- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- eI3-575-428/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01765-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, valstybės įmonei Registrų centrui
- Advokatai
- Dalia Stakvilevičiūtė
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Poraistė“ (toliau – UAB „Poraistė“) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (teisme gautas 2021-11-15 Nr. DOK-29583), prašydama:
1) panaikinti atsakovės Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Miškų tarnyba) 2021-06-07 sprendimą Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (patikslintame skunde neteisingai nurodyti sprendimo metai – 2020);
2) panaikinti Miškų tarnybos 2021-06-18 sprendimą Nr. R2-1818 „Dėl kadastro objekto išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo inicijavimo“ (patikslintame skunde neteisingai nurodyti sprendimo metai – 2020);
3) įpareigoti Miškų tarnybą atlikti veiksmus – išregistruoti iš 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką / miško žemę.
Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė ir jos atstovė – advokatė – teismo posėdyje paaiškino, kad 2004 m. buvo parengtas ir suderintas (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas. 2007 m. Kauno apskrities viršininko įsakymu UAB „Poraistė“ eksploatacijai buvo skirtas 79,6810 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) durpyno ribose. 2015 m., atlikus kadastrinius matavimus, šio sklypo plotas buvo patikslintas iki 80,0216 ha ir jam suteiktas naujas kadastro numeris. Žemės sklype nėra miško ar miško žemės naudmenų – tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tais pačiais metais tarp pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo sudaryta 25 metų žemės nuomos sutartis. Sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita (naudingųjų iškasenų teritorijos). Pagal Geologijos tarnybos išduotą leidimą ir 2017 m. sudarytą naudojimo sutartį pareiškėja turi teisę ir pareigą vykdyti durpių kasybą vadovaudamasi 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektu.
Pareiškėja nurodė, kad durpyne įrengta nusausinimo sistema, kuri matoma geodeziniuose planuose bei aerofotografinėje medžiagoje. Vis dėlto 2002–2014 m. Miškų valstybės kadastre buvo inventorizuota 29,07 ha miško, o 2021 m. duomenimis – 24,6007 ha. Pareiškėja teigia, kad tokia miško registracija buvo atlikta klaidingai, nes sklype miškas niekada neaugo – tai patvirtina žemėtvarkos projektai, ankstesni planai bei aerofotografiniai vaizdai.
Atsižvelgdama į tai, 2020-02-04 pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu išregistruoti minėtus duomenis kaip klaidingus. Vis dėlto Miškų tarnyba 2020-04-09 sprendimu Nr. R2-824-(39.4) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, kad dviejuose taksaciniuose sklypuose, esančiuose pareiškėjos žemės sklype, galimai buvo vykdyti miško kirtimai, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti inventorizacijos duomenų teisingumo.
Pareiškėja šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2021-05-15 sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-159-554/2021) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Miškų tarnybos sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovė privalo ištaisyti inventorizacijos klaidas arba pagrįsti, kodėl minėta teritorija buvo teisingai priskirta miško žemei, nepaisant jos kitos paskirties. Atsakovė turėjo įvertinti, ar miško registracija buvo pagrįsta pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 30.3 ir 30.4 papunkčius, kuriais leidžiama išregistruoti kadastro objektą, jei registracija atlikta remiantis klaidingais duomenimis ar dėl kadastro tvarkytojo klaidos.
Pareiškėja pabrėžia, kad miško žemė sklype buvo registruota ir išregistruota tris kartus:
1) 2003-10-09; remiantis 2002 m. inventorizacijos duomenimis, buvo registruoti papildomi taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 33, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 59, 86;
2) 2014-06-09; pagal 2012 m. inventorizacijos duomenis buvo registruoti papildomi taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 32, 37, 60;
3) 2019-02-02 sprendimu Nr. S-1902-3 išregistruotas taksacinis sklypas Nr. 86 kaip per klaidą priskirtas miško žemei.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pirmoji miško registracija (2003 m.) atlikta pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad:
1) pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalis teritorija neatitiko miško ar miško žemės apibrėžimo (buvo tik pavieniai medžiai ar krūmai);
2) 1987 m. medynų planai bei 1995–1999 m. ortofotografinė medžiaga rodo, kad šioje teritorijoje miškas niekada neaugo;
3) pagal tuo metu galiojusias Lietuvos miškotvarkos taisykles durpynų teritorijos apskritai negalėjo būti inventorizuojamos kaip miškas ar miško žemė.
Nurodė, kad analogiškai teisiniai pažeidimai konstatuojami ir dėl 2012–2014 m. atliktos inventorizacijos: tuo metu teritorijoje augo tik savaiminukai, kurių amžius nesiekė 20 metų, todėl jie galėjo būti įtraukti tik į žemės, apaugančios mišku, apskaitą, o ne įregistruoti kaip miško žemė. Be to, remiantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.2.5.3 ir 2.2.6 papunkčiais, šis sklypas (naudojamas durpių kasimui) negalėjo būti registruotas kaip miško žemė. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčijama miško žemės registracija buvo atlikta vadovaujantis nepaskelbtu teisės aktu – 2001-07-11 aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. 371/237 ,,Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų kartografavimo bei įrašymo Valstybiniame žemės kadastre tvarkos patvirtinimo“.
Pareiškėja teigia, kad nuo 1979 m. nepertraukiamai valdo žemės sklypą, kuriame nebuvo nustatyta jokių su miško žeme susijusių apribojimų. Dėl to jai susiformavo teisėti lūkesčiai, kad sklypas ir toliau bus naudojamas pagal tiesioginę paskirtį – durpių gavybai. Tačiau atsakovė, neįvertinusi fakto, kad miškas įregistruotas klaidingai, nepagrįstai atsisakė ištaisyti šį trukdį. Dėl to pareiškėja negali įgyvendinti projektinių sprendinių, nes nėra galimybės privažiuoti prie hidrotechninių statinių, jų prižiūrėti ar užtikrinti priešgaisrinę apsaugą – visi tokie veiksmai miško žemėje būtų laikomi neteisėtais (medžių ar krūmų kirtimu, naikinimu ar žalojimu).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2002 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko tuometinė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta neteisėta, taip pat šios inventorizacijos duomenys nėra nuginčyti ar pripažinti netekusiais galios.
Miško žemės plotų, patenkančių į ginčo žemės sklypą, duomenys Miškų valstybės kadastre buvo atnaujinti pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos rezultatus, kurie Miškų valstybės kadastre įregistruoti 2014-03-24 remiantis 2012 m. inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. 2012 m. inventorizaciją taip pat atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų tarnyba neturi duomenų, kad 2012 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija būtų pripažinta neteisėta, o jos duomenys – nuginčyti ar netekę galios.
Atsakovė taip pat pabrėžė, kad miško žemės plotai Miškų valstybės kadastre buvo registruoti dar iki suformuojant ginčo žemės sklypą. Apie teritorijoje esančius miško žemės plotus buvo žinoma tiek žemės sklypo formavimo metu, tiek vėliau – žemės patikėtiniui, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose anksčiau jau buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1312-422/2018 dėl to paties žemės sklypo. Toje byloje ginčas kilo dėl Miškų tarnybos 2017-10-16 sprendimo, kuriuo atsisakyta keisti Miškų valstybės kadastro duomenis vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.6 papunkčiu. Šioje byloje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-50-492/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjos pateikta ekspertine išvada Nr. 2020/11/30, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei ortofotografinės medžiagos analize, pateikta pareiškėjos 2020-02-20 prašyme Nr. 20/04.
Miškų tarnyba pažymėjo, kad, 2021-05-27 ir 2021-05-28 atlikus išsamų Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1797 (toliau – Patikrinimo vietoje aktas Nr. 1797) pagrindu), nebuvo nustatyta, jog miško žemės duomenys, kuriais remiantis objektai buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre, būtų klaidingi ar Miškų valstybės kadastro objektai būtų registruoti dėl kadastro tvarkytojo klaidos. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kadastro nuostatų 30.3 ir 30.4 papunkčiais, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl miško žemės plotų išregistravimo.
Atsakovės vertinimu, Miškų tarnyba nepažeidė pareiškėjos teisių. Ginčo žemės sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl išbraukti šį sklypą iš Miškų valstybės kadastro nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo – VĮ Valstybinių miškų urėdija – pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybinių miškų urėdija nurodė, jog miško žemės plotų, patenkančių į ginčo žemės sklypą, duomenys buvo atnaujinti pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinių miškų urėdija neturi informacijos, kad 2002 ar 2012 m. atlikta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija būtų pripažinta neteisėta teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų, jog ši inventorizacija ar jos pagrindu Miškų valstybės kadastre įrašyti duomenys būtų nuginčyti ar pripažinti netekusiais galios. Miško žemės plotai, patenkantys į ginčo žemės sklypą, buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre dar iki paties sklypo suformavimo.
Valstybinių miškų urėdijos teigimu, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip žemės sklypo patikėtiniui, apie šių plotų buvimą teritorijoje buvo žinoma tiek sklypo formavimo metu, tiek vėliau.
Nurodė, jog Miškų tarnybos 2021-05-27 ir 2021-05-28 atlikto išsamaus Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu (Patikrinimo vietoje akto Nr. 1797 pagrindu) nenustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenys, informacija ar dokumentai, kuriais remiantis buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastro objektai, yra klaidingi. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.3 ir 30.4 papunkčiais, Valstybinių miškų urėdijos vertinimu, Miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl miško žemės plotų išregistravimo iš Miškų valstybės kadastro.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo – VĮ Registrų centras – atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas nesukelia jokių teisių, pareigų ar pasekmių šiai institucijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai neteisingai inventorizuoto ir Miškų valstybės kadastre įregistruoto miško (miško žemės), esančio pareiškėjos nuomojamame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) durpyno telkinio teritorijoje.
Ginčo dalykas – Miškų tarnybos 2021-06-07 sprendimo Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir 2021-06-18 sprendimo Nr. R2-1818 „Dėl kadastro objekto išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo inicijavimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiamu Miškų tarnybos 2021-06-07 sprendimu Nr. S-2106-43 atsakovė nusprendė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartale, t. y. buvo patikslintos miško žemės naudmenos pagal 2021-05-27 ir 2021-05-28 Patikrinimo vietoje aktą Nr. 1797.
Skundžiamu 2021-06-18 sprendimu Nr. R2-1818 atsakovė netenkino pareiškėjos 2020-02-04 prašymo Nr. 20/04, kuriuo ji prašė iš (duomenys neskelbtini) durpių telkinio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išregistruoti klaidingai inventorizuotą ir Miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką (miško žemę).
Pareiškėja savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindė tuo, kad jos nuomojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) durpyno telkinio teritorijoje, kuris nuo 1979 m. naudojamas naudingųjų iškasenų – durpių – gavybai, miškas niekada neaugo. Dėl šios priežasties ji teigia, kad miško ar miško žemės inventorizavimas šiame sklype ir jų įregistravimas Miškų valstybės kadastre buvo atlikti klaidingai. Tai, kad miškas ginčo teritorijoje neaugo, patvirtina 1987 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)durpynų medynų planas, viešai prieinami 1995–1999, 2005–2006 aerofotografiniai žemėlapiai ir 2000, 2003, 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemėtvarkos projektas. Pareiškėja teigia, jog ginčo žemės sklype miško žemė buvo registruota ir išregistruota net tris kartus, o tai, jos nuomone, rodo, kad miško inventorizacija ir registracija buvo atlikta klaidingai ir nenuosekliai. Pareiškėjos teigimu, pirmą kartą miško žemė šiame sklype buvo įregistruota 2003-10-09. Remiantis 2002 m. inventorizacijos duomenimis, buvo registruoti papildomi taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 33, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 59, 86, kuriuose buvo registruotas miškas. Antrą kartą – 2014-06-09. Pagal 2012 m. inventorizacijos duomenis buvo registruoti papildomi taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 32, 37, 60. Trečią kartą – 2019-02-02 sprendimu buvo nuspręsta išregistruoti vieną iš anksčiau įregistruotų sklypų Nr. 86, nes paaiškėjo, kad ten miškas niekada neaugo, o plotas neatitinka reikalavimų, taikomų miško žemei. Šiais faktais pareiškėja bando pagrįsti, kad miško registracija sklype buvo netiksli ir padaryta klaidingai, todėl turėtų būti ištaisyta ar panaikinta.
Atsakovė laikosi pozicijos, jog inventorizacija buvo atlikta teisėtai, duomenys galioja, jie patikrinti fiziškai. Pareiškėjos lūkesčiai, kad teritorija yra ne miško žemė, nesudaro teisinio pagrindo išregistruoti mišką.
Kaip matyti išbylos duomenų, atsakovė, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-04-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-159-554/2021 bei siekdama išsiaiškinti, ar Miškų valstybės kadastre įregistruoti miško žemės plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus miškui ir miško žemei, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2020-02-04 prašymą Nr. 20/04 ir 2021-05-27 bei 2021-05-28 inicijavo Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ginčo žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti Patikrinimo vietoje akte Nr. 1797 ir jo prieduose, kurie patvirtina faktinę miško žemės būklę tikrinimo metu.
Patikrinimo metu, tikrinant žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartale, taksacinius sklypus Nr. 21, 30, 32, 33, 37, 43–46, 49–52, 54–60, 62, 150 ir 151, patenkančius į (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypo ribas, buvo nustatyti miško naudmenų pokyčiai kai kuriuose iš jų – sklypuose Nr. 21, 30, 37, 44–46, 49–52, 54–58 ir 62 – kurių duomenys turi būti tikslinami. Nurodyti miško naudmenų pokyčiai, neatitinkantys Miškų valstybės kadastro duomenų, skundžiamu 2021-06-07 sprendimu Nr. S-2106-43 buvo patikslinti. Tačiau nurodyti pokyčiai nereiškė, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo taksaciniuose sklypuose miško naudmenos neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, apibrėžtų Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Tik tuo atveju, jeigu miško teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse apibrėžtų reikalavimų miškui ir miško žemei, tokią teritoriją, žemės sklypą ar sklypo dalį laikyti mišku nėra teisinio pagrindo.
Tačiau nagrinėjamu atveju iš Patikrinimo vietoje akto Nr. 1797 pirmo priedo duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo taksaciniouse sklypuose Nr. 21, 30, 32, 33, 37, 43–46, 49–52, 54–60, 62, 150, 151 augo medynas – beržai, taip pat auga pušys, eglės, drebulės ir kiti medžiai. Augančių medžių amžius vyravo nuo 23 iki 56 metų. Kai kuriuose minėtuose taksaciniuose sklypuose Nr. 32, 33, 59, 60, 150, 151 susiformavo miško aikštelės (galimai sunaikintas miškas), 43 taksaciniame sklype nustatyta griovio trasa, 57 – kirtavietė. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtino, jog ginčo teritorija atitiko miško ir miško žemės naudmenoms keliamus reikalavimus.
Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypo teritorijoje Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 33, 43, 44, 45, 46, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 58, 59, 62, 86 taksaciniai sklypai 2003-10-09 buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre pagal 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Kaip matyti iš Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalų žemėlapio ir 2002 m. miškotvarkos duomenų, (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo taksaciniuose sklypuose augo medžiai, kurių vyraujanti rūšis – beržai, taip pat pavieniai kiti medžiai, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 70 metų. Tai reiškia, kad būtent (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypas, esantis Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo taksaciniuose sklypuose (33, 43, 44 ir kt.), remiantis 2002 m. atliktos miškų inventorizacijos (miškotvarkos) duomenimis, 2003-10-09 buvo oficialiai įregistruotas Miškų valstybės kadastre kaip miškas. Tokia teritorija buvo laikoma mišku pagal įstatymus ir jai taikomi Miškų įstatyme nustatyti reikalavimai, apribojimai ir apsaugos priemonės.
Šioje teritorijoje valstybinės reikšmės miškas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ su šio nutarimo vėlesniais pakeitimais. Į ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pateko 25,84 ha valstybinės reikšmės miškų plotų.
Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2003-10-16 iki 2004-06-13) 25 punkte buvo nustatyta, kad miško masyvai registruojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu.
Byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad 2002 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija), buvo nepagrįsta, pripažinta neteisėta ar kad jos duomenys būtų nuginčyti ar netekę galios teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog 2012 m. to paties instituto atlikta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija būtų buvusi neteisėta.
Visų pirma, nei pareiškėjos pateikti dokumentai – 1987 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) durpynų medynų planas, nei viešai prieinami 1995–1999 ir 2005–2006 m. aerofotografiniai žemėlapiai, taip pat 2000, 2003 ir 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemėtvarkos projektai nėra laikytini pakankamais ir teisiškai leistinais įrodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtintų valstybinės miškų inventorizacijos padarytas klaidas.
Antra, pirmiau nurodyti pareiškėjos dokumentai, neva patvirtinantys inventorizacijos klaidas, nėra sudaryti pagal teisės aktų nustatytą tvarką miško žemės identifikavimui ar klasifikavimui pagal Kadastro nuostatus. Jie nėra laikytini oficialiais miškų inventorizacijos ar kadastriniais dokumentais. Aerofotografiniai žemėlapiai gali būti vizualinės analizės priemonė, tačiau neturi nei teisinės galios, nei pakankamo vizualinio detalumo objektyviam miško žemės ar miško žemės naudmenų statuso nustatymui. Durpyno žemėtvarkos projektai buvo skirti naudingųjų iškasenų naudojimui planuoti, o ne miškų žemės ar jo naudmenų statusui nustatyti, todėl jų turinys ir paskirtis nesutampa su Miškų valstybės kadastro teisiniais pagrindais.
Trečia, 2021-05-27 ir 2021-05-28 atlikto Miškų valstybės kadastro duomenų tikrinimo vietoje metu nenustatyta, kad inventorizacijos duomenys būtų klaidingi ir kad ginčijama pareiškėjos ankstesnė valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atlikta klaidingai. Liudytojų D. K. ir N. L. paaiškinimai patvirtino, kad jie ginčo teritorijoje, įvertinę miško ir miško žemės taksacines charakteristikas natūroje su Miškų valstybės kadastre įregistruotais duomenimis, patikslino tik miško žemės naudmenas kitomis miško žemės naudmenomis, tačiau ginčo teritorija visiškai atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nustatytus visus miško (miško žemės) naudmenų pokyčius nurodė Patikrinimo vietoje akte Nr. 1797 bei jo prieduose.
Patikrinimo vietoje akto Nr. 1797 duomenys ir liudytojų D. K. bei N. L. paaiškinimai aiškiai ir neabejotinai patvirtina, kad valstybės institucijos atliko fizinį teritorijos patikrinimą ir nenustatė jokių pagrindų išregistruoti miško žemę. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad ginčo teritorijoje, įvertinus esamą būklę, augančių medžių amžių (kuris daugiausia svyruoja nuo 23 iki 56 metų), dominuojančią medžių rūšį (daugiausia beržai), miškas buvo inventorizuotas klaidingai.
Pažymėtina, jog prof. habil. dr. R. D. ekspertinė išvada Nr. 2020/11/30 ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu nepakankami paneigti, kad ginčo teritorijoje klaidingai inventorizuotas miškas. Visų pirma, ši išvada bei paaiškinimai, vertinant miško ar miško žemėje augančio medyno amžių, iš esmės buvo pagrįsti tik pušų amžiaus nustatymu, remiantis menturių (metinių prieaugio sluoksnių) skaičiavimu. Tačiau faktinė situacija yra tokia, kad ginčo teritorijoje vyraujanti medžių rūšis yra ne pušys, o beržai, kurie sudaro didžiąją jos dalį. Prof. habil. dr. R. D. nėra įtrauktas nei į Miškų valstybės kadastro duomenų teikėjų sąrašą, nei į vidinės miškotvarkos projektų rengėjų sąrašą, kurie sudaromi vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Be to, vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punktu, Miškų valstybės kadastro duomenų teikėjais gali būti tik miško savininkai, valdytojai arba vidinės miškotvarkos projektų rengėjai. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog prof. habil. dr. R. D. teisiškai nėra įgaliotas teikti duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti oficialų Miškų valstybės kadastro duomenų keitimą. Net jei prof. habil. dr. R. D. išvada ir būtų laikoma kvalifikuota nuomone, ji negali pakeisti ar nuginčyti valstybinės miškų inventorizacijos duomenų, kurie yra įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi tai reikalautų ne pavienio specialisto nuomonės, bet oficialios institucijų veiklos, pagrįstos įstatymais ir metodikomis. Miškų valstybės kadastro duomenų keitimas grindžiamas tik tais duomenimis, kurie yra surinkti pagal įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytą tvarką. Neakredituoti asmenys ar ekspertai, nors ir turintys mokslinį autoritetą, negali teikti privalomos galios turinčių duomenų Miškų valstybės kadastro įrašų tikslinimui, jei nėra įtraukti į atitinkamus oficialius sąrašus. Todėl minėta ekspertinė išvada laikytina nepakankama, kad paneigtų inventorizacijos duomenis, bei neatspindinti viso miško žemės ploto tikrosios būklės.
Taip pat nesivadovauta ir antstolės Gitos Andrijauskienės 2021-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais Nr. 0088/21/01 ir Nr. 0088/21/02. Tokio pobūdžio dokumentai negali būti laikomi objektyviu ir pakankamai kvalifikuotu įrodymu miškų inventorizacijos ar Miškų valstybės kadastro duomenų klaidoms pagrįsti. Antstolių protokolai, net jei konstatuoja fizines aplinkybes vietoje, nėra tinkama priemonė nei teisės požiūriu (nes antstoliai nėra miškininkystės srities specialistai), nei metodologiniu pagrindu, vertinant miško statusą ar miško būklę laiko atžvilgiu.
Taigi, ekspertinė išvada ar faktinių aplinkybių protokolas nelaikyti pakankamu pagrindu paneigti oficialios inventorizacijos duomenis.
Vertinant miško statusą pagal ilgalaikius duomenis ir remiantis kelių valstybinės sklypinės miškų inventorizacijų rezultatais, byloje nenustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti ankstesnių inventorizacijų teisėtumu ir pagrįstumu.
Svarbu pažymėti ir tai, kad ne visoje (duomenys neskelbtini) durpyno teritorijoje augo miškas. Miško žemės plotų, patenkančių į (duomenys neskelbtini) durpyno telkinio teritoriją, duomenys buvo atnaujinti vertinant pagal ankstesnės 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Šiuo pagrindu Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 19, 21, 22, 30, 32, 34, 37, 60 taksaciniai sklypai, patenkantys į (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypo teritoriją, 2014-06-09 buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre.
Miškų tarnybos 2016-11-04 pažymos Nr. 70536 duomenys patvirtino, jog į (duomenys neskelbtini) durpyno telkinio teritorijos 80,0216 ha plotą pateko 29,07 ha miško ir miško žemės. Iš prie minėtos pažymos esančios taksoraščio ištraukos matyti, kad miško ir miško žemės plote vyravo beržai ir kiti medžiai (pušys, eglės, drebulės ir kt.), kurių amžius daugiausia buvo nuo 20 iki 50 metų, o pavienių medžių – nuo 7 iki 11 metų ir virš 50 metų.
Miškų tarnybos 2019-02-01 sprendimu Nr. S-1902-03 buvo patikslintas Miškų valstybės kadastras, išregistruojant Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 86 taksacinį sklypą, kuris neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes sklypas mišku buvo neapaugęs, kadangi buvo skirtas durpių eksploatacijai. Tai patvirtina, jog miško žemė buvo pakeista ne miško žemės naudmena, todėl iš miško žemės išbrauktas 5,01 ha ne miško žemės plotas. 2019-01-17 tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. A3-1901-31 duomenys patvirtina šias aplinkybes.
Faktas, kad dėl neatitikties miško apibrėžimui 2019 m. buvo išregistruotas 86 sklypas, nereiškia, kad ir visi kiti sklypai buvo registruoti klaidingai. Tai buvo individualus atvejis, o ne bendros inventorizacijos klaidos pripažinimas.
Miškų tarnybos 2020-07-29 sprendimu Nr. S-2007-85 patikslintas Miškų valstybės kadastras, išregistruojant Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 30, 37 taksacinių sklypų dalis, kurios neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, pakeičiant Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 21, 22, 34 taksacinių sklypų dalių ir 32, 33, 59, 60 taksacinių sklypų miško žemės naudmenas iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).
Pastebėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) durpyno ribose Miškų valstybės kadastre 2002–2014 m. buvo įregistruota 29,07 ha miško žemės, 2021-06-22 duomenimis – 24,6007 ha, t. y. 4,47 ha mažiau.
(duomenys neskelbtini) durpyno žemės sklypas suformuotas 2015 m. atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas – 80,0216 ha, naudojimo būdas – naudingų iškasenų teritorija, žemės sklypo, savininkė – Lietuvos valstybė, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nuomininkė – UAB „Poraistė“.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog miško žemės plotai buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre anksčiau, nei buvo suformuotas žemės sklypas durpynui. Todėl pareiškėjas ar jo pirmtakai, įsigydami ar nuomodami sklypą, jau tuomet turėjo neabejotiną galimybę žinoti apie registruotą miško žemę ginčo teritorijoje.
Pareiškėjos teiginiai apie neva padarytas inventorizacijos klaidas nėra grindžiami jokiais objektyviais ar oficialiais duomenimis bei neabejotinais nepriklausomų ekspertų vertinimais. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl inventorizacijos klaidų laikytini subjektyvia nuomone, kurios nepagrindžia jokie patikimi įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Priešingai nei teigia pareiškėja, inventorizacijos duomenų teisingumą patvirtina Patikrinimo vietoje akto Nr. 1797 duomenys. Patikrinimo vietoje metu nebuvo nustatyta neatitikimų ar esminių klaidų, galinčių paneigti ankstesnių inventorizacijų rezultatus. Tai dar kartą patvirtina, kad miško kadastro duomenys buvo tikslūs ir atitiko faktinę padėtį.
Miškų tarnyba, pareiškėjos skundžiamu administraciniu aktu pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad 2021-05-27 ir 2021-05-28 atlikus Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, jo duomenys užfiksuoti Patikrinimo vietoje akte Nr. 1797, nebuvo nustatyta, jog ankstesni valstybiniai sklypiniai miškų inventorizacijos duomenys, informacija ar dokumentai, kuriais remiantis buvo registruotas Miškų valstybės kadastro objektas, yra klaidingi. Taip pat patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad Miškų valstybės kadastro objektas buvo registruotas dėl Miškų valstybės kadastro tvarkytojo klaidos. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.3–30.4 papunkčiais, Miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą. Todėl, Miškų tarnybos vertinimu, pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, nes ginčo sklypas atitiko Miškų įstatymu nustatytus reikalavimus miškui ir miško žemei. Išbraukti ginčo sklypo iš Miškų valstybės kadastro nebuvo teisinio pagrindo.
Įvertinus nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamo 2021-06-18 sprendimo Nr. R2-1818.
Be to, pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2021-06-07 sprendimą Nr. S-2106-43, kuriuo atsakovė patikslino miško 413 kvartalo taksacinių sklypų, patenkančių į pareiškėjos nuomojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), miško žemės naudmenas.
Pagal Kadastro nuostatų 23 punkto nuostatas, kadastro duomenys keičiami arba kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti arba kadastro duomenims pakeisti.
Miškų valstybės kadastras tvarkomas pagal Tvarkos aprašo tvarką. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyti kadastro duomenų tikslinimo atvejai. Minėto aprašo 4.9 papunktyje numatyta, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad, gavus informaciją apie galimą Kadastro duomenų netikslumą, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai, pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas).
Teismo vertinimu, 2021-05-27 ir 2021-05-28 atlikto kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad pasikeitė kai kurių kadastro objektų duomenys – miško naudmenos. Todėl, atsižvelgiant į tai, šie duomenys buvo pagrįstai patikslinti ir įregistruoti kadastre Miškų tarnybos 2021-06-07 sprendimu Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“. Tai atitiko Kadastro nuostatų 33.3 papunkčio reikalavimus. Šiame papunktyje numatyta, kad kadastro duomenys yra keičiami, kai atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis nustatoma, jog pasikeitė kadastro objekto duomenys.
Miškų tarnyba, kaip Miškų valstybės kadastro tvarkytoja, turėjo pareigą tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes buvo faktinis pagrindas patikslinti į ginčo sklypą patenkančių taksacinių sklypų duomenis pagal juose pasikeitusią miško / miško žemės faktinę būklę. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Miškų tarnybos 2021-06-07 sprendimo Nr. S-2106-43.
Nepanaikinus pareiškėjos skundžiamų sprendimų, nėra pagrindo patenkinti patikslinto skundo išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėja prašė įpareigoti Miškų tarnybą atlikti veiksmus – išregistruoti iš 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką / miško žemę. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.