Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1550-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
e1-1550-817/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00195-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1550-817/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00195-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.2.20.13. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „F.“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiui, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trims) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 29 d.), vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2020 m. liepos 26 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija, po ko, įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiui, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (keturiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d.), vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2021 m. vasario 8 d., apie 20.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 146, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, po ko 2021 m. vasario 8 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuojant transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2021 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. J. parodė, kad jam pareikštas įtarimas yra suprantamas, savo kaltę pilnai pripažįsta. Jis sutinka su tuo, kad jis 2020 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Opel, būdamas neblaivus (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu skirta bausmė), nors prieš tai jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį ir jis apie tai žinojo. Jis su tuo sutinka ir labai dėl to gailisi, kodėl taip gavosi, net negali paaiškinti. Jis sutinka tik su tuo, kad žinodamas apie tai, jog jam atimta teisė vairuoti, vairavo automobilį ir dėl to labai gailisi. Jis taip pat vairavo automobilius ir 2020 m. liepos 26 d. bei 2021 m. vasario 8 d. iki tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nors ir žinojo, kad jam negalima sėsti prie automobilio vairo ir vairuoti. Kodėl žinodamas, kad negali vairuoti, sėdo prie automobilio vairo, net negali paaiškinti, tai buvo neapgalvotas veiksmas ir dėl to jis labai gailisi. Prašo tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu, be teismo posėdžio ir jam už šią veiką skirti baudą, kurią pažada sumokėti dalimis per teismo nustatytą terminą. Nuo sausio mėnesio vidurio pradėjo dirbti ir turi pajamų, dalimis gali mokėti baudą. Arešto prašo jam neskirti, kadangi šeimoje dirba vienas ir išlaiko žmoną bei (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (e. b. l. 57-59, 67-70).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. kovo 18 d. pranešime užfiksuota, kad pagal Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje. Pranešime nurodyta, kad A. J. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus (e. b. l. 3).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešime užfiksuota, kad A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir jam uždrausta 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones. Pateiktais duomenimis, A. J. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (e. b. l. 5).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 28 d. 22.26 val. iki 2018 m. spalio 29 d. 13.38 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir jam uždrausta 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 29 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16-20, 145-149) (LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 25 d).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 26 d. 14 val. 43 min. iki 2020 m. liepos 27 d. 10 val. 29 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė jam paskirta 38 MGL (1900 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (e. b. l. 150-154) (LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 30 d.).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad galimai A. J. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (e. b. l. 29-38).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. J. atžvilgiu 2021 m. vasario 18 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, o būtent: dėl to, kad jis 2021 m. vasario 8 d., apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Už tai jam paskirta 500 Eur bauda (e. b. l. 39-42, 43-46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendis, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trims) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 29 d.), LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2019 m. vasario 25 d. Bylos duomenimis, A. J. po nuosprendžio įsiteisėjimo 2020 m. liepos 26 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (keturiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d.), LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. Bylos duomenimis, A. J. 2021 m. vasario 8 d., apie 20.45 val. (duomenys neskelbtini), vėl vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 146, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, po ko 2021 m. vasario 8 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuojant transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, A. J. sistemingai vairuoja neturėdamas tam teisės ir sistemingai nesilaiko jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tuo tyčia vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiui, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trims) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 29 d.), vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2020 m. liepos 26 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija, po ko, įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiui, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (keturiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d.), vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2021 m. vasario 8 d., apie 20.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 146, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, po ko 2021 m. vasario 8 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuojant transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. J. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 166-168, 170).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. J. padarytos nusikalstamos veikis pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų teisingumui, į tai, kad nebuvo padaryta žala. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. J. –jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis UAB „F.“ (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (e. b. l. 155-160), teistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu (e. b. l. 74-87), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. J. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. J., sutikdamas su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtos baudos dydį išdėstyti dalimis, savo prašyme nurodydamas, kad jo finansinė padėtis nėra gera, tačiau nepateikė duomenų, kurie pagrindžia jo sunkią materialinę padėtį, taip pat nenurodė termino, kuriam būtų išdėstytas paskirtos baudos sumokėjimas. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį A. J. paskirtos baudos mokėjimo terminą. Įvertinus, kad A. J. yra jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis, spręstina, kad paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas 10 mėnesių laikotarpiui.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama (e. b. l. 71-72).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. J. sumokėti paskirtą baudą per 10 (dešimties) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti A. J., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. J., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė