Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-482-1097/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-02
Bylos Nr.: e2-482-1097/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01291-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės
Trečiasis asmuo: AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai: Mantas Virbickas

Kategorijos

2.6.10.5.2.16Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą, padarytą pacientui
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-482-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01291-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,dalyvaujant ieškovei E. K.,

atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui,

trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė E. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (toliau – atsakovė, VMKL) dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. ieškovės tėvui J. J. (toliau – Pacientas) prasidėjus dešinės kojos pėdos skausmams, tinimui, atsiradus paraudimui, buvo kreiptasi į Baltijos Amerikos kliniką pirminei konsultacijai į gydytoją angiochirurgę A. N.. Gydytoja rekomendavo Pacientą skubiai hospitalizuoti. 2020 m. sausio 10 d. Pacientas buvo paguldytas į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kraujagyslių chirurgijos skyrių. Pacientui buvo skirtas vardinis vaistinis preparatas Kanavit, 10 mg. 2020 m. sausio 13 d. Pacientui buvo atliktas kojos arterijų arba transplantuotų šuntų ultragarsinis dvigubas skenavimas, vienpusis. 2020 m. sausio 16 d. Pacientas buvo išrašytas iš ligoninės. Išrašant Pacientą gydytoja jo kojos neapžiūrėjo, ieškovę žodžiu informavo, kad taikant konservatyvų gydymą Paciento būklė pagerėjo, ir pateikė ieškovei išrašą su rekomendacijomis. Epikrizėje nurodoma, kad kojos kraujotaka kompensavosi, todėl operacinio gydymo atsisakyta. Ieškovei nėra žinoma, kuo remiantis gydytoja sprendė, kad Paciento kraujotaka pagerėjo, nes nebuvo atlikti jokie tyrimai, leidžiantys daryti tokias išvadas.

3. Ieškovės teigimu, Paciento būklė blogėjo, atsirado dėmės ant dešinės kojos blauzdos, ėmė mėlynuoti dešinės kojos pirštai, todėl 2020 m. sausio 31 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu Pacientas pakartotinai nuvežtas į VMKL, angiochirurgo konsultacijai. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad Pacientui dešinėje pėdoje II-III pirštų pregangrena, prie diagnozės: 170.24 galūnių arterijų aterosklerozė su gangrena, tipas „+“ (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Pacientą apžiūrėjęs kraujagyslių chirurgijos gydytojas A. P. nurodė, kad: 1) gydymo galimybių nėra; 2) skausminio sindromo nėra; 3) amputacija nėra tikslinga. Ieškovės teigimu, tokioms išvadoms prieštaravo buvusi situacija, nes Pacientas dėl didelių skausmų negalėjo vaikščioti. Prie diagnozės nurodyta: galūnių arterijų aterosklerozė ir gangrena, tačiau nebuvo atlikti jokie laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, nebuvo taikytas joks gydymas, neskirti vaistai, taip pat ir nuskausminamieji.

4. Ieškovė nurodė, kad, praėjus dviem parom po apsilankymo ligoninėje, Paciento būklė ir toliau blogėjo, pradėjo šlapiuoti žaizdos ant dešinės blauzdos. 2020 m. vasario 2 d. Pacientas skubiai nuvežtas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (toliau – Santaros klinikos) papildomai angiochirurgo konsultacijai. Tuo metu Pacientas dar buvo sąmoningas, tačiau kentė didelius dešinės kojos skausmus, prakaitavo, aimanavo, muistėsi. Pacientas nedelsiant buvo nuvežtas į intensyvios terapijos skyrių, o Santaros klinikų gydytojai informavo, kad Paciento būklė yra labai sunki, siekiant išgelbėti gyvybę būtina amputuoti dešinę koją. Po atliktų kraujo tyrimų buvo nustatyta, kad Paciento PLT (trombocitų) kiekis kraujyje yra 19, todėl skubiai atlikti dešinės kojos amputacijos nebuvo galima dėl per didelės kraujavimo rizikos ir galimos Paciento mirties. Pacientas buvo perkeltas į kraujagyslių chirurgijos skyrių, siekiant atstatyti trombocitų kiekį (skaičių) kraujyje bei paruošti Pacientą dešinės kojos amputacijai. 2020 m. vasario 3 d. Santaros klinikų gydytojai informavo ieškovę ir Paciento sutuoktinę, kad per naktį pavyko Pacientui atstatyti PLT (trombocitų) kiekį (skaičių) kraujyje iki 149, kas iš esmės leistų operuoti, tačiau Paciento būklė ženkliai pablogėjo, dėl ko operacijos atlikti nebuvo galima. 2020 m. vasario 3 d. Pacientas iš Santaros klinikų pervežtas į UAB „Gemma sveikatos centrą“. 2020 m. vasario 4 d. po pietų Pacientas mirė.

5. Ieškovė argumentavo, kad Pacientas mirė dėl to, jog VMKL gydytojai neužtikrino jam tinkamo gydymo skyrimo, pažeidė kvalifikuoto gydytojo etikos standartus, aplaidžiai atliko savo darbą, buvo nerūpestingi ir neatidūs, nors į ligoninę buvo kreiptasi tik pastebėjus sveikatos sutrikimus, t. y. atsiradus skausmams, dešinės kojos pėdos patinimui ir paraudimui. Nors laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. ligoninėje buvo atlikti tyrimai ir galimai nustatyta tinkama diagnozė, tačiau nebuvo taikytas tinkamas gydymas. Dėl gydytojų neveikimo – taikyto tik konservatyvaus gydymo, Paciento būklė sparčiai blogėjo, dėl to Pacientas galiausiai mirė. Ieškovė taip pat nurodė, kad Pacientas sirgo onkologine liga, jam buvo taikytas Gama peilis ir spindulinė terapija, gretutinių ligų eigą prižiūrėjo ir dėl gydymo sprendė kitos gydymo įstaigos, tačiau apie gretutines Paciento ligas gydytoja A. N. ir VMKL buvo informuoti, galėjo tai matyti ir Paciento ligos istorijoje E-sveikata sistemoje. Ieškovės teigimu, VMKL gydytojai neužtikrino Pacientui tinkamo gydymo skyrimo, pažeidė kvalifikuoto gydytojo etikos standartus, aplaidžiai atliko savo darbą, buvo nerūpestingi ir neatidūs, buvo padarytos šiurkščios gydymo klaidos, gydytojai nusižengė gydymo taisyklėms, medicinos mokslo žinioms ir padarė klaidas, kurių objektyviai negalima paaiškinti. Laiku atlikus amputaciją, Paciento gyvybę dar buvo galima išgelbėti, tačiau skyrus netinkamą gydymą, nesuteikus Pacientui skubios pagalbos, Pacientas mirė, dėl ko ieškovei padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.

Šalies argumentai

6. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad, VMKL tvarkant Paciento medicininius dokumentus, prie Paciento sutikimo yra neaiškūs parašai, ne Paciento ranka parašyti duomenys, t. y. yra galimai suklastoti Paciento sutikimai dėl vaistų skyrimo ir dėl angiografijos tyrimo. Paciento sveikatos būklė neleido jam protingai vertinti savo interesų, todėl buvo pažeista paciento informavimo pareiga.

Atsiliepimas

7. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, Paciento mirties liudijime pažymėta, kad pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – broncho ir plaučio išplitęs piktybinis navikas (TLK kodas – C34.8). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) VMKL gydytojų neteisėtų veiksmų teikiant Pacientui sveikatos paslaugas nenustatė. Priimdama sprendimą, Komisija įvertino gretutines Paciento ligas: Pacientas sirgo išplitusiu, metastatiniu IV stadijos plaučių naviku, tai yra hiperkoaguliacinė būklė, kuri, atsakovės teigimu, neabejotinai turėjo įtakos trombotiniams įvykiams. (duomenys neskelbtini), nepriklausomas kraujagyslių chirurgas K. T., atsakydamas į Komisijos klausimus, taip pat nurodė, kad VMKL suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos: nustatyta tinkama diagnozė, pasirinkta teisinga gydymo taktika. Paciento apsilankymo VMKL metu nebuvo jokio objektyvaus pagrindo priimti sprendimo dėl kojos amputavimo ir tai nebūtų pakeitę buvusios situacijos. Atsakovė argumentavo, kad VMKL gydytojai, įvertinę Paciento nusiskundimus, surinktą anamnezę, asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pacientui suteikė tinkamai, kvalifikuotai ir rūpestingai, todėl atsakovė negali būti atsakinga už atsiradusią žalą Pacientui mirus. Gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyvias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

8. Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už deontologinę ekspertizę, o atsakovę įpareigoti visą priteistą neturtinės žalos atlyginimą pervesti Nacionaliniam vėžio institutui, nurodant, jog tai yra „parama medicininei įrangai bei kitoms reikmėms įsigyti“. Ieškovė argumentavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 31 d. VMKL gydytojai elgėsi aplaidžiai, atmestinai, neskyrė Pacientui tinkamo gydymo ir taip pažeidė pagrindinę gydytojo pareigą – nesuteikė kvalifikuotos ir rūpestingos medicinos pagalbos, dėl ko Pacientas mirė. Ieškovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Paciento mirties priežastis buvo VMKL gydytojų netinkamas gydymas, o ne kiti Paciento sveikatos sutrikimai bei ligos. Nors Pacientui buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys, tačiau gydymo prognozės išgyvenamumo klausimu nebuvo blogos, buvo planuojamas širdies vožtuvų patologijos transkateterinis gydymas, operacija numatyta 2020 m. sausio–vasario mėnesį; ieškovės vertinimu, kardiologai nebūtų planavę širdies vožtuvo transplantacijos operacijos pacientui, kurio išgyvenamumo prognozės blogos ir jam būtų likę gyventi vos keli mėnesiai. Ieškovės teigimu, neteisėtus atsakovės veiksmus patvirtina tai, kad: 1) 2020 m. sausio 16 d. VMKL Epikrizėje nurodyta pagrindinė diagnozė „Kojų arterijų embolija ir trombozė“, prie klinikinės diagnozės nurodyta „Dešinės kojos blauzdos arterijų embolija, ūmi dešinės kojos išemija“. VMKL gydytojams neabejotinai buvo žinoma, kad kojos blauzdos arterijų embolija ir trombozė sutrikdo kraujotaką ir visi Pacientui buvę simptomai, t. y. skausmas, kojos melsvumas, šaltumas ir kt., buvo ne kas kitas, o besivystančios gangrenos požymiai. Tai, kad rekonstrukcinio gydymo galimybių difuzinio kojų arterijų pažeidimo atveju nėra, patvirtino ir teismo ekspertai, todėl vienintelis gydymo būdas yra amputacija, kas Pacientui turėjo būti padaryta dar laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų ir Paciento mirties. 2) Išrašant Pacientą iš atsakovės ligoninės 2020 m. sausio 16 d. nebuvo atliktas nei vienas diagnostinis tyrimas, t. y. ultragarsinis tyrimas (echoskopija), angiografija, todėl gydytojai negalėjo daryti išvados, jog Pacientui medikamentinis gydymas buvo efektyvus, juolab, kad teismo ekspertai patvirtino, jog difuziniam kojų arterijų pažeidimui gydymo galimybių nėra, tai negrįžtamas pažeidimas. Tiek byloje esantys duomenys, tiek ieškovės ir liudytojos R. J. paaiškinimai patvirtina, kad Pacientas po taikyto konservatyvaus gydymo pagerėjimo nejautė. 3) 2020 m. sausio 31 d. Pacientas iš UAB „Gemma sveikatos centras“ buvo siunčiamas į VMKL pakartotinei angiochirurgo konsultacijai dėl dešinės kojos gangrenos ir atsiveriančios šlapiuojančios žaizdos dešinės kojos blauzdoje. 2020 m. sausio 31 d. VMKL Ambulatorinio apsilankymo apraše Nr. E025 Pacientui buvo nurodyta diagnozė „Galūnių arterijų aterosklerozė su gangrena“. Teismo ekspertas V. Z., pasisakydamas apie 2020 m. sausio 31 d. apsilankymą atsakovės ligoninėje, nurodė, jog, remiantis būklės įvertinimo duomenimis, Pacientui buvo nustatyta pregangrena, tačiau ekspertui nebuvo žinoma, kad Pacientas į ligoninę buvo atvežtas su šlapiuojančia gangrena, kai ši gangrenos forma, kaip patvirtino pats ekspertas, yra pavojingiausia žmogaus gyvybei. Atsakovės ligoninės gydytojams turėjo būti žinoma, kad šlapiuojanti gangrena yra pavojingiausia gangrenos forma žmogaus gyvybei. Objektyviai vertinant paciento būklę, ligoninės gydytojai nedelsiant turėjo imtis veiksmų, siekiant išgelbėti Paciento gyvybę. Net ir žinant, jog Pacientas gali mirti, buvo atsisakyta bet kokio gydymo galimybių, šiuo atveju amputacijos, ir Pacientas išleistas atgal į UAB „Gemma sveikatos centrą“.

9. Ieškovė argumentavo, kad 2024 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 3(38)/2024(01) (toliau – Ekspertizės aktas) ir jį sudariusių teismo ekspertų paaiškinimai teisme vertintini kritiškai, nes Aktas surašytas formaliai, pažeidžiant išsamumo, bylos nagrinėjimo dalyko principus; pateikiami atsakymai formalūs, neišsamūs, neargumentuoti. Ekspertai nurodė, jog susipažino tik su VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pateiktais dokumentais ir šiais remiantis surašė išvadą, neva kitų medicininių dokumentų nebuvo pateikta, tuo tarpu Ekspertizės akto pirmame lape nurodyta, jog ekspertizės objektas yra civilinės bylos medžiaga ir Paciento medicininiai dokumentai. Tyrimui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, todėl kyla klausimas, ar ekspertai iš tikrųjų nebuvo susipažinę su visa civilinės bylos medžiaga, ar sąmoningai nevertino byloje esančių duomenų, dėl kurių būtų tekę pateikti kitokio turinio ekspertinę išvadą. Teismo ekspertizė atlikta ir išvados pateiktos tik dėl dalies bylos nagrinėjimo dalyko, t. y. vertinti tik VMKL medicininiai dokumentai, todėl Ekspertizės akte neatsispindi išsamus medicininių duomenų vertinimas, išvadų motyvavimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismo ekspertams, apklaustiems teismo posėdžio metu, nebuvo žinoma, koks Pacientui buvo taikytas vėžio gydymas, kokios prognozės ir tai, kad buvo planuojama atlikti širdies vožtuvo keitimo operaciją, nors visa civilinės bylos medžiaga ekspertams buvo pateikta; be to, į didžiąją dalį klausimų, tiesiogiai susijusių su Paciento ligos istorija, ekspertai atsakyti negalėjo. Ieškovė nurodė, kad teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog, nustačius kojų arterijų emboliją ir trombozę, pirmomis dienomis pacientas jaučia skausmus, vizualiai matomas patinimas, melsvumas, tačiau vėliau vyksta negrįžtama audinių mirtis (žuvimas) pažeistoje zonoje, t. y. vystosi gangrena, dėl didelio (difuzinio) arterijų pažeidimo, kas ir buvo nustatyta Pacientui. Gangrena yra dviejų formų – sausa ir šlapiuojanti. Gangrenos atveju, ypač šlapios, žūstant audiniams griūna visas raumenynas, visa tai išmetama į bendrą kraujotakos sistemą, dėl ko žmogus miršta. Po 2020 m. sausio 13 d. Pacientui atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad chirurginio (rekonstrukcinio) gydymo galimybių nėra, kas reiškia, jog vienintelis tokiu atveju galimas chirurginis gydymas yra pažeistos vietos amputacija. Ekspertas V. Z. patvirtino, jog Paciento atveju kojų arterijų pažeidimas buvo labai žemas, todėl krešulių pašalinti (ištraukti) galimybių nebuvo, o tokia diagnozė iššaukia gangreną. Ekspertas teigė, kad jam nebuvo žinoma apie Pacientui taikytą vėžio gydymą, prognozes, apie planuotą širdies vožtuvo keitimą, taip pat patvirtino, jog ekspertizės išvada buvo surašyta remiantis VMKL pateikta Paciento ligos istorija, nevertintos byloje esančios nuotraukos, kurios, ieškovės teigimu, patvirtina, jog Pacientui buvo šlapiuojanti gangrena. Įvertinus nurodytą, ieškovė teigė, kad Ekspertizės išvada yra nepagrįsta, atlikta nesiremiant visa bylos medžiaga, o tik dalimi medicininių dokumentų, ekspertai nesugebėjo paaiškinti ir pagrįsti išvadoje pateiktų atsakymų, todėl Ekspertizės aktas neturi turėti įrodomosios galios. Ieškovės teigimu, teismas nevykdo Komisijos sprendimo teisėtumo peržiūros funkcijos, o nagrinėja ginčą iš esmės, todėl Komisijos sprendimas, priimtas laikantis išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, neturi įrodomosios reikšmės dėl ginčo esmės.

10. Ieškovė teismo posėdžio metu apibendrino, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog VMKL gydytojai neužtikrino tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, nebuvo atidūs, rūpestingi, dėl ko Pacientas mirė. IV stadijos vėžio diagnozė nėra vertinama kaip nuosprendis, jog pacientas mirs; Pacientui buvo taikytas tuo metu vienas iš naujausių gydymo būdų Lietuvoje – Gamma peilis, spindulinė terapija, operacinis gydymas, buvo pasiektas rezultatas, gautos teigiamos gydytojų prognozės, tačiau Pacientas mirė todėl, kad VMKL gydytojai laiku ir tinkamai jam nesuteikė pagalbos, o mirties priežastis buvo gangrena. Dėl to yra įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Papildomai ieškovė paaiškino, kad ieškovę su tėvu nuo vaikystės siejo ypač artimas ryšys, kuris yra ypatingas, išskirtinis ir nepakeičiamas. Vienas iš sunkiausių psichologinių momentų – matyti artimojo kančias. Ieškovė visą laiką buvo su tėvu, jis kentė nepakeliamus skausmus, aimanavo, kas išliko ieškovės atmintyje net ir praėjus daugiau nei keturiems metams. Dėl tėvo netekties ieškovė patyrė didelius neigiamus dvasinius, emocinius išgyvenimus, patyrė skriaudą, nes neteko vieno artimiausių žmonių savo gyvenime. Dėl to prašoma priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o priteistą sumą ieškovė prašė pervesti Nacionaliniam vėžio institutui.

11. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Argumentavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o įrodymų visuma patvirtina, jog ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovės atstovas nurodė, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

Atsiliepimas

12. Atsakovės atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta deonotolginė medicininė teismo ekspertizė ir surašytas Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 3(38)2024 (01), kuriame pateikta išvada, jog VMKL Pacientui sveikatos priežiūros paslaugas (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 31 d.) suteikė tinkamai. Ekspertai konstatavo, jog Paciento mirties priežastis buvo IV stadijos plaučių išplitęs navikas, o VMKL teiktas gydymas neturėjo įtakos Paciento sveikatos būklės blogėjimui ir mirčiai. Ekspertizės aktą parengę ekspertai buvo apklausti teismo posėdyje ir dar kartą patvirtino, jog palaiko Ekspertizės akte išdėstytas išvadas. Ekspertas (Santaros klinikos Kraujagyslių chirurgas) atsakė į visus jam užduotus klausimus, detaliai paaiškino, jog kitų gydymų variantų nebuvo, o Paciento mirtį lėmė IV stadijos vėžys ir vėžinė intoksikacija kai miršta visi organai. Be to, (duomenys neskelbtini), nepriklausomas kraujagyslių chirurgas K. T. el. paštu pateikė atsakymus į Komisijos užduotus klausimus, nurodydamas, jog Pacientui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos: nustatyta tinkama diagnozė, pasirinkta teisinga gydymo taktika; Paciento apsilankymo VMKL metu nebuvo jokio objektyvaus pagrindo priimti sprendimo dėl kojos amputavimo ir tai nebūtų pakeitę esančios situacijos. 2020 m. vasario 4 d. Paciento mirties liudijime Nr. 20-4902271 11 punkto d papunktyje nurodyta, jog pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – broncho ir plaučių išplitęs piktybinis navikas (TLK kodas – C34.8). Paciento medicininiai dokumentai taip pat patvirtino, jog Pacientas turėjo daug sunkių gretutinių ligų, sirgo išplitusiu, metastaziniu IV stadijos plaučių naviku. Būtent Paciento organizme vykę biologiniai procesai, IV stadijos vėžys, vėžinė intoksikacija, o ne VMKL teiktos asmens sveiktos priežiūros pasaugos lėmė Paciento mirtį. Gydytojai negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė, ką patvirtino ir Ekspertizės aktą rengę specialistai. Gydytojai specialistai, įvertinę nagrinėjamą situaciją, konstatavo, jog VMKL Pacientui sveikatos priežiūros paslaugas suteikė tinkamai, todėl ieškinys yra neįrodytas. Taip pat atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti formos pažeidimai tvarkant medicininius dokumentus nėra priežastiniu ryšiu susiję su Paciento mirtimi, kurią lėmė vėžinė intoksikacija, o ne atsakovės suteiktos paslaugos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžių metu trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovas patvirtino, kad ginčo paslaugų teikimo metu dar galiojo atsakovės civilinės atsakomybės draudimo polisas. Nurodė, jog palaiko atsakovės poziciją, ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, o remiasi tik savo paaiškinimais, nuomone. Teismo ekspertizės išvada yra išsami ir motyvuota, ieškovės subjektyvus vertinimas jos nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. K. patikslintu ieškiniu atsakovei VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo prašo priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Grįsdama ieškinio reikalavimą, ieškovė argumentuoja, kad VMKL gydytojai neužtikrino tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ieškovės tėvui J. J. (toliau – Pacientas), nebuvo atidūs, rūpestingi, ko buvo tikėtasi iš kvalifikuotų gydytojų, ir dėl šių neteisėtų VMKL gydytojų veiksmų (neveikimo) Pacientas mirė.

15. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi, tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

16. Sprendžiant dėl gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų, pažymėtina, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė: tai specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą ir ji yra specifinė neteisėtų veiksmų bei kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais.

17. Viena vertus, gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Dėl to gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

18. Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, jog bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir paciento būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.

19. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas; jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).???

20. Iš nurodyto, išplaukia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ypatumai tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų (ne)teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

21. Kartu pažymėtina, kad ekspertų išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – eksperto išvadą, gydytojų specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei kt., ir iš įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taigi, ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus.

22. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, bylos medžiaga patvirtina, jog Pacientas mirė todėl, kad VMKL gydytojai laiku ir tinkamai jam nesuteikė pagalbos (laiku nebuvo atlikta kojos pirštų / pėdos amputacija), o mirties priežastis buvo gangrena. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, patvirtina esant visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi, siekiant nustatyti būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su atsiradusia žala (Paciento mirtimi) – turi būti nustatytos (įrodytos) faktinės aplinkybės, kad: 1) Paciento gydymas ginčo laikotarpiu VMKL buvo netinkamas, nekvalifikuotas, neprofesionalus, neatitiko gydytojų rūpestingumo standarto (laiku neatlikta kojos pirštų / pėdos amputacija); 2) kad Paciento mirties priežastis buvo gangrena, kurios netinkamas gydymas ir sukėlė tokias pasekmes.

24. Vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų apie Paciento gydymą ir mirties priežastis turinį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti Paciento gydymo paslaugas VMKL, teiktas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. bei 2020 m. sausio 31 d., netinkamomis, nekvalifikuotomis, neprofesionaliomis ar nerūpestingomis, be to, bylos duomenys sudaro pagrindą nustatyti, jog Paciento mirties priežastis nebuvo gangrena. Šias išvadas patvirtina įrodymų visuma, o priešingai neįrodyta (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Pirma, byloje pateiktuose specialiųjų medicininių žinių medicinos srityse turinčių ekspertų / specialistų vertinimuose vienareikšmiškai konstatuota, kad Paciento būklės įvertinimas ir gydymas VMKL ginčo laikotarpiais buvo tinkamas, kvalifikuotas, atitiko medicinos mokslo ir praktikos reikalavimus bei Paciento būklę. Tokia išvada išplaukia iš byloje pateiktų įrodymų – 2024 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 3(38)/2024(01) (toliau – Ekspertizės aktas) išvadų (e. t. 4, b. l. 88-107), VšĮ (duomenys neskelbtini) chirurgo K. T. atsakymų į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus (e. t. 1, b. l. 49-50), Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 56-126 (e. t. 1, b. l. 55-62), teismo posėdžių metų apklaustų teismo ekspertų paaiškinimų – visumos, atsižvelgiant į tai, kad šių specialiųjų medicinos žinių turinčių specialistų pateikti buvusios situacijos vertinimai yra neprieštaringi, nuoseklūs ir vienareikšmiai, vienas kitam neprieštarauja.

26. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad Pacientui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. VMKL buvo atlikti visi būtini tyrimai (bendrieji, biocheminiai ir kiti kraujo tyrimai, dešinės kojos arterijų angiografinis ištyrimas, ultragarsinis dvigubas skenavimas), nustatyta tinkama diagnozė (,,dešinės kojos ūmi išemija dėl arterijų kancerogeninės trombozės, embolijos. Stadija 2a.“), atsižvelgiant į gretutines ligas pasirinkta tinkama gydymo taktika (konservatyvus gydymas), tinkamai parinkti medikamentai; tuo metu indikacijų taikyti chirurginį gydymą (kraujagyslių rekonstrukcinę operaciją) nebuvo, nes atlikus angiografinį tyrimą, nustatyta, kad yra difuzinis blauzdos arterijų pažeidimas, be rekonstrukcijos galimybių; 2020 m. sausio 10 d. – 2020 m. sausio 16 d. laikotarpiu Pacientui buvo taikomas tinkamas konservatyvus gydymas, kuris buvo efektyvus, medikamentai skirti tinkamai; 2020 m. sausio 16 d. vertinant paciento būklę po taikyto konservatyvaus gydymo galėjo būti daroma išvada, kad paciento būklė pagerėjo, nes skausmai praėjo, cianozė pirštuose sumažėjo, kapiliarinė kraujotaka pagreitėjo, kompensavosi, pacientas skundų neatžymėjo; Pacientas pagrįstai išrašytas iš ligoninės. Atsižvelgiant į tuo metu buvusią paciento būklę, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. buvo atlikti visi būtini veiksmai (tyrimai ir taikytas gydymas). Ekspertizės akto išvadose taip pat įvertinta, kad Pacientui 2020 m. sausio 31 d. VMKL buvo atliktas tinkamas objektyvus įvertinimas, nustatyta tinkama diagnozė ir pagrįstai konstatuota, kad tuo metu kojos pirštų amputacija buvo netikslinga ir chirurginio gydymo galimybių nėra, nes nebuvo skausminio sindromo, kojos jutimai ir judesiai nesutrikę, infekcijos (celiulito, limfangito, flegmonos) požymių nebuvo. 2020 m. sausio 31 d. nustačius dešinės pėdos II-III pirštų pregangreną, chirurginio gydymo galimybių nebuvo, todėl Pacientas grąžintas į slaugos ligoninę simptominiam gydymui. Paciento mirtį nulėmė piktybinio naviko pažengusios komplikacijos, bet ne kojos kraujotakos sutrikimas, o 2020 m. sausio 31 d. nebuvo indikacijų ir būtinybės atlikti kojos dviejų pirštų amputaciją. Ekspertizės akte konstatuota, kad, atsižvelgiant į tuo metu buvusią faktinę Paciento sveikatos būklę, jam buvo suteikta visa būtina medicininė pagalba, o 2020 m. sausio 31 d. nustatyta dešinės kojos tik II-III pirštų gangrenos pradinė stadija, kuri neturėjo įtakos Paciento letalinei išeičiai dėl pažengusios piktybinio naviko patologijos.

27. VšĮ (duomenys neskelbtini) K. T., įvertinęs Paciento medicininius dokumentus ir atsakydamas į pateiktus klausimus, nurodė, kad tyrimai atlikti tinkama apimtimi, nustatyta tinkama diagnozė; vertinant medicininę dokumentaciją, taikant konservatyvų gydymą Paciento kojos kraujotaka kompensavosi, kol kas nuo chirurginio gydymo susilaikyta; pagal medicininę dokumentaciją atlikti kraujagyslių rekonstrukcinę operaciją ar kitaip atstatyti kraujotaką galimybių nebuvo; ,,tyrimai atlikti tinkama apimtimi, diagnozė nustatyta tinkama, konservatyvi gydymo taktika pasirinkta teisingai“.

28. Aplinkybę, kad po VMKL taikyto konservatyvaus gydymo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. Paciento būklė pagerėjo ir buvo pakankama Pacientui išrašyti, patvirtina medicininių dokumentų išrašai: 2020 m. sausio 16 d. VMKL epikrizė, kurioje pažymėta, jog ,,taikant konservatyvų gydymą būklė pagerėjo, skausmai praėjo, cianozė pirštuose sumažėjo, kapiliarinė kraujotaka pagreitėjo“ (e. t. 2, b. l. 103-105; 149-150). Aplinkybę, kad 2020 m. sausio 31 d. VMKL suteikta tuo metu galima ir būtina pagalba, patvirtina ambulatorinio apsilankymo aprašymas (e. t. 2, b. l. 99-100), kuriame nurodyta, jog ,,chirurginio gydymo galimybių nėra; skausminio sindromo nėra; amputacija šiuo metu netikslinga; išrašomas tolimesniam gydymui į slaugą.“ Iš nurodytų dokumentų turinio matyti, kad VMKL buvo atidžiai įvertinta tuo metu buvusi Paciento būklė, apsvarstyti visi galimi sutrikusios kraujotakos pėdoje gydymo variantai, taip pat ir amputacija, bei spręsta, jog ji netikslinga nesant skausminio sindromo. Byloje nepateikta duomenų, kurie paneigtų VMKL gydytojų išvadas. Bylos medžiagoje nėra užfiksuota, kad, kaip teigia ieškovė, po taikyto gydymo Paciento būklė būtų nepagerėjusi ar blogėjusi, dėl ko nebūtų buvę rūpestinga Pacientą išrašyti iš ligoninės. Medicininių dokumentų įrašai patvirtina, kad gydytojai, objektyviai įvertinę pėdos būklę, fiksavo pagerėjimą, o Paciento subjektyvus skausmo suvokimas nebuvo toks intensyvus, dėl ko būtų buvęs pagrindas nustatyti skausminį sindromą.

29. Aplinkybę, jog Paciento būklė pablogėjo išrašius iš VMKL, leidžia fiksuoti 2020 m. vasario 2 d. UAB ,,Gemma sveikatos centras“ siuntimas (e. t. 2, b. l. 38), kuriame nurodyta, jog ,,pacientas pasiskundė dešinės kojos sustiprėjusiu skausmu nuo 2020 m. vasario 1 d., šiandien atsirado stiprūs nespecifiniai skausmai visame pilvo plote <...> skausmas greitai atsinaujina“. Tai, kad į Santaros klinikas Pacientas siųstas dėl didelio skausmo, patvirtino ir liudytoja R. J. 2024 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu; be to, ji neprisiminė, jog būtų minima ,,gangrena“. Ekspertas V. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad onkologinių susirgimų turinčių pacientų būklė gali keistis labai greitai, blogėti nuo vykstančios vėžinės intoksikacijos; paaiškino, jog tokiu atveju vyksta ,,griūnantis onkologinis procesas, viso kūno intoksikacija, audinių pažeidimas, o trombozės – onkologijos pasekmė“. Santaros klinikų 2020 m. vasario 2 d. kraujagyslių chirurgo konsultacijos išraše (e. t. 2, b. l. 27) nurodyta, kad Pacientas skundėsi dešinės kojos skausmais, būtina pagalba dėl stipraus skausmo, kai reikia skubiai numalšinti skausmą; būklės aprašymas: stacionarizuotas į Kraujagyslių chirurgijos skyrių dėl kritinės dešinės kojos išemijos; rekonstrukcinei operacijai nėra galimybių dėl blogų nutekėjimo takų, Pacientui indikuotina dešinės kojos amputacija (e. t. 2, b. l. 28). Taigi, nurodyti dokumentai leidžia manyti, jog būtinybė vėl kreiptis į gydytojus po 2020 m. sausio 31 d. atsirado ne dėl (ne)taikyto gydymo, o dėl blogėjančios būklės stiprėjant skausmui; amputacija Santaros klinikose indikuota sprendžiant būtent skausmo problemą.

30. Šią išvadą patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti išsamūs teismo eksperto V. Z. paaiškinimai, kuriuose jis plačiai paaiškino bendruosius gydymo teorijos klausimus bei praktikas – atskleidė tiek gangrenos gydymo metodus, tiek jos poveikį bendrai organizmo būklei ir paaiškino, kad gangrena pavojinga dėl intoksikacijos, bet tam reikia didelio pažeidimo, taip pat tai, kad gangrenos pasekmės priklauso nuo gangrenos dydžio, tačiau nuo pėdos ir / ar piršto gangrenos žmogus nežūva, todėl chirurginis gydymas (amputacija) nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomas, jei būtų nevaldomi pastovūs skausmai, o nesant tokių skausmų amputacija nereikalinga. Atsižvelgdamas į tai, teismo ekspertas paaiškino, kad 2020 m. sausio 10-16 d., 2020 m. sausio 31 d. amputacija nebuvo reikalinga, nes nebuvo konstatuotas skausminis sindromas ir nevaldomi skausmai. Ekspertas taip pat nurodė, jog 2020 m. vasario 2 d. kalba dėl amputacijos sieta su skausminiu sindromu: esant skausminiam sindromui vykdoma amputacija, jei skausmo nėra – esant tokios apimties kraujotakos pažeidimui (pregangrenai galūnėje) amputacija nedaroma.

31. Pastebėtina ir tai, kad Santaros klinikų dokumentuose Pacientui diagnozuota gautinė diagnozė, be kitų, – ,,dešinės pėdos pregangrena“ (e. t. 2, b. l. 51-52, 56, 66-67). Teismo ekspertai teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad iš medicininių dokumentų matyti, jog Pacientui buvo diagnozuota pregangreninė būklė, gangrenos nustatyta nebuvo. Ekspertas V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokioje situacijoje perspektyvos priklauso nuo kūno galimybių kompensuoti kraujotaką – pacientas gali nieko nejausti (kompensavimo atveju), bet gali būti ir taip, jog audiniams negavus kraujo jie žus, prasidės gangrena. Dėl to tokiu atveju gydymo efektyvumas vertinamas subjektyviai: jei dingsta skausmai, melsvumas, tai gydymas laikomas tinkamu ir pakankamu.

32. Taigi, byloje pateikta medžiaga nuosekliai patvirtina, kad dėl ginčo gydymo paslaugų teikimo laikotarpiu buvusios Paciento būklės kojos pirštų / pėdų amputacija nebuvo tikslinga ir nebūtų pakeitusi situacijos: Pacientas skundėsi skausmais, diagnozuotas kraujotakos sutrikimas pėdoje, atlikus tyrimus nustatyta, jog chirurginis gydymas atstatant kraujotaką pėdoje yra negalimas, o amputacijai gydant VMKL nebuvo indikacijų, atsižvelgiant į Paciento būklę ir kitus susirgimus. Be to, ekspertinių žinių turinys asmenys, įvertinę medicininius Paciento dokumentus, taip pat konstatavo, kad po taikyto konservatyvaus gydymo Paciento būklė, susijusi su kraujotakos sutrikimu pėdoje, pagerėjo, todėl VMKL pagrįstai konstatuota nesant indikacijų kitokiam gydymui (amputacijai). Kitoks, subjektyvia ieškovės, neturinčios profesionalaus medicininio išsilavinimo, nuomone pagrįstas, situacijos vertinimas nėra pakankamas aptartiems įrodymams paneigti (CPK 178, 185 straipsniai).

33. Antra, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius, kad VMKL Pacientui nebuvo atlikti būtinieji tyrimai, todėl atmestini argumentai, jog Paciento būklė vertinta aplaidžiai, neprofesionaliai ar nerūpestingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pacientui VMKL laikotarpiu 2020 m. sausio 10-16 d. buvo atlikti tyrimai: kojos arterijų ultragarsinis dvigubas skenavimas, vienpusis (e. t. 2, b. l. 127), angiografinis tyrimas (e. t. 2, b. l. 133-134), kiti tyrimai (e. t. 2, b. l. 137-148). Teismo ekspertizės akte pripažinta, kad šie tyrimai buvo tinkami ir pakankami, t. y. konstatuota, jog Pacientui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 16 d. VMKL buvo atlikti visis būtini tyrimai (bendrieji, biocheminiai ir kiti kraujo tyrimai, dešinės kojos arterijų angiografinis ištyrimas, ultragarsinis dvigubas skenavimas), nustatyta tinkama diagnozė (,,dešinės kojos ūmi išemija dėl arterijų kancerogeninės trombozės, embolijos. Stadija 2a.“), atsižvelgiant į gretutines ligas pasirinkta tinkama gydymo taktika (konservatyvus gydymas), tinkamai parinkti medikamentai. Taip pat Ekspertizės akte nurodyta, kad 2020 m. sausio 13 d. angiografinis tyrimas Pacientui galėjo būti atliekamas ir atliktas tinkamai, nes tyrimo metu ir po jo komplikacijų nebuvo; Santaros klinikose atliktame kojų KT angiografiniame tyrime stebėta ekstravazacija iš paviršinės šlaunies arterijos, kuri pagal lokalizaciją gali būti siejama su 2020 m. sausio 13 d. atliktu angiografijos tyrimu kaip tyrimo liekamasis reiškinys, neturintis įtakos paciento bendrai sveikatos būklei ar mirčiai. Ieškovės teiginius, kad 2020 m. sausio 31 d. VMKL privalėjo būti atlikti papildomi tyrimai ir gydytojai neturėjo pagrindo daryti išvadų dėl Paciento būklės, paneigia teismo eksperto V. Z. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad paciento būklė taip pat yra vertinama atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, vaizdą; vertinama audinių spalva – jei vystytųsi gangrena, audiniai būtų juodi, ko šiuo atveju nefiksuota; taip pat vertinama, ar pacientas gali galūnę sulenkti, ar išlieka skausmas. Taigi, paciento būklę gydytojas profesionalas vertina ne tik atlikdamas instrumentinius ar kitokius medicininius tyrimus, tačiau ir stebėjimo, apčiuopos būdu; specialiųjų žinių turintis gydytojas būklę gali įvertinti pagal audinių būklę, spalvą, patinimo (ne)buvimą, temperatūrą, čiuopdamas pulsą, išklausydamas paciento nusiskundimus. Dėl to teiginiai, jog nebuvo atlikti papildomi tyrimai, neįrodo aplinkybės, kad būklė nebuvo įvertinta. Kaip minėta, bylos medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, kad Paciento būklė buvo įvertinta netinkamai ir / ar klaidingai.

34. Trečia, bylos medžiaga patvirtina, kad Paciento mirties priežastimi buvo ne gangrena (pregangrena). 2020 m. vasario 4 d. medicininiame mirties liudijime Nr. 20-4902271 (e. t. 2, b. l. 253) nurodyta, kad tiesioginė mirties priežastis – broncho ir plaučio išplitęs piktybinis navikas; tarpinė mirties priežastis – smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas; vėžinė intoksikacija ir kacheksija; pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – broncho ir plaučio išplitęs piktybinis navikas; kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – dešinės pėdos arterijų aterosklerozė ir okliuzija su gangrena. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad Paciento mirtį nulėmė piktybinio naviko pažengusios komplikacijos, bet ne kojos kraujotakos sutrikimas; 2020 m. sausio 31 d. nustatyta dešinės kojos tik II-III pirštų gangrenos pradinė stadija, kuri neturėjo įtakos paciento letalinei išeičiai dėl pažengusios piktybinio naviko patologijos; pagrindinė Paciento mirties priežastis – IV stadijos plaučių išplitęs piktybinis navikas; taip pat Ekspertizės akte konstatuota, kad VMKL laikotarpiu 2020 m. sausio 10-16 d. ir 2020 m. sausio 31 d. teiktas gydymas neturėjo įtakos Paciento sveikatos būklės blogėjimui ir mirčiai 2020 m. vasario 4 d.

35. Tokią išvadą patvirtina ir teismo posėdžio metu teikti platūs eksperto V. Z. paaiškinimai, kuriais, atsakydamas į ieškovės užduotus klausimus, ekspertas suteikė bendrųjų žinių dėl galimų gangrenos gydymo būdų ir išeičių. Ekspertas paaiškino ir atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybių Pacientui taikyti chirurginį gydymą atstatant kraujotaką kojos pėdoje (dėl to ginčo byloje nėra), tačiau, kaip paaiškino ekspertas, tokios apimties (dydžio) gangrena (kuri, eksperto teigimu – nagrinėjamu atveju net nebuvo diagnozuota, galutine diagnoze įvardijant pregangreną) nelemia tokios organizmo intoksikacijos, dėl kurios pacientas mirtų. Ekspertas, įvertindamas medicininius dokumentus ir Paciento būklę, paaiškino, jog Santaros klinikose apie amputaciją kalbėta ne dėl to, jog ji buvo būtina Paciento gyvybei gelbėti, o dėl to, jog tai buvo būdas išspręsti Pacientą kankinusių skausmų priežastį, t. y. ekspertas paaiškino, jog nediagnozavus skausmo sindromo, VMKL nebuvo pagrindo spręsti dėl amputacijos, o vėliau amputacija buvo svarstyta būtent skausmo problemai spręsti, nesant būdų atstatyti kojos pėdos kraujotaką. Taigi, platūs teoriniai eksperto paaiškinimai taip pat patvirtina išvadą, jog Paciento mirties priežastis nebuvo nulemta gangreninių procesų kojos pėdoje.

36. VšĮ (duomenys neskelbtini) K. T. (e. t. 1, b. l. 49-50), įvertinęs Paciento medicininius dokumentus, taip pat nurodė, kad ,,nesant skausminio sindromo, jutimų, motorinės funkcijos sutrikimų, infekcijos požymių, kojos amputacija netikslinga; Paciento išeičių pakeitę nebūtų“.

37. Ieškovė, nesutikdama su išvadomis dėl Paciento mirties priežasties, rėmėsi paaiškinimais ir savo vertinimu, kad nepaisant buvusių kitų Paciento sveikatos sutrikimų, jo sveikatos būklė buvo gera ir prognozės teigiamos, todėl mirtį lėmė gangrena. Bylos medžiaga šių ieškovės paaiškinimų nepatvirtina (CPK 185 straipsnis).

38. Ieškovė, grįsdama teiginius dėl Paciento gydymo prognozių ir būklės, pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. gruodžio 2 d. LSMU ligoninės Kauno klinikų, 2019 m. spalio 25 d. Nacionalinio vėžio instituto medicininius dokumentus (e. t. 3, b. l. 130-135, 136-138, 139-143), iš kurių matyti, kad Pacientui diagnozuotas – broncho ir plaučio išplitęs piktybinis navikas, smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas; lydinčios diagnozės – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, širdies nepakankamumas, lėtinis prieširdžių virpėjimas. Pacientas gydytas; 2019 m. rugsėjo 13 d. operuotas, atlikta radikali pleištinė plaučio rezekcija; skirtas paliatyvus spindulinis galvos smegenų metastazių gydymas. Tolimesnė gydymo taktika svarstyta konsiliume, dalyvaujant širdies chirurgui, gydytojui onkologui, gydytojui neurochirurgui, krūtinės chirurgui, gydytojui pulmonologui. Konsiliumas nurodė, kad: jei Pacientui būtų planuojama hemoterapija platinos pagrindu, išgyvenamumas ženkliai prailgėtų; dėl širdies patologijos ši chemoterapijos schema šiuo metu negalima; indikuotina koreguoti mitralinio vožtuvo nesandarumą; tačiau kardiochirurginė operacija su DKA kontraindikuotina dėl didelės kraujavimo rizikos į galvos smegenis, todėl tikslinga svarstyti širdies vožtuvų patologijos transkateterinio gydymo galimybes; šiuo metu klinikiniai ligonio duomenys bei širdies vožtuvų parametrai išsiųsti ekspertams, apie ekspertų sprendimą dėl širdies vožtuvų transkateterinio gydymo ligonis bus inormuotas. Remdamasi šia gydytojų konsiliumo išvada, ieškovė grindžia teiginius apie geras Paciento gydymo prognozes, tačiau šių įrašų turinys to nepatvirtina. Priešingai, kaip matyti, konsiliumas konstatuoja geriausią gydymo priemonę išgyvenamumui prailginti, tačiau taip pat įvardija, jog dėl kitų susirgimų ir būklių ši priemonė negali būti taikoma, todėl formuluojamos kitos gydymo schemos, eiga, priklausomai nuo to, kokius gydymo metodus būtų galima taikyti pagal Paciento būklę. Kalbama apie išgyvenamumo prailginimą, kas taip pat suponuoja sudėtingą Paciento būklę.

39. Ieškovės teiginius dėl perspektyvios Paciento būklės ir pagrįstų teigiamų lūkesčių paneigia kiti byloje pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog Pacientui diagnozuoti metastaziniai galvos smegenų ir smegenų dangalų piktybiniai navikai, hipertenzinė kardiopatija; medicininiuose įrašuose ne kartą įvardinta, jog Pacientas yra ,,terapiškai sunkus“ ir būtent į tai atsižvelgta parenkant gydymą; tam tikri gydymo būdai atmesti kaip netinkami dėl buvusios Paciento būklės (e. t. 2, b. l. 38, 103-105; 149-150). Santaros klinikose 2020 m. vasario 3 d. gydytojų konsiliumas taip pat sprendė, kad ,,įvertinus lydinčią patologiją konsiliumo metu su gydytoju onkologu ir gydytoju anesteziologu, skausmo klinikos gydytoju nuspręsta taikyti konservatyvų gydymą, adekvatų nuskausminimą“ (e. t. 2, b. l. 34-35, 50, 53). Santaros klinikų dokumentai patvirtina, jog amputacijos operacijos atsisakyta dėl ,,lydinčios patologijos“; iš dokumentų matyti, jog gydytojų konsiliumas dėl tolimesnio gydymo taktikos planuotas, nes ,,pacientas turi labai sunkią gretutinę patologiją“. Taigi, byloje nepateikta duomenų ir neįrodyta, jog amputacijos nebebuvo galima atlikti dėl pažengusios / negydytos / netinkamai gydytos gangrenos, priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, jog amputacijos operacija buvo svarstoma siekiant spręsti skausmų problemą, tačiau dėl kitų susirgimų nulemtos Paciento būklės šios išeities atsisakyta ir apsiribota nuskausminimu medikamentais. Taigi, iš esmės ,,lydinčios patologijos“ apribojo galimų gydymo metodų pasirinkimą.

40. Ieškovė ginčijo Ekspertizės akto tinkamumą ir argumentavo, jog šiuo įrodymu negalima remtis byloje, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės argumentai šiuo klausimu nesudaro pagrindo abejoti Ekspertizės akto įrodomąja reikšme ir atitiktimi tokiam įrodymui teisės aktų keliamiems reikalavimams. Ieškovė argumentavo, jog Ekspertizės akto neišsamumą ir paviršutiniškumą patvirtina tai, jog teismo ekspertai negalėjo atsakyti į visus teismo posėdžio metu pateiktus klausimus, jiems nebuvo žinomos tam tikros aplinkybės (apie Paciento kitus susirgimus, taikytą gydymą ir kt.), tačiau teismo paskirtą ekspertizę atliko teismo ekspertų komanda, todėl natūralu, kad ekspertai gilinosi į skirtingas jų ekspertinio žinojimo sritis atitinkančias aplinkybes. Ekspertizę atlikto Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, ekspertinio darbo stažą nuo 1990 metų; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro, Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytojas kraujagyslių chirurgas V. Z. ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K., turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, teismo medicinos gydytojo specialybę, ekspertinio darbo stažą nuo 1997 metų. Nėra objektyvių priežasčių abejoti teismo ekspertų kvalifikacija, profesine patirtimi ar profesionalumu. Ekspertizę atliko ir išvadą surašė skirtingų specializacijų ekspertai, o ieškovė teismo posėdžio metu jiems klausimus uždavė to nediferencijuodama, todėl ekspertai, kurių specializacija susijusi su mirties priežasčių tyrimu, negalėjo išsamiai atsakyti dėl kraujotakos chirurgijos ir gydymo metodų vertinimo, ką plačiai paaiškino ekspertas gydytojas kraujagyslių chirurgas. Įvertinus tai, kad Ekspertizės išvados yra ekspertų komandos darbas, kai kiekvienas iš jų įneša indėlį pagal savo specializaciją, ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu, kartu atsižvelgiant į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu užduotais papildomais klausimais ne prašė patikslinti ar paaiškinti Ekspertizės akte suformuluotus tam tikrus konkrečius atsakymus į teismo nutartyje skiriant ekspertizę suformuluotus klausimus, o daugiau uždavė plačios apimties teorinio pobūdžio klausimus, leidžiančius specialiųjų žinių neturinčiam asmeniui geriau suvokti buvusią situaciją ir Ekspertizės akte suformuluotų atsakymų priežastis, tačiau taip pat ir atsietus nuo konkrečios situacijos vertinimo, labiau kreipiančius į hipotetines galimybes, kurioms pagrįsti ieškovė įrodymų nepateikė.

41. Ekspertizės akto išvadomis nesudaro pagrindo abejoti ieškovės teiginiai, kad ekspertai nevertino visos bylos medžiagos. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės objektas – civilinės bylos medžiaga ir Paciento medicininiai dokumentai. Tyrimui buvo pateikta civilinės bylos medžiaga, paciento medicininiai dokumentai ir dokumentų originalai: asmens sveikatos istorija iš VMKL, gydymo stacionare ligos istorija Nr. 6011S, gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2020/S402. Iš Ekspertizės akto turinio matyti, kad į jį iš civilinės bylos perkelta tam tikra medžiaga (duomenys), kurios nėra medicininiuose dokumentuose (teismo nutarties turinys, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas), o ekspertai tyrė pateiktus medicinos dokumentų originalus. Civilinės bylos medžiagą iš esmės ir sudaro nurodytų medicininių dokumentų kopijos ir Ekspertizės akte nurodyti bei cituoti dokumentai. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad teismo ekspertizė atlikta neįvertinus kokios nors esminę reikšmę turinčios medžiagos dalies. Ekspertizės akte suformuluotos išvados lakoniškos, tačiau konkrečios ir motyvuotos, atsakyta į teismo suformuluotus klausimus ir atsakymai trumpai bei konkrečiai pagrįsti, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog išvados būtų nemotyvuotos, nesuprantamos ar pan. Tai, kad ieškovė, subjektyviai vertindama situacija, Paciento buvusią būklę ir / ar gydymo poreikį bei galimybes suvokia kitaip, nesudaro pagrindo abejoti specialiųjų žinių turinčių asmenų vertinimu, kurį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

42. Nurodytų išvadų nepaneigia ieškovės teiginiai, kad teismo ekspertai neįvertino byloje esančių nuotraukų (e. t. 1, b. l. 12-13; e. t. 2, b. l. 8, 18, 91, 192-193, 231, 236). Viena vertus, atsižvelgiant į medicininius diagnostinius metodus, kai objektyviai vertinamas ne tik audinių vaizdas, tačiau vykdoma apčiuopa, čiuopiamas pulsas, atliekami kiti medicininiai tyrimai ir pan., vien nuotraukos negali paneigti medicininių dokumentų turinio, nėra pakankamos kokioms nors būklėms konstatuoti ar patikimai diagnozei nustatyti. Kita vertus, pateiktos nuotraukos nesudaro prielaidų abejoti medicininių dokumentų turiniu ir pregangreninės būklės diagnoze, nes, kaip nurodė teismo ekspertas V. Z. 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu, audinių melsvumas nėra gangrena, jis gali dingti, o gangrena yra juoda; tuo tarpu nuotraukose fiksuoti mėlynuojantys audiniai. Pastebėtina, kad nėra aiškios ir pagrįstos nurodytų nuotraukų fiksavimo laikas ir aplinkybės, todėl tokia medžiaga nevertintina kaip patikima ar galinti kelti abejonių medicininiais įrašais, įvertintais specialiųjų ekspertinių žymių turinčių profesionalų.

43. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-312-313/2017). Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, padarytomis klausimais, į kuriuos teismo ekspertams pakako duomenų atsakyti ir į kuriuos išvadoje buvo atsakyta. Ekspertizės akte pateikiamos išvados paremtos aprašoma medžiaga, atsakymai į teismo iškeltus klausimus lakoniški, tačiau pagrįsti, nurodant esmines aplinkybes. Be to, teismo ekspertizės išvados atitinka byloje esančių įrodymų visumą. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kuriais remdamasi ji kritiškai vertino ekspertizės išvadas, grindžiami prielaidomis, subjektyvia ieškovės nuomone dėl medicininių diagnozių ir gydymo būdų, nepatvirtinti bylos medžiagos viseto (CPK 185 straipsnis).

44. Ieškovė argumentavo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neturi įrodomosios reikšmės byloje, nes jis nėra apeliacijos objektas ir teismas ginčą sprendžia iš esmės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl žalos padarytos neteisėtais gydytojų veiksmais atlyginimo, išaiškino, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010), tačiau šis dokumentas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis bei įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Nagrinėjamu atveju, įrodymų viseto kontekste, Komisijos išvada vertintina kaip vienas iš įrodymų, kuris, kaip matyti, neprieštarauja įrodymų visumos pagrindu padarytoms išvadoms ir papildomai patvirtina nesant prielaidų nustatyti neteisėtus atsakovės veiksmus teikiant gydymo paslaugas Pacientui ir / ar priežastinį gydymo paslaugų VMKL ryšį su Paciento mirtimi.

45. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat kėlė klausimą dėl to, kad Paciento medicininiuose dokumentuose sutikimuose dėl gydymo ir vaistų skyrimo yra ne Paciento parašai, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su gydymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl parašų dokumentuose vykęs ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (e. t. 4, b. l. 185-191). Šių argumentų ieškovė neplėtojo pasisakydama teismo posėdžių metu, taip pat neminėjo baigiamojoje kalboje. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, padarytos ieškovei, o ne Pacientui, atlyginimo, todėl aplinkybės, susijusios su tinkamu Paciento informavimu apie suteiktas gydymo paslaugas ir pan., nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pasekmėmis, iš kurių kildinamas ieškinio reikalavimas – Paciento mirtimi ir jos sukelta neturtine žala ieškovei. Dėl to nurodytos aplinkybės ir argumentai yra teisiškai nereikšmingi, o teismas, atitinkamai, dėl jų plačiau nepasisako.

46. Apibendrindamas aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti VMKL gydytojų neteisėti veiksmai ir priežastinis jų ryšys su pasekmėmis, iš kurių kildinama ieškovei atsiradusi žala (CPK 178 straipsnis), o byloje pateikti specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadomis grindžiami įrodymai paneigia sveikatos priežiūros paslaugas Pacientui laikotarpiu 2020 m. sausio 10-16 d., ir 2020 m. sausio 31 d. teikusių VMKL gydytojų veiksmų neteisėtumą bei šių paslaugų priežastinį ryšį su Paciento mirtimi. Taigi, patikslintas ieškinys dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nepagrįstas, nes nebuvo įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, o ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

48. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

49. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, jog patyrė 2 069,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. t. 5, b. l. 82-93). Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų ataskaitų turinį, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę pagal aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), atstovo teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, nustatė, jog atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdyje, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka ne tik nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau ir protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 2 069,71 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (j. a. k. 302692454) iš ieškovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 069,71 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Latvelė