- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- eI-1312-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02347-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 15.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.3Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
- 19.4Kiti su registrais susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ atstovei advokatei D. S., įgaliotai atstovei I. J.,
atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. J.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Poraistė“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017m. spalio 16 d. sprendimą Nr. R6-6043 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) atlikti veiksmus – išregistruoti iš 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką/miško žemę.
Pareiškėja skunde ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog 1979 m. Jonavos valstybinei durpių įmonei buvo išduotas valstybinis Romato durpyno žemės naudojimo teisės aktas Nr. 000198, kuris pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės kodekso 19, 21 straipsnių nuostatas suteikė jai teisę neterminuotai naudotis Romato durpyno teritorijoje suformuotu žemės sklypu su natūroje pažymėtomis ir žemės plane suteiktomis naudotis jo ribomis. 1995-09-21 Jonavos valstybinės durpių įmonės teises ir pareigas perėmė AB „Poraistė“, o 1999-05-03 – UAB „Poraistė“. Kauno apskrities viršininko įsakymu “ 2007-06-28 Nr. 02-04-7436 patvirtintas „Juridinių asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai statiniams eksploatuoti, sąrašas“, kuriame UAB „Poraistė“ Romato durpynui eksploatuoti suprojektuotas tose pačiose Romato durpyno ribose esantis 79,6810 ha žemės sklypas, žemės sklypo Nr. 210, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdis – naudingųjų iškasenų gavybos požeminių kasinių (šachtomis) ir gręžinių. Tvirtino, jog 2015 m. UAB „Poraistė“ užsakė žemės sklypo Nr. 210 kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus, šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), patikslintas žemės sklypo plotas iš 79,6810 ha į 80,0216 ha. Jokių duomenų apie tai, kad žemės sklype yra miškas ar miško žemės naudmenų, kadastrinių matavimų metu nenustatyta. Nekilnojamojo turto registre nėra registruota specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga.
Pažymėjo, jog 2015-06-22 pareiškėja su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujama Kaišiadorių skyriaus, sudarė žemės nuomos sutartį Nr. 6SŽN-26-(14.6.62.), kurios pagrindu UAB „Poraistė“ valdo ir naudoja žemės sklypą pagal viešame registre įregistruotą jo naudojimo būdą (naudingųjų iškasenų teritorijos). Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 1998–2017 m. laikotarpiu išdavė leidimus pareiškėjai eksploatuoti Romato durpyną. Pareiškėja 2017-03-31 su Geologijos tarnyba sudariusi Romato telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartį prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-17-15p įgijo ne tik teisę, bet ir pareigą žemės sklype atlikti naudingųjų iškasenų – durpių kasimo darbus ir užsiimti kita veikla pagal 2004 m. parengtą ir patvirtintą Kaišiadorių rajono Romato durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą (toliau – ir Naudojimo projektas).
Tvirtino, jog Romato durpyno ribose Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2002–2014 m. buvo inventorizuota ir įregistruota 29,07 ha miško/miško žemės neteisėtai, neinformuojant apie tai bendrovės, vykdančios durpynų eksploatavimo darbus. Šie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esantys duomenys neatitinka nustatytų ir įregistruotų žemės sklypo kadastro duomenų, todėl 2017-09-14 UAB „Poraistė“ kreipėsi į atsakovę su prašymu išregistruoti juos. Skundžiamu sprendimu atsakovė nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 punktas numato, kad kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Tvirtino, jog teisės aktai, galioję tiek atliekant miškų inventorizavimą, tiek registraciją Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, numatė reglamentavimą, pagal kurį durpynų žemė nėra inventorizuojama ir registruojama kaip miškas/miško žemė.
Pareiškėja tvirtino, jog žemės sklypas naudingųjų iškasenų gavybai buvo suformuotas dar 1979 m. Remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu 1987-06-22 Nr.177 patvirtintų Durpių telkinių teikimo eksploatuoti Lietuvos TSR teritorijoje nuostatų 9 punktu, šie duomenys registruoti sklypų suteikimo eksploatuoti apskaitos knygoje Nr. 55 pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Šio žemės sklypo suformavimą ir išviešinimą patvirtina ir 1987 m. Valstybinės miškų tarnybos archyve esančio Kaišiadorių rajono Romato ir Didžiojo Raisto durpynų medynų planas, kuriame aiškiai matyti 1979 m. Jonavos valstybinei durpių įmonei suteikto naudotis Romato durpyno teritorijoje suformuoto žemės sklypo ribos ir tai, kad šis žemės sklypas buvo priskirtas naudotis „durpynams“, o ne miško žemei. Šie duomenys, pareiškėjos nuomone, patvirtina, jog žemės sklypas naudingųjų iškasenų gavybai suformuotas ir įregistruotas daug anksčiau, nei atsakovė įregistravo jame esant miško žemę. Ginčo sklype miško žemės nebuvo užfiksuota nei Nekilnojamojo turto, nei Žemės gelmių registre (1997 m. duomenys). Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą privalėjo vadovautis specialia teisės norma – Žemės gelmių įstatymu. Atsakovės atsisakymas žemės sklypą išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžia ne tik pareiškėjos teises ir jos teisėtus lūkesčius, bet ir viešąjį interesą, nes pareiškėja negali tinkamai prižiūrėti durpyno nusausinimo sistemų, negali įrengti Naudojimo projekte pažymėtų priešgaisrinių juostų, sudaromos kliūtys durpyno rekultivacijai. Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba su skundu nesutiko. Atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra 29,07 ha miško plotas, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Pažymėjo, jog 26,17 ha valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo". Apie tai pareiškėja buvo informuota Tarnybos raštais.
Pažymėjo, jog ginčo žemės sklype 29,07 ha miško žemės plote esantys miškai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti 2003 m. spalio 9 d. įsteigus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą pagal 2002 m. miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2012 m. miškų inventorizacijos duomenis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti 2014-03-24 miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo akto pagrindu. Pažymėjo, jog ginčo sklypas pirmą kartą buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik 2015-04-23, t. y. naudingųjų iškasenų gavybai suformuotas ir įregistruotas daug vėliau, nei atsakovė įregistravo jame esant miško žemę, todėl nėra pagrindo žemės sklypo išregistravimui iš Miškų valstybės kadastro pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 punktą. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko, kad skundas būtų tenkintas, jeigu nebus pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog pareiškėja teisėtai pagal Geologijos tarnybos išduotus leidimus naudoja Romato telkinio durpių išteklius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kyla dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017m. spalio 16 d. sprendimo Nr. R6-6043 teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo prašoma Tarnybos, vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.6 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, išregistruoti pareiškėjos nuomojamame žemės sklype (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką/miško žemę iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, patikslinus Miškų valstybės kadastrą inicijuoti valstybinės reikšmės plotų schemų tikslinimą, buvo priimtas, atsakant į 2017-09-14 UAB „Poraistė“ prašymą Nr. 17/15. Skundžiamu sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą.
Administracinės bylos duomenimis, pareiškėja naudoja Romato telkinio durpių išteklius 80,0216 ha žemės sklype, kuris yra (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas, Ginčo žemės sklypas). Pagal viešame Nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba.
Administracinėje byloje nustatyta, jog NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 6VĮ-552-(14.6.2) pagrindu pagal 2015m. birželio 22 d. sudarytą žemės nuomos sutartį Nr. 6SŽN-26-(14.6.62.) pareiškėjai buvo išnuomotas 80,0216 ha žemės sklypas valstybinės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis, kurį ji valdo pagal viešame Nekilnojamojo turto registre užfiksuotą žemės naudojimo paskirtį ir būdą (paskirtis–kita, naudojimo būdas –naudingųjų iškasenų teritorijos).
Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos veiklos (durpių išteklių eksploatavimo) Ginčo sklype teisėtumo. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog Geologijos tarnyba 1998–2017m. laikotarpiu yra išdavusi leidimus pareiškėjai eksploatuoti Romato durpyną, 2017 m. kovo 31 d. su pareiškėja buvo sudaryta Romato telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartis prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-17-15p.
Esminis ginčas byloje kyla dėl Miškų valstybės kadastre įregistruoto miško/miško žemės duomenų Ginčo sklype išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro dėl jų neatitikimo Nekilnojamojo turto registro ir Žemės gelmių registro duomenims.
Tinkamo valstybės informacinių išteklių kūrimo, tvarkymo, valdymo, naudojimo, priežiūros, sąveikos planavimas, finansavimas ir sauga yra reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) (1 straipsnis) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-04-01 iki 2018-01-01). Įstatymo15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis <...>. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 punktą, pagrindiniai registrai yra valstybės registrai, kuriuose registruojamas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, objektai, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai. Taigi Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose (15 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.
Duomenų įrašymą į Miškų valstybės kadastrą (toliau –ir Kadastras), taip pat jų keitimą, išregistravimą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr.1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau –ir Miškų kadastro nuostatai, Kadastro nuostatai). Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Nuostatų 3 p.). Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 9p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (23p.), kadastro objektas laikomas įregistruotu nuo to momento, kurį kadastro duomenys įrašomi į kadastro duomenų bazę ir jam suteikiamas kadastro objekto identifikavimo kodas (25p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu. Tokia teisės taikymo nuostata suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013).
Konkrečiu atveju pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl kadastro duomenų išregistravimo pagal Nuostatų 30.6 punktą, kuris numato, jog kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto ( toliau –ir Kadastro objektas) registravimo kadastre. Taigi minėta teisės norma numato Kadastro objekto išregistravimą iš Kadastro, esant Nuostatų 30.6 punkte nustatytoms tam tikroms sąlygoms, t. y., jeigu savaime mišku apaugusi ne miško žemė patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą ir jeigu šie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti iki Kadastro objekto registravimo kadastre.
Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, jog 80,0216 ha Ginčo žemės sklype Miškų valstybės kadastro duomenimis yra 29,07 ha miško plotas, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško žemė Ginčo žemės sklype buvo registruota 2003-10-09 ir 2014-06-09 pagal valstybinės sklypų miškų 2002m. ir 2012 m. inventorizacijos duomenis. Nurodytas aplinkybes įrodo Valstybinės miškų tarnybos Pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentas 2016-11-04 Nr. 70537 M1:15 000 Kaišiadorių miškų urėdija Palomenės girininkija, minėtos tarnybos Pažyma Nr. 70536 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), priedas prie Pažymos Nr. 70536-Taksoraščio ištrauka, 2002 ir 2012 m. Kaišiadorių miškų urėdijos Palomenės girininkijos Miškų kvartalo žemėlapiuose pažymėti miškų inventorizacijos duomenys. Ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro patvirtina, jog 26,17 ha žemės valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo pagrindu. Šie duomenys oficialūs ir byloje nenuginčyti, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl miško/miško žemės inventorizavimo, jų registravimo neteisėtumo yra nepagrįsti.
Į bylą teismui pateikti duomenys patvirtina, jog 1979 m. rugpjūčio 6 d. Valstybiniu žemės naudojimo teisės aktu (duomenys neskelbtini), kurio teises vėliau perėmė pareiškėja, buvo suteikta teisė neatlygintinai ir neterminuotai naudotis 311,1 ha žemės, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane. Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 02-04-7463 buvo patvirtintas valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto 2007 m. parengtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suprojektuotas žemės (miško) sklypas Nr. 210 , kurio plotas 79,9838 ha (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis –kita, naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos), tačiau byloje nėra dokumentų apie šių duomenų įregistravimą iki 2015-06-04 viešame Nekilnojamojo turto registre nėra. Tai patvirtino ir pareiškėja, kuri nurodė, jog tik 2015 m. kreipėsi dėl žemės sklypo Nr. 210 kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, Nekilnojamojo turto registre ir buvo įregistruoti duomenys apie Ginčo žemės sklypą.
Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog Ginčo žemės sklypas pagal jo naudojimo būdą (naudingųjų iškasenų gavybai) viešame nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas daug vėliau, nei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruota 29,07 ha miško, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Nesant Kadastro nuostatų 30.6 punkte nustatytų sąlygų, nebuvo teisinio pagrindo Žemės sklypo išregistravimui iš Miškų valstybės kadastro, todėl atsakovas Skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Teismo vertinimu, atsakovas Skundžiamą sprendimą pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis, nurodydamas tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, todėl pareiškėjos argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų neatitikimo yra nepagrįsti.
Pareiškėja nurodė, jog atsakovė, spręsdama pareiškėjos prašymą privalėjo vadovautis Žemės gelmių įstatymu ir jo pagrindu įregistruotais Žemės gelmių registro duomenimis apie Ginčo žemės sklypą.
Teismas pažymi, jog Žemės gelmių įstatymas nustato pagrindines Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų bei šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, teises ir pareigas tiriant, naudojant ir saugant Lietuvos Respublikos sausumos, vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmes (1 str. 1d.).
Geologijos tarnybos teismui pateikti žemės gelmių registro Gelmių išteklių dalies išrašo duomenys apie naudingųjų iškasenų telkinį (telkinio identifikavimo Nr. 1209) patvirtina, jog Romato telkinys įregistruotas 1997-07-17, tačiau šie dokumentai, teismo vertinimu, nėra aktualūs ginčui, nes juose užfiksuoti duomenys ne apie sklypo naudmenas, o apie žemės gelmių objektą. Teismas pažymi, jog Miškų kadastro nuostatų 30.6 punkte įtvirtinta sąlyga yra siejama su žemės sklypo įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, tačiau nesiejama su kitais kadastrais, todėl pareiškėjos argumentai dėl Žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro duomenų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, siejamų su pareiškėjos teisėtų lūkesčių pažeidimais eksploatuojant Romato telkinį, pagal ginčo dalyką nėra reikšmingi šiai bylai, nes byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.