Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovams: advokatei D. S., įgaliotai atstovei I. J.,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams: R. Š., R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 – 3 dalys reglamentuoja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (teismas vadovaujasi VAĮ redakcija, galiojusia ginčijamo administracinio akto priėmimo metu). Teismas pabrėžia, kad LVAT jau ne kartą yra imperatyviai konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas (nurodytos teisės normos – ginčo atveju, pvz., Valstybės miškų kadastro nuostatų), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

Įvertinus ginčijamo administracinio akto ir jo priedo turinį teismas daro išvadą, kad jis visiškai nepagrįstas teisės normomis (netgi jį kompleksiškai vertinant su Valstybinių miškų urėdijos 2020 m. kovo 18 d. rašto Nr. S-20-474 turiniu). Ginčijamame akte nenurodytos nei Miškų įstatymo, nei Valstybės miškų kadastro nuostatų materialinės ir procesinės teisės normos, kurių pagrindu buvo netenkintas pareiškėjos 2020 m. vasario 4 d. prašymas. Aukščiau paminėtas teisės normas (VAĮ, Miškų įstatymo, Valstybės miškų kadastro nuostatų) galima tik numanyti, išnagrinėjus atsakovės atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos ginčijamą teisės aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Šią išvadą teismas daro įvertinęs pareiškėjos 2020 m. vasario 4 d. prašymo, atsakovės 2020 m. gegužės 9 d. atsakymo, taip pat 2020 m. birželio 9 d. atsiliepimo į skundą apimtį bei turinį. Tai yra esminis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Svarbu ir tai, kad VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas imperatyvus įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintas viešojo administravimo išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Paminėtais principais atsakovė ginčo situacijoje privalėjo besąlygiškai vadovautis.

Teismas pabrėžia, kad iš ginčo situacijos ir atsakovės teisinio statuso akivaizdu, jog visą pareiškėjos valdomą durpyno teritoriją vertinti aukščiau paminų teisės aktų normų kontekste privalėjo ne pati pareiškėja, o atsakovė – viešojo administravimo subjektas, kuris atsakingas už valstybinių miškų kadastro duomenų išsamumą bei teisingumą. Akivaizdu, kad atsakovė šios pareigos tinkamai neįvykdė ir priėmė nemotyvuotą individualų administracinį aktą. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina išvadą, kad tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą atsakovė turėjo realią galimybę, kadangi ankstesniu 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. S-1902-3 jau buvo pripažinusi duomenų klaidingumą viešajame kadastre (nepagrįstai kadastre įregistravo 86 taksacinį sklypą), dalyvavo administracinės bylos Nr. eI-1312-422/2018 nagrinėjime. Be to, ginčijamame akte atsakovė nepadarė jokių nurodymų į anksčiau priimtus atsakymus, individualius administracinius aktus, kitų institucijų sprendimus, o atsakymą, iš dalies atitinkantį VAĮ 3, 8 straipsnių nuostatas, pateikė tik atsiliepime į skundą administracinėje byloje (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Šis pareiškėjos skundo reikalavimas patenkintinas iš dalies.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. vasario 4 d. prašymo Nr. 20/04 ir nepriėmė dėl jo pilnai motyvuoto, teisės aktais pagrįsto sprendimo. Dėl to yra pakankamas pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 4 d. prašymą, nes patenkinti visiškai šį reikalavimą šiuo metu nėra pakankamo pagrindo faktinių duomenų (ABTĮ 88 str. 2 p.). Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas ginčo situacijoje yra išimtinai viešojo administravimo subjekto - atsakovės prerogatyva, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos prašymo, neturi teisinio pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovei priėmus sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, pareiškėjai neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą, jeigu priimtas sprendimas jos netenkins.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą būtina įvertinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog 2001 m. liepos 11 d. Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų kartografavimo bei įrašymo Valstybiniame žemės kadastre tvarka juridiškai negaliojo, nes nebuvo paskelbta leidinyje ,,Valstybės žinios“, kaip to reikalavo LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2 straipsniai. Šis įsakymas taip pat nebuvo įregistruotas ir Teisės aktų registre. Atsakovei išlieka pareiga nurodyti teisinį pagrindą, kurio pagrindu buvo atlikta pirminė miško/miško žemės inventorizacija pareiškėjos valdomame durpyno sklype. Būtina įvertinti (duomenimis pasiremti arba juos atmesti) ir R. D. Ekspertinės išvados Nr. 2020/11/30, antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenis, administracinio nusižengimo bylos dėl neteisėto kirtimo procesinių sprendimų duomenimis ir tik tada daryti išvadą inventorizacijos klaidų buvimą (arba nebuvimą).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje administracinėje byloje sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 2570,04 Eur atstovavimų išlaidų ir 30 Eur išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį. Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2021 m. kovo 2 d. pažyma, 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADV33502, 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADV34545, 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADV34618, 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADV34920, suteiktų paslaugų ataskaitomis, AB SEB bankas 2020 m. birželio 10 d., 2020 m. spalio 18 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. kovo 2 d. patvirtinimais apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių matyti, jog pareiškėja Advokatų profesinei bendrijai Magnuson ir partneriai sumokėjo 2570,04 Eur. Atstovavimo išlaidas taip pat sudaro išlaidos už pareiškėjos pateiktų dokumentų analizę dėl skundo parengimo, skundo redagavimą ir teisines konsultacijas – 653,40 Eur, pasirengimą teismo posėdžiams, susipažinimą su pateiktais dokumentais, atstovavimą byloje – 1916,64 Eur.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą teismui pareiškėja pateikė 2020 m. gegužės 15 d. (2020 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1358,60 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3396,50 Eur (1358,60 Eur (2019 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos – kliento pateiktų dokumentų analizė dėl skundo Regionų apygardos administraciniam teismui, teisinės konsultacijos laikytinos skundo parengimo sudedamąja dalimi, todėl atskirai nevertintinos. Pareiškėjos prašoma priteisti 653,40 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

Taip pat pareiškėja prašo priteisti 1916,64 Eur išlaidų, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiams, susipažinimu su pateiktais dokumentais, atstovavimu byloje ir nurodo, kad minėtos paslaugos truko 12,80 val. (12 val. 48 min.), kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 13 val. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos atstovė advokatė D. S. dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie iš viso truko 4 val. 34 min, taip pat į bylos sudėtingumą, byloje esančių dokumentų apimtį, bendra nurodyta susipažinimo su dokumentais, pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose 13 val. trukmė nevertintina kaip neadekvačiai ilga. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už pasirengimą teismo posėdžiams, susipažinimą su dokumentais ir atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma gali būti 1891,24 Eur (1454,80 Eur (2020 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 13 (valandų skaičius). Pareiškėjos prašoma priteisti 1916,64 Eur suma viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, pagrindo nukrypti nuo maksimalių Rekomendacijose nustatytų priteistinų dydžių teismas nenustatė, todėl pareiškėjos prašoma priteisti 1916,64 Eur suma už susipažinimą su dokumentais, apsirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teismo posėdžiuose suma mažintina ir pagrįsta laikytina 1891,24 Eur suma.

Pareiškėjos pateiktas 2020 m. gegužės 13 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 9889 patvirtina 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą teismui pateikė tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl turėjo sumokėti 23 Eur žyminį mokestį. Minėta 23 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.

Taigi, pareiškėjai galėtų būti priteista 2567,64 Eur (653,40 + 1891,24 + 23) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, tačiau LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Administracinė byla buvo nagrinėjama dėl dviejų pareiškėjos reikalavimų. Pareiškėjos reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo patenkinamas, reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinamas iš dalies. Taigi, skundas patenkinamas 75 procentais, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai priteistina 1925,73 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 2 d., 41 str.).

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai grąžintina 7 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. R2-824-(39.4).

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 4 d. prašymą Nr. 20/04.

Priteisti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1925,73 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 73 euro ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Grąžinti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 13 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtą 7 Eur žyminio mokesčio dalį.

Likusioje dalyje pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.