- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-504-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36269-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Žilvinas Terebeiza, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- IĮ „Vyjola“, J. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovėms IĮ „Vyjola“ ir J. L. dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė IĮ „Vyjola“ neteisėtai nutraukė šalių 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. spalio 10 d. sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos; 2) priteisti solidariai iš abiejų atsakovių 3 823,02 Eur nuomos mokesčio kompensaciją, 260,66 Eur nuomos mokesčio nuolaidą ir 5 078,68 Eur žalos atlyginimą pagal 2012 m. gruodžio 19 d. sutartį (toliau – sutartis Nr. 1) ir susitarimą; 3) priteisti solidariai iš atsakovių 2 276,28 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 1 563,96 Eur nuomos mokesčio kompensaciją ir 662,07 Eur žalos atlyginimą pagal 2014 m. spalio 10 d. sutartį (toliau – sutartis Nr. 2) ir susitarimą; 4) priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad sutartimis atsakovei IĮ „Vyjola“ išnuomojo negyvenamąsias patalpas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), taip pat jose esančią įrangą ir įrengimus. Atsakovė J. L. 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. spalio 10 d. laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti ieškovui už nuomininkės neįvykdytas prievoles pagal nuomos sutartis, susitarimus ir jų priedus bei pagal kitas sudarytas sutartis, reikalingas patalpoms išlaikyti, prižiūrėti ar nuomininkės veiklai. Nuomininkė vėluodavo mokėti nuomos mokestį, todėl ieškovas 2016 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją. Ieškovas 2017 m. sausio 28 d. gavo nuomininkės 2016 m. gruodžio 28 d. pranešimą, išsiųstą paštu, dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Ieškovas teigia, kad sutarčių nutraukimas neteisėtas, atsakovė nesilaikė informavimo terminų, todėl sutartis pratęsta dar vieneriems metams iki 2018 m. kovo 31 d. Nuomininkė tik 2017 m. birželio 29 d. perdavė patalpas pagal sutartį Nr. 1, o patalpų pagal sutartį Nr. 2 iš viso neperdavė. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. patalpas perėmė vienašališkai, todėl abi atsakovės turi sumokėti 2 276,28 Eur nuomos mokestį už faktinį patalpų naudojimąsi nuo 2017 m. balandžio mėn. iki rugpjūčio 11 d. Ieškovas teigia, kad pagal sutartį Nr. 1, t. y. sutarties 5.1 punktą, atsakovės privalo sumokėti 3 823,02 Eur kompensaciją (6 nuomos mokesčiai).Pagal susitarimą, ieškovui patalpos turi būti grąžintos atstatytos į pradinę būklę pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Nuomininkė neatstatė patalpų į pradinę būklę ir grąžino jas su trūkumais, todėl turi atlyginti 5 078,68 Eur žalą. Nuomininkės iniciatyva sutartis Nr. 2 nutraukta prieš terminą, nesant nutraukimo pagrindo, atsakovės privalo sumokėti trijų nuomos mokesčių dydžio kompensaciją – 1 563,96 Eur. Atsakovės iki šiol nėra atstačiusios patalpų į pradinę būklę, jos taip pat turi atlyginti ieškovo turėtas išlaidas dėl atrakinimo – 662,07 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atsiliepime prašo atmesti ieškinio reikalavimus. Jos nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog pranešimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo išsiųstas tik 2016 m. gruodžio 28 d., kurį jis gavo 2017 m. sausio 28 d. Atsakovės teigia, kad šalių sulygtas trijų mėnesių terminas yra reikšmingas, kai pateikiamas pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Konkrečiu atveju, ieškovas informuotas apie tai, jog pasibaigus nuomos sutarčių terminui įmonė nesinaudos išsinuomotomis patalpomis, todėl galioja susitarimas, kad likus trims mėnesiams iki sutarties galiojimo termino pabaigos šalis, pageidaujanti pabaigti nuomos santykius, privalo apie tai pateikti raštišką pranešimą. Atsakovės nurodo, kad įvykdė pareigą raštu (registruotu paštu) pranešti ieškovui apie nuomos sutarčių pabaigą, likus trims mėnesiams iki jų galiojimo termino pabaigos, nepriklausomai nuo to, kada ieškovas šį pranešimą gavo. Sutarčių terminas dar vieneriems metams neprasitęsė ir pasibaigė suėjus terminui. Atsakovės nurodo, kad ne kartą priminė apie patalpų atlaisvinimą pasibaigus nuomos terminui (2017 m. kovo 31 d.) ir prašė ieškovą atvykti jas priimti, patalpos pagal abi nuomos sutartis atlaisvintos, nes šalių nuomos santykiai pasibaigė. Atsakovės nurodo, kad, atlaisvinant patalpas, nepasirašyti priėmimo-perdavimo aktai ir ieškovas patalpų nepriėmė dėl jo kaltės, nes nurodytu laiku jis neatvyko priimti patalpų, pasirašyti aktų ir pasiimti raktų. Atsakovės teigia, kad nuomos sutartys pasibaigė suėjus terminui, todėl nėra pagrindo taikyti kompensaciją, o ieškovo nurodyti nuostoliai nėra atsakovės veiksmų ar neveikimo rezultatas, nes patalpos atlaisvintos (paliktos tvarkingos ir švarios). Atsakovės sutartyse neįsipareigojo atstatyti patalpų į pradinę būklę. Ieškovui leidus, patalpos pritaikytos nuomininkės veiklai. Nesant neteisėtų nuomininkės veiksmų, priežastinio ryšio tarp nuomininkės veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų, nėra sąlygų, kurioms esant, galėtų būti pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 142,78 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 142,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovių 18,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė kitą ieškinio dalį. Taip pat teismas priteisė atsakovei IĮ „Vyjola“ iš ieškovo 1 781,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 20,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam solidariai iš atsakovių 3 822,96 Eur nuomos mokestį, 1 047,17 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-17657-566/2017). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytoje byloje teismas sprendė dėl 2012 m. gruodžio 19 d. nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo (pagal 2012 m. gruodžio 19 d. susitarimo 4.5 punktą, kuriame nurodyta, jog likus 3 mėn. iki sutarties galiojimo termino pabaigos ir nė vienai iš šalių raštiškai nepateikus pranešimo dėl sutarties pabaigos, laikoma, jog terminuota nuomos sutartis pratęsiama kiekvieniems kitiems metams; pagal 8.4 punktą, apie pranešimų įteikimą pasirašytinai arba siuntimą registruotu paštu, kurie laikomi gautais nuo įteikimo dienos). Teismas konstatavo, jog atsakovės valia dėl neketinimo pratęsti nuomos sutarties terminą po jos pabaigos išreikšta ieškovui 2016 m. gruodžio 28 d. registruotu paštu, išsiųstu raštišku pranešimu. Vertinant pagal CK 1.122 straipsnio 2 dalį, atsakovė laikėsi 2012 m. gruodžio 19 d. susitarimo prie nuomos sutarties 4.5 punkte nustatytos tvarkos ir terminų. Išnagrinėtoje byloje teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybė, jog pranešimą ieškovas pašto skyriuje atsiėmė tik 2017 m. sausio 28 d., savaime nereiškia, kad atsakovė netinkamai įvykdė pareigą pateikti pranešimą apie sutarties pabaigą. Ieškovas nepaneigė žinojęs iš pokalbio telefonu apie atsakovės pranešimą, išsiųstą 2017 m. gruodžio 28 d. Nurodytoje byloje teismui konstatavus, kad atsakovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo laikytinas atliktas laiku, teismas pakartotinai neanalizavo šių aplinkybių.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie sutarties Nr. 1 termino (2017 m. kovo 31 d.), nustatyto 2014 m. spalio 10 d. šalių susitarime, pratęsimą atskiru susitarimu, ar šios sutarties atnaujinimą. Antstolio S. R. 2017 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2017 m. kovo 31 d. nuomojamos patalpos atlaisvintos. Nėra duomenų, kad atsakovė vėliau naudojosi šiomis patalpomis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės valia neatnaujinti nuomos sutarties suėjus jos terminui, tinkamai informuojant ieškovą apie tokį savo ketinimą išreikšta aiškiai.
7. Teismas atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytas prejudicines aplinkybes dėl sutarties Nr. 1 nutraukimo teisėtumo, pažymėjo, kad, esant analogiškoms aplinkybėms, pripažintinas teisėtu taip pat sutarties Nr. 2 nutraukimas. Teismas nurodė, kad abi nuomos sutartys nutrauktos teisėtai, todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovių 5 386,98 Eur (3 823,02 Eur ir 1 563,96 Eur) kompensaciją.
8. Teismas nurodė, kad antstolio A. B. 2017 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog berėmio stiklo vitrina ir durys apklijuotos reklamine plėvele su užrašu ir darbo laiku; už reklaminės plėvelės valymo darbus nuo berėmio stiklo vitrinos ir durų ieškovas sumokėjo 142,78 Eur. Teismas sprendė, kad nurodyti ieškovo nuostoliai pagrįsti. Nėra duomenų apie kitas ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su patalpų atkūrimu į pradinę būklę.
9. Teismas nurodė, kad patenkino 1,04 proc. ieškinio reikalavimų, šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė 18,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei IĮ „Vyjola“ iš ieškovo – 1 781,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 4 840,72 Eur žalos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovių 4 840,72 Eur žalos, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Dėl sugadintų patalpų padaryta žala turi būti atlyginta, neatsižvelgiant į tai, nuomos sutartys nutrauktos teisėtai ar ne. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad nuomininkė grąžino daiktą, išnuomotą pagal sutartį Nr. 1, su trūkumais, kurie nelaikytini natūraliu patalpų nusidėvėjimu:1) t. y. nesuveikė patalpų signalizacija; 2) patalpoje „1-1“ berėmio stiklo vitrina apklijuota reklamine plėvele su užrašu „Kepyklėlė“, po juo esančiu užrašu „ŠVIEŽIOS BANDELĖS PYRAGAI“, ant berėmio stiklo durų nurodytu darbo laiku; 3) ant berėmio stiklo durų, virš nerūdijančio plieno rankenos, yra įskilimas; 4) sulūžęs grindyse įmontuotas durų pritraukėjas; 5) nuskelta berėmio stiklo vitrinos dalis; 6) patalpoje „1-1“ dešinė siena nuo grindų iki lubų išklijuota reklaminiais fototapetais su duonos ir bandelių atvaizdais bei baltos spalvos užrašu „KEPYKLĖLĖ“; 7) išgriauta siena, skirianti patalpas, pažymėtas plane „1-3“ ir „2-5“.
10.2. Patalpos, išnuomotos pagal sutartį Nr. 2, neatkurtos į pradinę būklę. Antstolio faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad ant plastikinio lango rėmo užklijuota reklaminė plėvelė su užrašu „KEPYKLĖLĖ“, po ja – užrašas „Šimtalapiai Pyragai Tortai“ su šių gaminių atvaizdais, ant durų stiklo – reklaminė plėvelė su užrašu „KEPYKLĖLĖ“ su konditerinių gaminių atvaizdais.
10.3. Nuomininkė neginčijo antstolio užfiksuotų trūkumų, todėl turi atlyginti žalą, padarytą patalpoms. Atsakovei perduotos patalpos su veikiančia signalizacija, kurios vertė šalių susitarimu priėmimo perdavimo akte nustatyta 521,32 Eur. Nuomininkė grąžino patalpas su neveikiančia signalizacija.
10.4. Atsakovė nepašalino kitų grąžinamo daikto trūkumų, t. y. ant berėmio stiklo durų, virš nerūdijančio plieno rankenos, yra įskilimas; sulūžęs grindyse įmontuotas durų pritraukėjas; nuskelta berėmio stiklo vitrinos dalis. Ieškovas sudarė rangos sutartį dėl berėmio stiklo vitrinos ir durų trūkumų pašalinimo. Trūkumų pašalinimo kaina – 883,30 Eur. Ieškovas sumokėjo už atliktus darbus.
10.5. Ieškovas dėl akmens plytelių demontavimo ir sienos atstatymo patyrė 2 931,53 Eur žalos. Šiuos darbus atliks patalpų administratorius UAB „Aukštaitijos būstas“.
10.6. Atsakovė nesutvarkė PVC durų vyrių, rankenų, spynų trūkumų. Dėl šių trūkumų ištaisymų ieškovas sudarė rangos sutartį, už atliktus darbus sumokėjo 504,57 Eur, kuriuos prašo priteisti iš nuomininkės. Ieškovas nurodo, kad pateikė į bylą mokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
10.7. Atsakovė J. L. pagal laidavimo sutartį atsako solidariai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės prašo atmesti apeliacinį skundą, ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apelianto nurodyti nuostoliai nėra nuomininkės veiksmų ar neveikimo rezultatas. Nuomininkė atlaisvino patalpas, jas sutvarkė, išvalė.Tai fiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovas turėjo pagrįsti, kad žalos padaryta dėl nuomininkės neteisėtų veiksmų.
11.2. Ieškovas neatvyko priimti patalpų, todėl nuomininkė iškvietė antstolį, kuris užfiksavo atlaisvintų patalpų būklę. Apie vienašalį patalpų perdavimą ieškovas informuotas telefonu ir 2017 m. balandžio 4 d. raštu.
11.3. Atsakovė paliko vitriną tokią, kokią gavo, nenuskeltą, durų pritraukiklis taip pat nebuvo sulaužytas. Atsakovė patalpas atlaisvino 2017 m. kovo 31 d., ieškovas prašo priteisti žalą 2017 m. rugsėjo 29 d. Nuomininkė pateikė duomenų, kad patalpos yra pastate, nuo kurio sienos krentančios plytos, nuo stogo krentančios molinės čerpės galėjo sudaužyti vitriną.
11.4. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad už patirtą žalą atsakinga nuomininkė, nepagrindė atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių.
11.5. Ieškovas prašo atkurti patalpų būklę, nors sutartyse atsakovė neįsipareigojo to daryti. Ieškovas perdavė atsakovei netinkamas naudoti patalpas. jas reikėjo suremontuoti. Patalpų perdavimo-priėmimo aktai pasirašyti formaliai, jie nepatvirtino perduotų patalpų būklės.
11.6. Ieškovas leido patraukti patalpos „1-3“ sieną ir atlikti kitų darbų: išbetonuotos grindys, išklotas linoleumas, sienos iškaltos gipso plokštėmis, išklijuotos tapetais, dalis sienų išklijuota plytelėmis. Patalpų viduje išvedžioti elektros įvadai, įrengta atskira tualeto patalpa. Po patalpų perdavimo atliktą remontą patvirtina teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovė perėmė patalpas, kuriose signalizacija neveikė, nes nebuvo judesio daviklių, signalizacijos valdymo pultelio. Tai patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Atsakovė savo lėšomis išsivedžiojo signalizaciją patalpų viduje, prijungė signalizacijos pultelį, todėl atlaisvinusi patalpas, ją pasiėmė.
11.7. Ieškovas leido išklijuoti sieną akmens plytelėmis. Jis patalpų perdavimo metu, 2013 m. kovo 1 d., matė išklijuotas plyteles, nereiškė pretenzijų. Šalys nesitarė, kad atsakovė turi pašalinti plyteles nuo sienos. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovas nori keisti sienų apdailą.
11.8. Atsakovė buvo perkėlusi sieną ir padidinusi nuomojamą plotą 2013 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimu, o ją nugriovė tik sudariusi sutartį Nr. 2. Siena nugriauta ieškovui leidus, kad atsakovė galėtų nuomotis bendrą didesnį plotą. Jei ieškovas nebūtų leidęs griauti sienos, atsakovė nebūtų sudariusi sutarties Nr. 2. Ieškovas žinojo apie išgriautą sieną, lankėsi patalpose. Šalys nebuvo sudariusios susitarimo, kad, pasibaigus sutarčiai, siena bus atstatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliaciniame skunde keliamas žalos, padarytos nuomojamoms patalpoms, atlyginimo klausimas.
13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).
15. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu. Bylos duomenimis, šalys sudarė terminuotos nuomos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurias atsakovei IĮ „Vyjola“ perduotos negyvenamosios patalpos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Patalpų perdavimo–priėmimo akte atsakovė nenurodė patalpų defektų, dėl kurių kilo šalių ginčas. Nuomininkei nutraukus nuomos sutartis, ieškovas sutarties pasibaigimo dieną, t. y. 2017 m. kovo 31 d., neatvyko priimti išnuomotų patalpų. Dėl to atsakovė išsikvietė antstolį, kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, jog atsakovė atlaisvino patalpas, jas palieka švarias ir tvarkingas. Atsakovė 2017 m. balandžio 4 d. raštu informavo ieškovą apie atlaisvintas patalpas. Ieškovas teigia, kad atsakovė tik 2017 m. birželio 29 d. perdavė ginčo patalpas pagal Sutartį Nr. 1, o pagal Sutartį Nr. 2 patalpų neperdavė, todėl jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. patalpas perėmė vienašališkai. Ieškovas patirtą žalą grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, rangos sutartimis, mokėjimų dokumentais.
16. Ieškovas nurodo, kad nuomininkė neginčijo antstolio užfiksuotų trūkumų, todėl turi atlyginti žalą, padarytą patalpoms, išnuomotoms sutartimi Nr. 1. Atsakovės teigia, kad patalpų perdavimo priėmimo akte nurodyta patalpų būklė neatitiko realios situacijos, patalpos buvo nepritaikytos naudoti, todėl, su ieškovo žinia ir sutikimu buvo remontuojamos, o ieškovo pateiktas aktas pasirašytas formaliai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuomininkės pateiktos sąskaitos-faktūros pagrindžia patalpose atliktus remonto darbus, jų pritaikymą naudoti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, nesutikdamas su perduodamų patalpų, įrenginių būkle, turėjo apie tai pažymėti patalpų perdavimo-priėmimo akte.
17. Ieškovas nurodo, kad perdavė atsakovei patalpas su veikiančia signalizacija, o atsakovė grąžino – su neveikiančia. Iš bylos duomenų matyti, kad aplinkybę, jog perduota signalizacija neveikė, nuomininkė pagrindė pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais. Be to, nuomininkės argumentą įrodo taip pat ir aplinkybė, kad nuomininkė savo lėšomis įsirengė ir pajungė signalizaciją patalpose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant veikiančiai patalpų signalizacijai, atsakovė IĮ „Vyjola“ nebūtų turėjusi pagrindo įrengti dar vienos signalizacijos. Dėl to apelianto argumentas dėl sugadinus signalizaciją padarytos žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalis, siekianti gauti žalos atlyginimą iš kitos sutarties šalies, turi įrodyti aplinkybių visetą civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtus veiksmus; priežastinį ryšį; kaltę ir žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo pastato, kuriame yra ginčo patalpos, sienų krenta plytos, nuo stogo – molinės čerpės, kurios, atsakovių teigimu, galėjo sudaužyti vitriną. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, pagrindžiančių, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo nuskelta berėmio stiklo vitrinos dalis. Be to, nuo to momento, kai nuomininkė atlaisvino patalpas, iki momento, kai ieškovas į jas pateko ir priėmė praėjo ilgas laiko tarpas. Ieškovas neatvyko nuomininkės nurodytą dieną priimti patalpų, patalpas priėmė vienašališkai į jas daug vėliau patekęs ir neiškvietęs nuomininkės atstovų. įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neįrodyta nuomininkės padaryta žalai, kaip būtinoji sąlyga nuomininkės civilinei atsakomybei kilti, todėl apelianto prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl vitrinos remonto, atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad nuomininkas privalo atlyginti nuostolius, jei pablogino daikto būklę, išskyrus atvejus, jei daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (žr. šios teismo nutarties 14 punktą). Daikto pablogėjimas reiškia daikto funkcionalumo netekimą arba jo vertės sumažėjimą. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartimi šalys susitarė kitaip.
20. Ieškovas teigia, kad atsakovė grąžino ieškovui daiktą su trūkumais, neatkūrė jo būklės, buvusios nuomos sutarčių sudarymo metu. Ieškovas nurodo, kad patyrė žalos, nes ant berėmio stiklo durų, virš nerūdijančio plieno rankenos, yra įskilimas; sulūžęs grindyse įmontuotas durų pritraukiklis, nuomininkė nesutvarkė PVC durų vyrių, rankenų, spynų trūkumų. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog nurodyti defektai atsirado dėl to, kad nuomininkė netinkamai naudojo nuomojamas patalpas. Ieškovas neįrodė, kad nurodytų defektų negalėjo atsirasti dėl natūralaus patalpų naudojimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti žalą už nurodytus defektus atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Ieškovas teigia, kad atsakovė negrąžino patalpų tokios būklės, kokia buvo jas perduodant nuomos pradžioje, nes nepašalino akmens plytelių, išgriovė patalpas skiriančią sienelę. Nuomininkė nurodo, kad su ieškovu sudarė sutartį Nr. 2 tik dėl to, kad, ieškovui sutikus, galėjo padidinti nuomojamą plotą. Kitu atveju atsakovė nebūtų sudariusi sutarties Nr. 2.
22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų–faktūrų) matyti, kad atsakovė IĮ „Vyjola“ atliko daugiau patalpų remonto darbų: išbetonavo grindis, išklojo linoleumą, iškalė sienas gipso plokštėmis, išklijavo tapetais, patalpų viduje išvedžiojo elektros įvadus, įrengė atskirą tualeto patalpą. Ieškovas neprašo šiais remonto darbais atliktų patalpų pagerinimo grąžinti į pradinę būklę.
23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuomininkė sieną išklijavo akmens plytelėmis ir demontavo vidines patalpas skiriančią sienelę, gavusi ieškovo sutikimą, nepasirašė atskiro susitarimo ir neįsipareigojo, pasibaigus nuomai, atkurti patalpų būklę į anksčiau buvusią. Ieškovas nurodė, kad dėl akmens plytelių pašalinimo ir sienos atstatymo patyrė 2 931,53 Eurišlaidų, šiuos darbus atliks patalpų administratorius UAB „Aukštaitijos būstas“. Ieškovas nepateikė duomenų, kad iš tikrųjų patyrė tokio dydžio išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į patalpų būklę iki jų išnuomojimo, įvertinusi ieškovui grąžintų patalpų būklę, patalpų nusidėvėjimą, išorės veiksnius, daro išvadą, kad nuomininkė grąžino ieškovui patalpas tinkamos būklės, atsižvelgus į jų natūralų nusidėvėjimą. Dėl to nuomininkei nekyla atsakomybė atlyginti nuomotojo prašomų išlaidų.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys nutrauktos nuomininkės iniciatyva, negali būti pagrindas nuomininkės civilinei atsakomybei kilti. Pasibaigus nuomos sutarčiai nuomotojas negali susiremontuoti patalpų ir pagerinti patalpų būklės buvusios nuomininkės sąskaita. Patalpų nuomotojas turi teisę gauti tik iš tikrųjų patirtą ir pagrįstą žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo patalpų trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės, visi atlikti remonto darbai buvo būtini ir privalomi siekiant, kad patalpas būtų galima toliau naudoti ar nuomoti.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsakovė IĮ „Vyjola“ patyrė 300 Eur bylinėjmosi išlaidų už advokato teisines paslaugas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Teismui netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos šiai atsakovei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei IĮ „Vyjola“ (kodas 302937398) iš ieškovo V. K. (V. K. ) (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.