Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 2 d. nutarties M. M. (toliau – M. M.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos E. V. 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 13 d. 23.29 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,55 promilių lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už šių veiksmų atlikimą M. M. buvo skirta 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Ginčo byloje dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Institucijos apeliaciniame skunde yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatų taikymo, o būtent, švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, paskyrimo klausimas, teigiant, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepagrįstai sutrumpino M. M. skirtos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). Pagal to paties straipsnio 6 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad M. M. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas M. M. skundą, laikėsi aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir pagrįstai sprendė, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, M. M. charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (nustatytas 0,55 promilės girtumo laipsnis), atsižvelgė į tai, kad M. M. anksčiau nei už tokio pobūdžio nusižengimą, nei už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, yra teigiamai charakterizuojamas, iš karto prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinės teismas taip pat įvertino, kad M. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas vėlai vakare (23.29 val.), kai eismo intensyvumas įprastai būna mažas, bei nėra duomenų, jog M. M. vairuotas automobilis būtų sustabdytas dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir/ar kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo – M. M. automobilis sustabdytas įprastinio reido metu. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgus į M. M. nustatytą apsvaigimo lygį, nežymiai viršijantį leistiną normą, eismo intensyvumą, jo vairavimas šiuo konkrečiu atveju nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina M. M. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Apylinkės teismas taip pat kompleksiškai įvertino M. M. pateiktus rašytinius duomenis bei paaiškinimus apylinkės teisme, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo jam būtinybę dėl jo šeiminės ir darbinės padėties, kurių visumoje galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybes dirbti, vadovauti mažajai bendrijai, padėti pensinio amžiaus močiutei bei užsiimti savanoriška veikla.

12. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus M. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Atsižvelgiant į M. M. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu Institucijos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga.

13. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.