Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismą) padavė skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-17021843 dėl pareikštų prieštaravimų ir skirti vykdomosiose bylose Nr. 0005/17/00685 ir Nr. 0005/17/00686 pakartotinę ekspertizę turto – administracinio pastato ir žemės sklypo nuomos teisės, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rinkos vertei nustatyti, išskiriant nuomos teisės ir administracinio pastato rinkos vertes. Antstolė pareiškėjo skundą išnagrinėjo, 2017 m. spalio 26 d. patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas ginčijama 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nustatė, jog antstolė B. T., vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/00685 ir Nr. 0005/17/00686 dėl 1 584 685,91 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojos UAB Medicinos banko naudai, 2017 m. birželio 9 d. turto arešto aktu Nr. S-17013150 areštavo pastatą – administracinį pastatą ir turtinę teisę – nuomos teisę į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2017 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-17013156 dėl turto įkainojimo antstolė paminėtą turtą įkainojo 780 000 Eur, tačiau gavusi skolininko prieštaravimus dėl turto įkainojimo, 2017 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-17015396 paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, išskirdama nuomos teisės ir administracinio pastato vertes, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui G. T. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės aktu Nr. E1717T GT nustatyta, kad ekspertizės objekto vertė yra 709 000 Eur: įkeistos žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė – 252 000 Eur, o administracinio pastato – 457 000 Eur. Atsižvelgdama į ekspertizės aktą 2017 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-17020052 dėl turto įkainojimo antstolė turtinę teisę – žemės sklypo nuomos teisę ir pastatą – administracinį pastatą įkainojo 709 000 Eur. Skolininkas nesutiko su nustatyta turto verte, pareiškė prieštaravimus ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę, antstolė 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-17021843 pareikštų prieštaravimų netenkino.Teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju nesant abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės ir pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, antstolei, vykdančiai savo pareigas pagal įstatymą, nekilo pareiga skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę; antstolė Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką, nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 51–52) pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti antstolės 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-17021843 ir prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo perduoti antstolei nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog ekspertas netinkamai nustatė nuomos teisės vertę, nes nuomos teisę į 78 arų žemės sklypą įvertino tokia pačia suma, kokia, pagal lyginamuosius duomenis, būtų paties žemės sklypo rinkos kaina, t. y. 252 000 Eur (3 230 Eur už 1 a). Be to, teismas nepasisakė ir nevertino jo argumentų, jog vertinant vykdymo procese realizuojamos valstybinės žemės nuomos teisės vertę neturėtų būti atsižvelgiama į jo turimų teisių tariamą potencialą ir vertę, nes valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo–pardavimo sandorių objektas, o pastato pirkėjas žino ir supranta, kad nėra jokių garantijų, kad jis įgis tokios pačios apimties nuomos teises į valstybinės žemės sklypą.Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad mažesnės turto vertės nustatymas, negu nurodyta ekspertizės akte, pažeistų išieškotojo interesus. Teigia, jog realizuojamo turto kaina turi būti nustatyti teisingai, o nepagrįstai didelės turto vertės, neatitinkančios rinkos kainos, nustatymas pažeidžia tiek skolininko teises, tiek CPK imperatyvą nustatyti vykdymo procese realizuojamo turto rinkos kainą. Argumentuoja, jog ekspertizės aktu nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, pastato su teise į valstybinio žemės sklypo (ar jo dalies) nuomą pardavimas už 709 000 Eur rinkoje neturi paklausos, o nustačius realią pastato rinkos kainą atsirastų galimybė greičiau jį parduoti ir įvykdyti dalį skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog antstolės veiksmai atsisakant skirti pakartotinę ekspertizę visų pastatų tikrajai rinkos vertei nustatyti pažeidžia ir jo teisę iki varžytynių paskelbimo parduoti turtą už pagrįstą rinkos kainą skolininko surastam pirkėjui. Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu (b. l. 53–58) prašo atskirąjį skundą atmesti. Argumentuoja, jog antstolė B. T. griežtai laikėsi turto vertinimo ir įkainojimo procedūrų (CPK 681 ir 682 str.). Mano, jog apelianto reikalavimas atskirai įvertinti nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo nuomos teisę nepagrįstas, paremtas tik paties apelianto subjektyviu suvokimu. Suinteresuoto asmens teigimu, ekspertas tinkamai atliko ekspertizę, paaiškino, kad žemės sklypo nuomos teisė yra sudėtinė ekspertizės objekto dalis ir nėra atskiras ekspertizės objektas, ši žemės sklypo nuomos teisė turi vystymo potencialą, kuris ir buvo apskaičiuotas naudojant lyginamąjį metodą ir santykinai pavadintas kaip žemės sklypo nuomos teisės vertė. Mano, jog apeliantas, reikšdamas skundus, bando ne ginti savo pažeistas teises, o vilkinti ieškojimą, nes iš turto nuomos gauna dideles pajamas. Apelianto siekis už nepagrįstai mažą kainą parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui dengiant kuo mažesnę skolos dalį pažeidžia kreditoriaus interesus ir nepagrindžia antstolės B. T. veiksmų neteisėtumo ir nustatytos turto vertės neteisingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. T. veiksmų (b. l. 47–50). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/00685 ir Nr. 0005/17/00686 dėl 1 584 685,91 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojos UAB Medicinos banko naudai. Antstolė 2017 m. birželio 9 d. turto arešto aktu Nr. S-17013150 areštavo pastatą – administracinį pastatą ir turtinę teisę – nuomos teisę į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-17013156 dėl turto įkainojimo antstolė nurodytą turtą įkainojo 780 000 Eur, tačiau skolininkui pareiškus prieštaravimus, 2017 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-17015396 paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, išskirdama nuomos teisės ir administracinio pastato vertes, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui G. T. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės aktu Nr. E1717T GT nustatyta, kad ekspertizės objekto vertė yra 709 000 Eur: įkeistos žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė – 252 000 Eur, administracinio pastato – 457 000 Eur. Atsižvelgdama į ekspertizės aktą 2017 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-17020052 dėl turto įkainojimo antstolė turtą, t. y. turtinę teisę – žemės sklypo nuomos teisę ir pastatą – administracinį pastatą įkainojo 709 000 Eur. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tai pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).Skolininkas (pareiškėjas) nesutinka su eksperto nustatyta turto verte, iš esmės argumentuoja, jog netinkamai nustatyta jo turimos nuomos teisės vertė, ir siekia, kad būtų atlikta pakartotinė ekspertizė. Pažymėtina, jog CPK 682 straipsnio 2 dalis nustato atskirą tvarką, kuria asmuo gali pasinaudoti, jeigu jis nesutinka su antstolio paskirtos ekspertizės išvadomis. Tai reiškia, jog ginčai dėl vykdomajame procese atlikto turto įkainojimo ir ekspertizės yra sprendžiami CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o ne pradedant atskirą procesą ginčo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 išaiškinta, kad skirdamas ekspertizę, antstolis patvarkyme, siekdamas užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 6 dalis). CPK 682 straipsnio 6 dalis nurodo, jog ekspertizė atliekama pagal bendrąsias kodekso taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis. Nors turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto rinkos vertės nustatymo dalyku ir civiliniame procese remiamasi tais pačiais turto rinko vertės nustatymo metodais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė netapatintina su turto vertinimo ataskaita. Tai reiškia, jog vykdymo procese paskirtai turto vertinimo ekspertizei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas tiesiogiai netaikytinas, o turto vertinimo ekspertizė pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį negali būti ginčijama atskirame teismo procese. Šiuo požiūriu nepagrįsti suinteresuoto asmens UAB Medicinos banko teiginiai, jog atskirai neginčydamas ekspertizės akto, o skųsdamas antstolio patvarkymą, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai.Antstolė 2017 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-17015396 paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, būtent dėl turtinės teisės – nuomos teisės į žemės sklypą ir pastato – administracinio pastato, išskirdama nuomos teisės ir administracinio pastato vertes. Ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui G. T. Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės akto Nr. E1717T GT (toliau – ekspertizės aktas) 1.2 punkto matyti, jog ekspertizės objektas – administracinis pastatas ir žemės sklypo nuomos teisė, adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Taikydamas lyginamąjį metodą ekspertas nustatė, jog nuomos teisės į 1,4742 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rinkos vertė yra 252 000 Eur. Iš ekspertizės akto turinio (20 psl.) matyti, jog ekspertas žemės sklypą santykinai padalijo – vieną jo dalį santykinai priskyrė administraciniam pastatui eksploatuoti (0,6942 ha), kitą dalį įvardijo ir įvertino kaip turinčią vystymo potencialą (0,78 ha). Ekspertizės akto 2.7.2–2.7.3 punktuose išsamiai pagrįstas lyginamojo metodo taikymas, eksperto atlikti veiksmai ir jų eiga, naudoti duomenys, atlikti skaičiavimai ir padarytos išvados. Tas pats pasakytina ir apie pajamų metodo taikymą nustatant administracinio pastato rinkos vertę (ekspertizės akto 2.7.4 punktas). Viso ekspertizės objekto rinkos vertė nustatyta pajamų ir lyginamojo metodų deriniu (2.7.5 punktas). Pažymėtina, kad nei Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, nei kiti teisės aktai nenumato pareigos ekspertui turtą įkainoti visais galimais metodais. Turto ir verslo vertinimo metodikos 55 punkte nustatyta, jog turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Minėta, jog ekspertizės akto 2.7.2–2.7.4 punktuose išsamiai motyvuotas juose nurodytų rinkos vertės nustatymo metodų taikymas. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Tuo tarpu skolininkas, nesutikdamas su nustatyta turto rinkos verte, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, koks turto vertės nustatymo metodas, jo nuomone, turėjo būti taikomas, kokie skaičiavimai turėjo būti atlikti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savo nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte pareiškėjas grindė iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo abejoti eksperto išvadomis. Pareiškėjui argumentuojant, jog neturėjo būti vertinama jo turima turtinė teisė – valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, pažymėtina, jog žemės sklypo nuomos teisė ir šiame žemės sklype esantis nekilnojamasis daiktas – administracinis pastatas sudaro vieną turtinį kompleksą. Šią išvadą patvirtina ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog administracinis pastatas priklauso šiam žemės sklypui ir įregistruotas kaip sklypo priklausinys, todėl nuomos teisė pagrįstai įvertinta kaip sudėtinė ekspertizės objekto dalis. Pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 7 d. raštą (rekomendaciją) „Dėl bankroto administratorių veiklos“, kuriame nurodyta, jog tokios situacijos, kai varžytynių skelbimuose nurodoma, kad kartu su pastatais parduodama valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, klaidina pirkėjus, sukelia jiems nepagrįstų lūkesčių ir nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, nes asmenys, įsigiję pastatus, gali neturėti teisės nuomotis valstybinę žemę. Iš nurodyto rašto turinio yra pagrindas išvadai, kad nurodytu raštu nėra aiškinama konkreti situacija, priešingai, jame nurodomi atvejai, kai valstybinės žemės nuomos teisė nepereina naujajam pirkėjui, kai pastatas faktiškai nebeegzistuoja, yra nugriautas. Nagrinėjamu atveju pastatas nėra nugriautas, žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, todėl nagrinėjamoje byloje esanti faktinė situacija neatitinka šiuo raštu nurodytos situacijos.Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, jog antstolei ginčijamu patvarkymu nustačius turto rinkos kainą paneigta jo teisė siūlyti pirkėją. Priešingai, antstolei įvertinus turtą eksperto nustatyta rinkos kaina, pareiškėjas turi teisę įgyvendinti savo teisę siūlyti pirkėją CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog antstolė netinkamai nustatė turto vertę 2017 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-17020052. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nesant abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės ir pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, antstolei nekilo pareiga skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės ekspertizę. Konstatuotina, jog antstolė Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką, nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.