- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-452-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- G. I.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. I. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3426-766/2021 išsprendus ieškovo G. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Linorvas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Linorvas“ 9849,68 Eur skolą, 221,28 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos 10070,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ne didesnei kaip 10070,96 Eur sumai atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės UAB „Linorvas“ turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, reikalaujamos priteisti sumos (10070,96 Eur) ribose, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir socialinio draudimo biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį. Nurodė, kad atsakovės UAB „Linorvas“ įstatinis kapitalas yra 2 900 Eur, o ieškinio reikalavimas daugiau kaip 3 kartus viršija atsakovės įstatinį kapitalą, iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2021-04-08 UAB „Linorvas“ dirbo 1 darbuotojas (apdraustasis). Atsakovė jokios ūkinės-komercinės veiklos, išskyrus nekilnojamojo turto nuomą, nevykdo. Už nekilnojamojo turto – nuosavybės teise valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą ir valstybinės žemės subnuomą atsakovė gauna 200 Eur/mėn. (be PVM) nuomos pajamų ir tai visos atsakovės pajamos. Ieškovas dar anksčiau yra girdėjęs, kad UAB „Linorvas“ ketina perleisti vienintelį nekilnojamąjį turtą kitiems asmenis, todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, nes neliks turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Be to, ieškiniu reikalaujama priteisti 10070,68 Eur skola ieškovui, kaip fiziniam asmeniui ir atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė. Dėl šių aplinkybių, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, nes teikiamas pakartotinai tais pačiais motyvais ir argumentais, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu galiojančiu teismo procesiniu sprendimu, kuriame konstatuota, kad nėra sąlygų taikyti ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė UAB „Linorvas“ nuosavybės teise valdo didelio ploto ir tūrio (1063,88 kv. m., 4237 kub. m.) pastatą – lentpjūvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė (NTR duomenimis) jos nustatymo dieną – 2014-01-01 buvo 16 089 Eur. Šiuo metu šio nekilnojamojo turto vertė didesnė. UAB „Linorvas“ turi didelės vertės turtinę teisę – nuomoja valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), žemės sklypų plotai 1,5250 ha ir 1,1720 ha, paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sutartis galioja iki 2038-06-03, turtinė padėtis nepakitusi iki šiol, atsakovė gauna reguliarias pajamas. Mano, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė turi ketinimą turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą ar nemokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo G. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį, nurodyto reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nepagrindė, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė ir gali nulemti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovės turtinę padėtį, jos teisių suvaržymus ar esminių turtinių prievolių kitiems kreditoriams buvimą. Byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra realių duomenų, kad atsakovė ketina savo turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas G. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės turtinė padėtis leistų jai vykdyti turtines prievoles kreditoriams. Nepaisant to, kad ginčo nagrinėjimo metu atsakovė turi turto, jai turint skolinių įsipareigojimų, negalima daryti išvados, kad atsakovės finansinė būklė yra gera ir ieškinio reikalavimo suma – 10 070,96 Eur – jai yra nereikšminga.
7.2. Nepripažindama skolos fakto, atsakovė elgiasi nesąžiningai. Ta aplinkybė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių ieškovui, apie kurių egzistavimą žino (privalo žinoti), taip pat yra pakankamas pagrindas įžvelgti riziką dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Linorvas“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl pirmosios sąlygos egzistavimo.
8.2. Neįvykdyta ir antroji būtina sąlyga: nėra duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nagrinėjamos pakartotinai.
8.3. Ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė ketina turtą slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus.
8.4. Didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir (ar) iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Atsakovė nuomoja savo nekilnojamąjį turtą ir iš to gauna nuolatines pajamas.
8.5. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
Šalies argumentai
8.6. Ieškovas pateikė analogišką, iš esmės tapatų prašymą, kuris grindžiamas lygiai tais pačiais argumentais ir motyvais, taigi ieškovas ignoruoja Šiaulių apygardos teismo 2020-05-06 nutarties išaiškinimus. Toks apelianto procesinis elgesys laikytinas piktnaudžiavimu, todėl prašoma skirti G. I. 2000 Eur baudą, 50 procentų šios sumos skiriant atsakovei UAB „Linorvas“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėdamas, jog egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė yra nesąžininga.
11. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tik nustatęs kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu pobūdžiu. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokios procesinės priemonės taikomos iki teismas kilusį šalių ginčą išsprendžia iš esmės, t. y. iki byloje atlieka įrodymų tyrimą bei jų vertinimą pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles ir įsitikina, kuri ginčo šalis yra teisi, laikini disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis ribojimai gali būti šaliai nustatomi tik tada, jeigu jų taikymo prašanti ginčo šalis pateikia įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių teismui pripažinti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui buvimą.
13. Apeliantas neteikia atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios sąlygos – ieškinio pagrįstumo egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas atskirojo skundo ribų, dėl to nepasisako.
14. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą apsprendžia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas. Šio išimtinio ir atsakovo teises itin varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia konkrečių duomenų arba įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
15. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą.
16. Pažymėtina, jog vertinant atsakovės nesąžiningumą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai (tikslingai) siekiama pabloginti turtinę padėtį tikslu išvengti išieškojimo iš turto pagal būsimą teismo sprendimą.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas grėsmę galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamas atskirąjį skundą grindė atsakovės elgesiu, suponuojančiu jos nesąžiningumą – ginčijama skola, nurodė didelę ieškinio sumą, pažymėdamas, kad tokių aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju ieškovo argumentai priimant skundžiamą nutartį nesudarė pagrindo vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą ir keliantį grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vertintina, kad apeliantas ir nesutikdamas su skundžiama nutartimi nepagrindė atsakovės nesąžiningo elgesio.
19. Visų pirma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas prievoliniuose santykiuose, dėl kurių (ne)vykdymo byloje kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareigų (ne)vykdymas ir galimas skolos neapmokėjimas sudaro pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju tai sudaro ieškinio dalyką, o sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą ieškinio reikalavimų pagrįstumas nėra vertinamas.
20. Antra, nagrinėjamu atveju atsakovė neigia pardavinėjanti ar kitaip perleidinėjanti savo nuosavybę, todėl ieškovas, teigdamas priešingai, privalo pateikti tokių atsakovės „ketinimų“ įrodymus – pranešimus, skelbimus, nekilnojamojo turto pardavimo agentūrų duomenis ir pan.. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius apie atsakovės ketinimą turimą turtą perleisti. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė ketina turtą slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis).
21. Trečia, apeliantas vertina atsakovės įstatinio kapitalo dydį, įprastines atsakovės pajamas, analizuoja veiklą ir nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes ginčo suma atsakovei yra didelė, todėl egzistuoja rizika, kad nepatenkinus ieškovo prašymo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar net taps neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog skundžiama nutartimi ignoruota teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nuo teismų praktikos nenukrypo, ir pagrįstai nurodė, jog didelė ieškinio suma savaime nei pagrindžia, nei paneigia būtinybės taikyti procesinio pobūdžio suvaržymus atsakovei. Ieškinio sumos kriterijus priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, reikalavimo sumos dydis negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir joje nurodyta praktika), todėl tik ieškovo nurodoma ir kaip reikšminga įvardijama ieškinio suma savaime grėsmės ieškinio teismo sprendimo įvykdymui neįrodo.
22. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, apeliantas nenurodė. Įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra ir teisėto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
23. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo CPK 95 straipsnio pagrindu paskirti apeliantui baudą.
24. Pažymėtina, jog tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesine teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Kitos šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).
25. Šiuo atveju, nors apelianto atskirasis skundas yra atmetamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantas, tiek teikdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek pasinaudodamas jam suteikta apeliacijos teise, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmetamas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.