- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-594-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04226-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ARGAMITAS“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARGAMITAS“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 16 560 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 413 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalys 2018 m. spalio 20 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią 2018 m. spalio – gruodžio mėnesiais ieškovė atliko atsakovui statybos darbų už 27 180 Eur, tačiau atsakovas iki šiol už juos sumokėjo tik 10 620 Eur, todėl liko skolingas ieškiniu reikalaujamą sumą. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kiekybės ar komplektacijos ieškovė iš atsakovo nėra gavusi. Atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, sumokėjo dalį sumos, taigi patvirtino darbų atlikimą, visgi apmokėjo tik dalį sąskaitų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad sumokėjo ieškovei už tinkamai atliktus bei priimtus darbus, o už nepriimtus darbus turėjo teisę neatsiskaityti. Sutartyje nurodytas darbų terminas – 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau ieškovės darbuotojai, darbdaviui neužtikrinus jiems darbo vizų pratęsimo, išvyko 2018 m. gruodžio 10 d., nebaigę visų nustatytų darbų. Dėl to viso objekto darbai nebuvo tinkamai įvykdyti, juos užbaigti privalėjo atsakovas. Į bylą pateikti atliktų darbų perdavimą – priėmimą fiksuojantys dokumentai – tai daugiau techninio pobūdžio dokumentai, patvirtinantys ne patį darbų atlikimą ir jo perdavimą, o tiesiog parodantys apie faktiškai atliktus darbus. Be to, jie atsakovui neįteikti ir pastarojo negrąžinti. Tai rodo ieškovės piktnaudžiavimą teisėmis. Vienašališkai surašydama darbų priėmimo – perdavimo aktus ir sąskaitas už jos neva atliktus darbus, ieškovė parodė nenorą taikiai išspręsti tarp šalių kilusius klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 16 560 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 560 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 390,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas UAB „Argamitas“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti užsakovo A. G. užsakytus darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, darbus priimti ir sumokėti darbų kainą. Atsakovas pasirašė dirbtų valandų žiniaraščiuose. Ieškovė pateikė pažymas apie 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais atliktus darbus, sudarė darbų aktus, pagal juos išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. pavedimais pilnai apmokėjo PVM sąskaitą - faktūrą pagal atliktų 1-ą darbų aktą 8 120 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 7 d. pavedimu PVM sąskaitą - faktūrą pagal 2-ą atliktų darbų aktą 1 175 Eur sumai ir iš dalies PVM sąskaitą - faktūrą pagal 3-ą atliktų darbų aktą 14 285 Eur sumai. Taigi liko skolingas pagal dvi sąskaitas faktūras, išrašytas remiantis 3-iu ir 4-u atliktų darbų aktais bendrą 16 560 Eur sumą (12 6902 Eur sumą pagal sąskaitą remiantis atliktų darbų aktu Nr. 3 ir 3 600 Eur pagal sąskaitą remiantis atliktų darbų aktu Nr. 4).
5. Teismo vertinimu byloje kilo ginčas dėl darbų apmokėjimo iš esmės dėl to, kad ieškovės darbuotojai nedirbo statybos objekte iki 2018 m. gruodžio 20 d. bei dėl to, kad, atsakovo teigimu, darbų kiekiai neatitiko dirbtų valandų. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta rangos sutartis numatė preliminarią darbų pradžią 2018 m. spalio 20 d. ir preliminarią darbų pabaigą 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau nenumatė įpareigojimo ieškovės darbuotojams būti statybos objekte iki konkretaus laiko. Sutartimi buvo susitarta dėl darbų atlikimo Mannheimo objekte. Atsakovo atstovas posėdžio metu pripažino visus darbus Mannheime kaip atlikus.
6. Teismas sprendė, kad nesant ginčo dėl darbų kokybės, o atsakovui patvirtinus, kad darbai Mannheime pilnai atlikti, nėra pagrindo atmesti reikalavimą sumokėti ieškovei skolą už atliktus darbus. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovas tikėjosi, jog ieškovės darbuotojai dirbs iki pat 2018 m. gruodžio 20 d. kitame, t. y. Vormso objekte, nepaneigia jo pareigos sumokėti ieškovei už visus tinkamai atliktus darbus, juo labiau, kad apmokėjimą už 2018 m. gruodį atliktus darbus atsakovas iš savo užsakovo gavo.
7. Įvertinęs visas šalių nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės atlikti dabai, už kuriuos ji reikalauja atlyginimo, atsakovo faktiškai yra priimti, duomenų apie darbų trūkumus nėra, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei jos reikalaujamą 16 560 Eur skolą.
8. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (16 560 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 40,00 Eur.
10. Ieškinį tenkinęs visiškai, teismas ieškovės patirtas 373 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 17,06 Eur vertimo išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti ieškovės ieškinį nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. sutartyje nurodytas darbų pabaigos terminas buvo 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau ieškovės darbuotojai išvyko 2018 m. gruodžio 10 d., nebaigę visų nustatytų darbų. Ieškovės darbuotojai išvyko anksčiau, kadangi ieškovė tinkamai neužtikrino savo darbuotojų darbo vizų pratęsimo. Ieškovės darbuotojų vizos galiojo iki 2019 m. gruodžio 10 d., o tai paveikė tolimesnį ieškovės darbų neatlikimą ir atsakomybę dėl darbo jėgos teikimo pagal sutartį;
11.2. sutarties 5.2 punkte yra nurodyta, kad ieškovė privalėjo kreiptis į atsakovą ir pranešti apie sutarties nutraukimą ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį, tačiau ieškovės darbuotojai paliko nurodytą objektą likus 10 dienų iki sutartyje nurodyto termino pabaigos, todėl ieškovė grubiai pažeidė sutartį;
11.3. sutartyje nurodyta, kad atsakovas parūpina tinkamas sąlygas ir būstą ieškovės darbuotojams, o ieškovė įsipareigoja laikytis kitų sutarties sąlygų. Ieškovės darbuotojai dėl nepratęstų vizų negalėjo atlikti atsakovui darbų. Dėl šių ieškovės sutarties sąlygų neįvykdymo atsakovas patyrė žalą;
11.4. atsakovas negalėjo tinkamai užbaigti visų darbų Wormso mieste esančiame objekte. Ieškovė žadėjo atsiųsti kitus pakaitinius darbuotojus, tačiau tai nebuvo padaryta. Generalinis užsakovas atšaukė atsakovą iš Wormso mieste esančio objekto. Todėl atsakovas nepasirašė paskutinių sąskaitų ir darbų priėmimo – perdavimo aktų. Ieškovei pretenzijos reiškiamos ne dėl darbų, bet dėl sutarties nevykdymo, ko pasekoje atsakovas prarado objektą ir atlygį už darbus (gavęs atlygį būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove);
11.5. tarp šalių buvo sutartas, pirma, vienas objektas Manheimo mieste, už kurį su ieškove pilnai atsiskaityta. Tačiau pradėjus naują objektą Wormse ir ieškovei neįvykdžius savo pareigos užtikrinti darbuotojus, atsakovas negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų užsakovui;
11.6. prie ieškinio pateiktų priedų yra pasirašyta tik didžioji dalis ieškovės pateiktų darbų perdavimo aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų, o tai pagrindžia faktą, kad atsakovas nepriėmė ieškovės tariamai atliktų darbų. Ieškovė buvo informuota apie tai jog ieškovės darbai privalo būti užbaigti būtent 2018 m. gruodžio 20 d.;
11.7. atsakovo pasirašyti valandų žiniaraščiai byloje negali būti vertinami kaip atliktų darbų aktai, kadangi šie dokumentai atspindi tik išdirbtas valandas, o iš generalinio užsakovo atsakovas atlygį gaudavo ne už valandas, o už padarytus darbus, t. y. rezultatą. Todėl šiuo atveju visiškai skiriasi atsiskaitymo tvarka tarp ieškovės, atsakovo ir generalinio rangovo. Šis klausimas nebuvo tinkamai išspręstas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pasirašė tuos darbų priėmimo – perdavimo aktus ir sumokėjo už darbus, kuriuos tinkamai pripažino ir pretenzijų nereiškė. Ieškovė sugretindama pasirašytus valandų žiniaraščius su darbų priėmimo – perdavimo aktais pasielgė nesąžiningai, ko pasekoje pirmosios instancijos teismas pripažino tokią schemą kaip tinkamą;
11.8. atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, nėra pagrindo atsakovo ir sutartinei civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. priimdamas sprendimą teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų ir jas tinkamai pritaikė, nėra jokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl sprendimas neturėtų būti panaikintas;
12.2. apeliaciniame skunde atsakovas tiesiog dėsto savo samprotavimus, jų niekaip nepagrįsdamas, nenurodo jokių svarbių sprendimo panaikinimo motyvų, sprendimą vertina tendencingai ir vienpusiškai, visiškai nesiremdamas byloje esančiais įrodymais;
12.3. ginčo tarp šalių, kad ieškovė atsakovui atliko nurodytus statybos darbus pagal sutartį, nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbus atsakovui vykdė tik ieškovės darbuotojai, darbus, kuriuos jam atliko ieškovė, jis perdavė savo užsakovui ir iš pastarojo gavo pilną atsiskaitymą už juos, tačiau su ieškove neatsiskaitė. Taigi laikytina, kad atsakovas priėmė iš ieškovės atliktus darbus pagal sutartį, nes priešingu atveju, nebūtų galėjęs jų perduoti savo užsakovui, taip pat, kad ieškovės atlikti darbai yra atlikti tinkamai ir pilna apimtimi, nes priešingu atveju atsakovo užsakovas už juos nebūtų sumokėjęs atsakovui visos jų kainos. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jokių pretenzijų iš savo užsakovo dėl ieškovės atliktų darbų ar neva neatliktų darbų nėra gavęs, jokių išskaitų atsakovo užsakovas iš atsakovui mokėtinų sumų, kiek tai susiję su ieškovės atliktais / neva atliktinais darbais nedarė;
12.4. CK 6.123 - 6.144 straipsniuose yra numatyti bendrieji prievolių pabaigos pagrindai. Byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu pasibaigė atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškove už pastarosios atliktus statybos darbus pagal sutartį;
Šalies argumentai
12.5. apeliaciniame skunde atsakovas nurodo keletą neva ieškovės padarytų sutarties pažeidimų, tačiau nėra aišku, kokiu būdu tai siejasi su atsakovo prievole atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus. Be to, šie apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir atsakovo neįrodyti. Jokių reikalavimų dėl žalos ar nuostolių atlyginimo atsakovas ieškovei niekada nereiškė, priešieškinis byloje taip pat atsakovo nebuvo pateiktas;
12.6. ieškovė niekada nereiškė atsakovui jokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo. Ieškiniu ieškovė reikalavo iš atsakovo atsiskaitymo už atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atliktų darbų kiekiai atitiko dirbtų valandų skaičių.
4. Byloje nustatyta, kad šalių 2018 m. spalio 20 d. sudaryta rangos sutartis numatė preliminarią darbų pradžią 2018-10-20 ir preliminarią darbų pabaigą 2018-12-20 (tomas I, b.l. 11), tačiau nenumatė įpareigojimo ieškovo darbuotojams būti statybos objekte iki konkretaus laiko. Iš į bylą pateiktų dirbtų valandų žiniaraščių (tomas I, b.l. 84-90), kurie yra atsakovo pasirašyti, nustatyta, kad ieškovės darbuotojai dirbo žiniaraščiuose nurodytą valandų kiekį. Šalys, atsakovui pasiūlius, buvo sutarę dėl apmokėjimo pagal 12 Eur valandinį įkainį (tomas II, b.l.8). Šis skaičiavimas atitinka ir skaičiavimą pagal darbų kiekį kvadratiniais metrais (Sutarties 4.1.1. p., gipso kartono pertvarų montavimas – (3 400 kv.m. 25 Eur/m²). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad toks atsiskaitymas už darbus yra naudingesnis atsakovui (pvz., skaičiuojant mokestį už gruodžio mėnesio darbus pagal valandinį įkainį gaunama 3 720 Eur, pagal kvadratinius metrus – 3 600 Eur, skaičiuojant mokestį už lapkričio mėnesio darbus pagal valandinį įkainį – 14 580 Eur, pagal kvadratinius metrus – 15 460 Eur).
5. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad Sutartyje nurodytas darbų pabaigos terminas yra 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau ieškovės pagal Sutartį komandiruoti darbuotojai, kurie atvyko dirbti su darbo vizomis, išvyko 2018 m. gruodžio 10 d., nebaigę visų nustatytų darbų. Apeliantas skunde ne kartą pažymėjo, kad UAB „Agramitas“ direktorius D. Š. vėlavo parūpinti darbuotojus Sutarčiai vykdyti, kurie buvo iš Ukrainos ir kurie išvyko, nes darbuotojų vizos galiojo iki 2019 m. gruodžio 10 d.
6. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybę, kad paties atsakovo siūlymu buvo nustatytas apmokėjimas už rangos darbus pagal išdirbtas valandas ir ieškovė pagal tai apskaičiavo skolos dydį, nurodo, jog apelianto argumentai dėl to, kad ieškovės darbuotojai išvyko iš objekto iki sutarto laiko, nekeičia jo pareigos atsiskaityti su ieškove, nustačius atliktą darbų rezultatą.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai“. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą).
9. Taigi pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šalių sudarytas susitarimas atsiskaityti pagal išdirbtą valandų kiekį, yra įpareigojantis atsakovą sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą, nes atsakovas susitarimo nenuginčijo. Vadinasi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis iš generalinio užsakovo atlygį gaudavo ne už valandas, o už padarytus darbus, t. y. rezultatą, nėra susijusi su darbų atlikimu iki 2019 m. gruodžio 20 d. Be kita ko, ypatingai tuo atveju, kai ieškovei skolos dydis yra mažesnis nei skaičiuojant darbų kiekius kvadratiniais metrais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas priešieškinys (CPK 13 straipsnis), todėl apeliantas negali remtis aplinkybe dėl dirbtų valandų trumpesnio skaičiaus, siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti (CK 6.38 straipsnis).
10. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį „rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti“. CK 6.653 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.
11. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo paaiškinimų nustatė, kad ieškovės darbuotojai Mannheime atliko visus aptartus darbus. Taip pat sprendė, jog tai, kad atsakovas tikėjosi, kad ieškovės darbuotojai dirbs iki pat 2018 m. gruodžio 20 d. kitame, t. y. Vormse esančiame objekte, nepaneigia jo pareigos sumokėti ieškovei už visus tinkamai atliktus darbus.
12. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, nes tarp šalių kilęs ginčas dėl darbų atlikimo Vormso mieste, negali būti priemone sulaikyti apmokėjimą pagal galiojantį susitarimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Minėta, šalys sutarė dėl apmokėjimo pagal 12 Eur valandinį įkainį (Sutarties 4.1.1. p., gipso kartono pertvarų montavimas – (3 400 kv. m. 25 Eur/m²). Toks susitarimas atitinka CK 6.653 straipsnio 1 dalį, atsakovas patvirtino, kad jis iš savo užsakovo atlygį gaudavo ne už valandas, o už padarytus darbus, t. y. rezultatą, todėl ieškovė teisėtai pareikalavo darbų apmokėjimo pagal jų rezultatą, iš esmės atitinkantį išdirbtas valandas.
13. Apeliantas remiasi aplinkybe, kad ieškovė nesilaikė Sutarties reikalavimų; nesilaikė Vokietijos A1 formos reikalavimų dėl ko atsakovas rizikavo su pagrindinėmis rangos sutartimis dėl baudų ir nelegalaus darbo. Be to, anot apelianto, darbuotojai dėl nepratęstų vizų negalėjo atlikti darbų ir jis dėl to patyrė žalą.
14. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad aplinkybė dėl ieškovės darbuotojų neatvykimo ir darbų nevykdymo po 2018 m. gruodžio 8 d. gali būti pagrindas atsakovui, įrodinėjant susitarimo aplinkybes, reikalauti nuostolių iš ieškovės atlyginimo, jei jis jų patyrė. Apelianto rizika dėl nelegalaus darbo yra jo rizika, kurios jis negali perkelti ieškovei. Kaip darbų užsakovas, būtent apeliantas privalėjo pasirūpinti Sutarties nutraukimu, jei remiasi aplinkybe, kad ieškovė jau nuo pat Sutarties vykdymo pradžios ją pažeidė, kadangi darbuotojų dokumentai nebuvo tinkamai suruošti ir neatitiko Vokietijos reikalavimų.
15. Apeliantas teigia, kad Sutarties 5.2 punkte yra nurodyta, kad ieškovė privalėjo kreiptis į atsakovą ir pranešti apie Sutarties nutraukimą ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesi, tačiau ieškovės darbuotojai paliko nurodytą objektą, esantį Vormso mieste, likus 10 dienų iki Sutartyje nurodyto Rangos sutarties termino, todėl jis patyrė žalos.
16. Teisėjų kolegija pakartoja, jog tuo atveju, jei atsakovas patyrė žalos dėl įrodinėjamo Sutarties 5.2 punkto pažeidimo, tai gali kreiptis į teismą, gindamas savo turtinį interesą (CK 1.138 straipsnis).
Dėl darbų perdavimo aktų ir PVM sąskaitų – faktūrų įrodomosios reikšmės atsiskaitymui
17. Pagal Sutarties 2.3 punktą „šalys kiekvienos darbo dienos pabaigoje pasirašo tarpinius darbų priėmimo - perdavimo aktus, kuriuose fiksuojama darbų eiga, rezultatai, trūkumai“.
18. Apeliantas teigia, jog tai, kad yra pasirašyta tik dalis ieškovės pateiktų darbų perdavimo aktų ir PVM sąskaitų – faktūrų, pagrindžia faktą, kad atsakovas nepriėmė daugumos ieškovės tariamai atliktų darbų.
19. Teisėjų kolegija nurodo, kad apelianto argumentas dėl nepasirašytų darbų aktų vertinimo jo naudai neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos.
20. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas nurodė, kad „Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019, 33 punktas).
21. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką taip pat nurodyta, kad užsakovo prievolė apžiūrėti ir priimti atliktą darbą ar darbų rezultatą yra imperatyvi. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Taigi esminės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aplinkybės yra fiksuojamos atliktų darbų perdavimo priėmimo akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 ir kt.).
22. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog nepasirašydamas atliktų darbų aktų ir sąskaitų atsakovas nepriėmė daugumos ieškovės atliktų darbų, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Byloje nustatyta, kad apeliantas nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir jų apskaičiavimo teisingumo. Anot apelianto, jis pretenzijas ieškovei reiškia tik dėl to, kad atsakovas negalėjo tinkamai užbaigti visų darbų Wormso mieste esančiame objekte, negavo užmokesčio ir negalėjo užmokėti UAB „Agramitui“ už atliktus darbus.
24. Teisėjų kolegija nurodo, kad jei apeliantas patyrė dėl šios faktinės aplinkybės žalos, jis gali reikšti atskirą reikalavimą ieškovei, o jei tai paveikė ieškovės valią sumažinti mokėtiną sumą, tai yra šalių susitarimas, išspręstas tarpusavio derybų ir nuolaidų būdu (CK 6.189 straipsnis).
25. Tačiau iš byloje esančių sąskaitų ir mokėjimo pavedimų, nustatyta, kad apmokėjimą už 2018 m. gruodį atliktus darbus atsakovas iš savo užsakovo gavo (tomas I, b.l. 152, 155).
26. Taip pat apeliantas nurodė, kad jam pateikti ieškovės priėmimo – perdavimo aktai neatitiko valandiniuose žiniaraščiuose išdirbtų darbų, t. y. nebuvo sąsajos tarp išdirbtų valandų ir atliktų darbų; ir tai parodo ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis.
27. Teisėjų kolegija atmeta minėtą apelianto argumentą, nes ieškovė skolos dydį skaičiavo ne tik pagal valandiniuose žiniaraščiuose nurodytas išdirbtas valandas, bet jas sulygino ir su atliktų darbų kiekiais (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Teisėjų kolegija nurodo, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant exofficio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
apelianto (atsakovo) atsakovo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.