- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 2YT-16624-323/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13920-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- D. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, ir prašo panaikinti antstolės 2017-09-28 patvarkymą Nr. S-17021843 dėl pareikštų prieštaravimų ir skirti vykdomosiose bylose Nr. 0005/17/00685 ir Nr. 0005/17/00686 pakartotinę ekspertizę turto – pastato – administracinio pastato ir žemės sklypo nuomos teisės adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti, išskiriant nuomos teisės ir administracinio pastato rinkos vertes. Nurodė, kad ekspertas valstybinio žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertę nepagrįstai prilygino viso valstybinio žemės sklypo rinkos kainai: ekspertas valstybinio žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertę nustatė remdamasis lyginamaisiais duomenimis apie sąlyginai panašiose vietose Klaipėdos mieste esančių žemės sklypų pardavimo kainas, t. y. ekspertas padarė išvadą, kad valstybinio žemės sklypo nuomos teisės rinkos kaina yra tokio paties dydžio kaip apskritai paties žemės sklypo rinkos vertė. Laiko, kad valstybinio žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė nėra tapati ir negali būti prilyginama žemės sklypo rinkos vertei. Taip pat nurodė, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo – pardavimo sandorių objektu, todėl ši teisė apskritai neturėtų būti vertinama. Be to pažymėjo, kad atlikdamas administracinio pastato vertinimą ekspertas nepagrįstai taikė tik vieną metodą – pajamų metodą. Maža to, ekspertas nesikreipė dėl duomenų apie administracinio pastato patalpų generuojamas faktines pajamas ir išlaidas pateikimo, nepagrįstai visą bendrą pastato plotą prilygino nuomotinam plotui.
Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2017-10-26 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino, ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolė 2017-06-09 patvarkymu įkainojo pareiškėjo turtą, tačiau pareiškėjas 2017-06-28 antstolei pareiškė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, reikalaudamas nekilnojamam turtui ir turtinei teisei skirti ekspertizę, atskirai įvertinant nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo nuomos teisę. Antstolė 2017-07-04 patvarkymu patenkino pareiškėjo prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir paskyrė ekspertizę, atskirai įvertinant nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo nuomos teisę, kaip ir reikalavo pareiškėjas. 2017-08-09 ekspertizės aktu teismo ekspertas G. T. įkeistą žemės sklypo nuomos teisę įvertino 252 000 Eur sumai, o nekilnojamąjį turtą – 457 000 Eur sumai, kaip to reikalavo pats pareiškėjas ir kaip patvarkyme užduotį ekspertui buvo suformulavusi antstolė. 2017-09-04 antstolė įkeistą turtą įkainojo eksperto G. T. ekspertizės akte nustatytomis vertėmis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei vykdymo proceso metu, nei teikdamas skundą nepateikė jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų (turto vertinimų, analogiško turto pardavimo sandorių ir t.t.) dėl išvaržomo turto tinkamo įkainojimo, kurie objektyviai pagrįstų, kad ekspertizės akte nustatytos turto (nekilnojamojo turto ir žemės sklypo nuomos) vertės nepagrįstos, kad pritaikyti vertinimo metodai netinkami ir pan. Laiko, kad pareiškėjas sąmoningai ignoruoja jam pačiam suprantamą aplinkybę, kad UAB „Medicinos bankas“ įkeista žemės sklypo nuomos teisė turi vystymo potencialą, didelę turtinę vertę, tačiau yra sąlyginė – neatsiejamai susijusi su nekilnojamuoju turtu ir jo vystymo galimybėmis, todėl jos nevertinti apskritai arba įvertinti simboliškai negalima. Pažymėjo, kad nesutinka, jog prievolės užtikrinimui įkeista turtinė teisė nebūtų vertinama apskritai (įvertinant nekilnojamąjį turtą tik taip, lyg apskritai neegzistuotų galimybė naudotis žemės sklypu) ir kad iš jos realizavimo UAB „Medicinos bankas“ nebūtų dengiami pareiškėjo įsipareigojimai. Laiko, kad pareiškėjas sąmoningai ignoruoja ir tą teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad administracinio pastato vertė be atitinkamos žemės sklypo nuomos būtų daug mažesnė (jeigu pareiškėjui apskritai būtų ribojama naudotis atitinkamu žemės sklypu ar jo dalimi, pvz. nuomininkai negalėtų parkuoti šalia pastato automobilių; jeigu pareiškėjas neturėtų galimybės visa apimtimi naudotis žemės sklypo vystymo potencialiu); kad žemės sklypo nuomos vertingumas pasireiškia per viso (o ne dalies) šio sklypo išnuomojimą būtent pareiškėjui (jokie kiti asmenys šiuo metu negali išsinuomoti atitinkamo žemės sklypo ir juo naudotis); kad administracinis pastatas nuomojame žemės sklype užima nedidelę sklypo dalį, o likusioje dalyje būtų galima 4200 kv. m. ploto sandėliavimo paskirties pastato statyba; kad sklypas pareiškėjui yra išnuomotas ypatingai ilgam laiko tarpui (net 99 metams); kad sklypo paskirtis yra komercinės ir smulkaus verslo objektų teritorijos; kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintą Klaipėdos miesto bendrąjį planą, sklypas patenka į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją; - kas sudaro sąlygas šios teisės turėtojui (būtent pareiškėjui) naudotis ir vystyti veiklą sklype. Taigi atitinkama žemės sklypo nuomos teisė šios teisės turėtojui suteikia daug teisių, kurią galima įvertinti, o jeigu atitinkama žemės sklypo nuoma turi vertę - iš šios turtinės teisės vertės realizavimo turi būti tenkinami UAB „Medicinos bankas“ reikalavimai. Tokios turtinės teisės įvertinimo ir realizavimo nedraudžia jokie teisės aktai. Nuomos teisė yra įkeitimo objektas (CK 4.204 straipsnio 1 dalis), todėl skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Jokiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose (įskaitant ir Turto ir verslo vertinimo metodiką) nėra ir neegzistuoja pareiškėjo nurodomo draudimo, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įvertinti ir realizuoti įkeistą žemės sklypo nuomos teisę, tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Taip pat nurodė, jog ekspertas G. T., taikydamas vieną turto vertinimo metodą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kadangi teismo ekspertas tokį savo sprendimą pagrindė, kaip to reikalauja Turto ir verslo vertinimo metodikos 55 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/00685 ir Nr. 0005/17/00686 pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notaro 2017-01-27 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-1096 ir Nr. JŠ-1098 dėl bendros 1 584 685,91 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojos UAB „Medicinos bankas“ naudai. 2017-06-09 turto arešto aktu Nr. S-17013150 areštuoti pastatas – administracinis pastatas ir turtinė teisė – nuomos teisė į žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2017-06-09 patvarkymu Nr. S-17013156 dėl turto įkainojimo antstolė paminėtą turtą įkainojo 780 000 Eur, atsižvelgdama į išieškotojos nuomonę. 2017-06-30 antstolės kontoroje gauti skolininko prieštaravimai dėl turto įkainojimo, bei prašymas skirti ekspertizę nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio atskirą unikalų numerį, ir šiuo adresu esančio žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertei nustatyti. Antstolė 2017-07-04 patvarkymu Nr. S-17015396 dėl prieštaravimo dėl turto įkainojimo tenkino prašymą dėl ekspertizės skyrimo, paskyrė aukščiau paminėto turto vertės nustatymo ekspertizę, išskiriant nuomos teisės ir administracinio pastato vertes, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui G. T.. 2017-08-09 Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ekspertizės objekto vertė 2017-08-09 yra 709 000 Eur: įkeistos žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė - 252 000 Eur, o pastato – administracinio pastato – 457 000 Eur. 2017-09-04 patvarkymu Nr. S-17020052 dėl turto įkainojimo antstolė, atsižvelgdama į gautą ekspertizės aktą, turtinę teisę - žemės sklypo nuomos teisę ir pastatą – administracinį pastatą įkainojo 709 000 Eur. 2017-09-08 antstolės kontoroje gauti skolininko prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės, kuriais prieštaravo teismo eksperto G. T. ekspertizės aktu pateiktai išvadai dėl 709 000 Eur nustatytos turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, prašė skirti pakartotinę ekspertizę pastato – administracinio pastato ir žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertei nustatyti, išskiriant nuomos teisės ir administracinio pastato rinkos vertes. 2017-09-28 patvarkymu Nr. S-17021843 dėl pareikštų prieštaravimų antstolė netenkino skolininko 2017-09-08 prieštaravimų ir atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis įkainoja jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
Kaip jau minėta vykdomojoje byloje antstolė paskyrė areštuoto pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę ir, remdamasi teismo eksperto G. T. turto ekspertizės aktu, įkainojo įkeistą turtą 709 000 Eur suma (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas poreikį skirti vykdomojoje byloje pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti grindžia tuo, kad: 1) valstybinio žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė nepagrįstai prilyginta žemės sklypo rinkos kainai; 2) administracinio pastato vertinimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus atliktas taikant tik vieną metodą. Vertinant šių argumentų pagrįstumą iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuomos teisės į 1,4742 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė teismo eksperto G. T. nustatyta remiantis lyginamuoju metodu, Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2.7.3 dalyje ekspertas išsamiai išdėstė motyvus dėl pasirinkto metodo taikymo, kokius skaičiavimo modelius taikė, pateikė atliktus skaičiavimus ir pan. Tuo tarpu pareiškėjas nei kartu su 2017-09-08 prieštaravimais, nei su 2017-10-18 skundu dėl antstolio veiksmų nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, koks turto vertės nustatymo metodas, anot pareiškėjo, turėjo būti taikomas, kokie skaičiavimo modeliai turėjo būti pasitelkti, ir savo nesutikimą su nustatyta turtinės teisės rinkos verte grindžia iš esmės vien savo samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, jog administracinio pastato rinkos vertė nustatyta netinkamai, nes nustatyta pasitelkus tik vieną vertinimo metodą – pajamų metodą. Pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, 55 straipsnį turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Šiuo atveju iš Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (2.7.4 punktas) matyti, jog ekspertas aiškiai ir išsamiai išdėstė būtent pajamų metodo pastato rinkos vertei nustatyti taikymo motyvus, todėl remiantis šiuo argumentu tvirtinti, jog turto rinkos vertė nustatyta netinkamai, nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2017-10-18 skunde dėl antstolio veiksmų teigia, jog įkeisto turto vertė nustatyta netinkamai, tačiau nenurodo, kokia ta tikroji įkeisto turto vertė, anot jo, turėtų būti. Iš 2017-09-08 prieštaravimų matyti, jog pareiškėjas laiko, kad administracinio pastato nustatytoji vertė yra per didelė: pareiškėjas laiko, jog remiantis pajamų metodu reikėtų vertinti tik pastato naudingąjį plotą, ir tuomet jo vertė būtų 360 000 Eur, o kadangi pastato baigtumas tik 68 proc., todėl neva šiuo pagrindu jo vertė taip pat turėtų būti mažesnė. Teismas konstatuoja, kad mažesnės areštuoto turto vertės nustatymas paneigtų išieškojimo tikslą turtą parduoti už didžiausią galimą kainą, todėl pažeistų išieškotojo interesą jo reikalavimą patenkinti kuo didesne apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015; kt.).
Teismas, įvertinęs išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad konkrečiu atveju nesant abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės ir pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, antstolei, vykdančiai savo įstatymines pareigas, nekilo ir pareiga skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę; antstolė Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką, nepažeidė. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Kadangi skundas atmestinas, išnyksta pagrindai ir būtinumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16154-769/2017, panaikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Atmetus skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0005/17/00685 ir Nr. 0005/17/00686 sustabdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas, taikytas pagal 2017 m. spalio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-16154-769/2017.
Grąžinti antstolei B. T. vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/00685 (2 tomai) ir Nr. 0005/17/00686.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.