuota, nepateikė, aplinkybių, jog geodezines paslaugas atlikęs subjektas buvo parinktas pažeidžiant įstatymų nuostatas, nepagrindė ir tik deklaratyviai teigia priešingai, kas laikytina tik siekiu išvengti atsakomybės.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Lietuvos kriminalinės policijos darbuotojai, 2012-01-05 pranešime tik informavo ieškovą dėl galimai padarytų neteisėtų veiksmų atsakovų sklype, t.y. dėl nukastos kalvos, dirvožemio, sklypo teritorijos pažeidimų, tačiau ne dėl to, kas tokius veiksmus atliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą iškviesti pareigūną, surašiusį tokį pranešimą, liudyti atmetė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie vyksiantį patikrinimą ieškovei buvo išsiųstas (b.l. 5), tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė sklypo tikrinime nedalyvavo, negali paneigti padarytos žalos aplinkai ir jos pareigos ją atlyginti.

Vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė teisėtas išvadas bei pagrįstai iš atsakovų solidariai ieškovui priteisė padarytą gamtai žalą ir jos nustatymo išlaidas. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.