Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saukupa“ ieškinį atsakovui UAB „Baltprim“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo UAB „Saukupa“ ieškinys atsakovui UAB „Baltprim“ dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad 2011-03-03 tarp šalių buvo sudaryta dalinio krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui krovinių vežimo keliais (transportavimo) paslaugas. Tarp šalių susiklosčiusius tarptautinio krovinių vežimo prievolinius teisinius santykius reglamentuoja CMR konvencija. Pagal sutartį ieškovas su atsakovu susitarė dėl krovinio pervežimo maršrutu Olandija (Nieuwe Tonge) – Lietuva (Vilnius). Šalys sulygo dėl užmokesčio už krovinio pervežimą – 3107,53 Lt ir PVM (3760,11 Lt), kitų esminių krovinio vežimo sąlygų. Ieškovas sutartu laiku į pasikrovimo vietą pateikė tinkamą transporto priemonę, tačiau pasikrovimo vietoje paaiškėjo, kad faktinis krovinio siuntėjas vietoj planuotų 8 europalečių gabenimui buvo paruošęs ir į transporto priemonę pakrovė 7 europaletes krovinio. Ieškovas apie tai informavo atsakovą. Ieškovui buvo liepta priimti gabenimui 7 europaletes krovinio. Atsakovas nurodė ieškovui galintis už patekto krovinio pervežimą mokėti tik 1800,00 Lt, t.y. mažiau nei šalys buvo sutarusios sutartyje. Vėliau atsakovas pasiūlė mokėti 2000,00 Lt. Kadangi atsakovo pasiūlymai dėl galimo sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo šalių susitarimu neatitiko sąžiningos dalykinės praktikos, ieškovas, priimtą krovinį išgabeno į Lietuvą krovinio gavėjui – UAB „Skanėja“. 2011-03-10 ieškovo vairuotojas krovinį pristatė į paskirties vietą – UAB „Skanėja“ sandėlius. Iškraunant krovinį UAB „Skanėja“ buvo pateiktas CMR važtaraštis Nr. AVC-2002, tačiau UAB „Skanėja“ atsisakė vežėjui grąžinti jam skirtą CMR važtaraščio egzempliorių, motyvuodamas atsakovo nurodymais. Ieškovas kreipėsi į policiją, įsikišus policijos pareigūnams, atsakovas pripažino, jog krovinys UAB „Skanėja“ buvo pristatytas ir perduotas. Ieškovas 2011-03-10 atsakovui 3760,10 Lt sumai išrašė ir 2011-03-14 išsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SP35839, kuri buvo įteikta atsakovui 2011-03-17. Atsiskaitymo terminas suėjo 2011-04-21. Atsakovas nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų, į ieškovo raginimus nereaguoja. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3760,10 Lt užmokestį už krovinio vežimą 267,03 Lt palūkanų, paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamą pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo 2011-04-22 iki 2012-03-09, priteisti 8,06 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2011-03-09 sutartis yra 2011-03-03 sutarties sąlygų pakeitimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011-03-03 Dalinio krovinio pervežimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šalys susitarė dėl krovinio pervežimo iš Olandijos į Lietuvą (b. l. 6). Minėtoje sutartyje nurodyta atvykimo į pasikrovimo vietą data – 2011-03-04, atvykimo į iškrovimo vietą data – 2011-03-07, krovinio vietų skaičius - 8 paletės, svoris – 13000 kg, sutarties kaina - 3107 Lt + PVM, pavedimu per 25 darbo dienas. 2011-03-10 ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.SP35839 3760,10 Lt sumai (b.l. 8). Atsakovas PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti už ieškovo pervežtą dalį krovinio.

Nagrinėjamoje byloje subsidiariai taikytina Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencija (CMR) (toliau – CMR konvencija) ir Civilinio kodekso (toliau – CK) VL skyriaus nuostatos, reglamentuojančios vežimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012).

Byloje nagrinėjamu atveju CMR konvencijos prasme pagal šalių pasirašytą 2011-03-03 Dalinio krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „Saukupa“ laikytinas vežėju, o atsakovas UAB „Baltrim“ – siuntėju. CMR Konvencija detaliai nereglamentuota, siuntėjo ir vežėjo tarpusavio atsakomybės, kai kraunama tik dalis krovinio, kurį šalys buvo susitarę pervežti, todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, taikytinos CK VL skyriaus nuostatos, reglamentuojančios krovinio pakrovimą. Vadovaujantis CK 6.815 str. 1 d., krovinį pakrauna (iškrauna) vežėjas arba siuntėjas (gavėjas) vežimo sutartyje nustatyta tvarka, laikydamiesi atitinkamų transporto šakų kodeksų ir kitų teisės aktų nustatytų taisyklių. Pagal Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 str. 1 d., jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR Konvencijos 8 str.). Taigi, pareigą pasirūpinti, kad būtų pakrauta tiek krovinio, dėl kokio pervežimo buvo sulygta yra siuntėjo, o ne vežėjo pareiga (CK 6.818 str. 1 d.). Pagal Skype programos pagalba 2011-03-04 vykusį pokalbį tarp ieškovo ir atsakovo atstovų krovinio pasikrovimo metu akivaizdu, jog ieškovas (vežėjas) 11 val. 01 min -29 min. informavo atsakovą (siuntėją), kad yra tik 7 paletės krovinio, kurių bendras svoris - 7 tonos (b.l. 53). Iškilus ginčui dėl apmokėjimo, buvo pasiūlytos kitos alternatyvos, t.y. ieškovas 12.00 val. informavo, kad ieško kito krovinio, o 12 val. 45 min. atsakovas nurodė, kad ieškos kito vežėjo, jeigu ieškovas atsisakys vežti (b.l. 54). 14 val. 11 min. ieškovas informavo, kad krovinio nerado, o vairuotojas išvažiavo su nepilnu kroviniu. 14 val. 20 min. atsakovas išsakė poziciją dėl krovinio vežimo, t.y. krovinys turėjo būti iškrautas, atsakovas sumokėtų sutartyje numatytą baudą. Minėta pokalbių analizė leidžia daryti išvadą, jog vežėjas (ieškovas) priėmė sprendimą vežti dalį (7 paletes, kurių svoris 7 tonos) krovinio. Taigi, atsakovas įstatyme įtvirtintos pareigos, kad būtų pakrauta tiek krovinio, dėl kokio pervežimo buvo sulygta, neįvykdė, o ieškovas nesilaikė CMR Konvencijos 12 str. nustatytos vežėjo pareigos – disponuoti kroviniu laikantis siuntėjo instrukcijų.

Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.206 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka jai pačiai, bei į tai, kad sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl abiejų sutarties šalių kaltės, laiko, jog teisinga ir protinga būtų priteisti skolą, priklausomai nuo sutarties įvykdymo dalies.

Vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo reikalavimu nurodytas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui. Byloje nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl dalies krovinio, t.y. 7 europalečių, kurių bendras svoris – 7000 kg, pristatymo UAB “Skanėja” nėra, nors į bylą nėra pateiktas krovinio važtaraštis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais buvo sprendžiama konfliktinė situacija dėl krovinio iškrovimo, patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas 2011-03-10 (b.l. 62, 67). Taigi, vietoj Sutartimi sulygto 13000 kg krovinio kiekio ieškovas, 3 dienomis pažeisdamas sutartyje nustatytą terminą (2011-03-07), pervežė 7000 kg svorio krovinį, kas sudaro 53,84 % sutarties kainos, pinigine išraiška – 2024,44 Lt (3107,53 Lt +21 % =3760,11 Lt; 3760,11 Lt x 53,84 % =2024,44 Lt).

Pagal sutarties 1.4 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti 100 EUR baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal CMR Konvencijos 19 straipsnio sąlygas laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Siuntėjas (atsakovas) turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Byloje nagrinėjamu atveju, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį pasisakė, kad krovinys pristatytas ne laiku, tačiau priešieškinio byloje nepareiškė, todėl teismas dėl 1500 Lt nuostolių, nurodytų atsiliepime į ieškinį, priteisimo nesprendžia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 2024,44 Lt.

Teismas nepasisako dėl 2011-03-09 sutarties (b.l. 58), kadangi minėta sutartis negali būti vertinama kaip šalių susitarimas pakeisti sutarties sąlygas (kaip teismo posėdžio metu aiškino ieškovo atstovas), ji nelaikytina ir ieškinio faktiniu pagrindu, kadangi pagal kitus byloje esančius įrodymus, ji buvo pasirašyta jau kroviniui pasiekus Lietuvą, taigi gali atspindėti tik faktinį sutarties įvykdymą, o ne šalių susitarimą. Šalys dėl sutarties sąlygų sulygo, pasirašydamos 2011-03-03 sutartį ir būtent šios sutarties pagrindu buvo vykdomas vežimas bei reiškiamas ieškinio reikalavimas.

Ieškovas prašo priteisti 267,03 Lt palūkanas, paskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo 2011-04-22 iki ieškinio padavimo teismui dienos - 2012-03-09 bei 8,06% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovo nepagrįstai prašo taikyti minėto įstatymo nuostatas.

Jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji taikoma ne tik ieškiniams, reiškiamiems vežėjui, bet ir vežimo sutarties kitos šalies – vežėjo ieškiniams, iš jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą, nes sutarties šalims vienodai taikytinos CMR konvencijos nuostatos (tie patys ieškinio senaties terminai, ta pati ieškinio pareiškimo tvarka, nuostatos dėl baudų ir delspinigių ir kt.). Taigi, jeigu pagal CMR Konvencijos 27 str. 1 d. nustatytos 5 % palūkanos vienai pusei, tai ir kitai pusei taikoma 5% dydžio palūkanų norma. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo prašomos priteisti 267,03 Lt dydžio palūkanos mažintinos, paskaičiuojant 5% metams nuo 2011-04-22 iki 2012-03-09, kas sudaro 89,29 Lt (CMR Konvencijos 27 str. 1 d.).

CK 6. 37 str. 2 d. nustato, kad palūkanas skolininkas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo arba šalių susitarimo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas neteisėtai reikalauja priteisti palūkanas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. CMR konvencijos 27 str. nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos nuostatų, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-213/2009). Kadangi šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, šalių sudarytas sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, ieškovas reikalauja, kad būtų skaičiuojamos šiame įstatyme numatytos palūkanos, todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei apeliacinės instancijos teismo praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2009-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-855-520/2009) ieškovo reikalavimą tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 8,06 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2024,44 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 121,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 15) bei 2210,67 Lt išlaidas už advokato paslaugas (b.l.26,27,100,101).

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys), ieškinio sumą (4027,13 Lt), pačios bylos apimtį (I tomas); 2 posėdžiai (bendra trukmė – 1 val. 25 min.), į tai, kad advokato kontora yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama byla, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas ieškovo patirtas 2210,67 Lt advokato pagalbai apmokėti mažina iki 700,00 Lt.

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį (52,48 %), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 430,86 Lt (821,00 Lt x 52,48 %) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos dėl to, kad, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 265 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkint iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltrim“, j.a.k. 123539997, buveinė Kareivių g. 6, Vilniuje, ieškovo UAB „Saukupa“, j.a.k. 170529178, buveinė Senamiesčio a. 6-8, Plungė, naudai 2024,44 Lt (du tūkstančiai dvidešimt keturi Lt 44 ct) skolos, 89,29 Lt (aštuoniasdešimt devyni Lt dvidešimt devyni ct) palūkanų, 8,06 % dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 430,86 Lt (keturi šimtai trisdešimt Lt 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.