Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. V., A. V., atstovaujamam R. V., V. V., VĮ Turto bankas, Anykščių rajono 2-ąjam notarų biurui, dėl termino kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja D. V. pareiškimu suinteresuotiems asmenims P. V., A. V., atstovaujamam R. V., V. V., VĮ Turto bankas, Anykščių rajono 2-ąjam notarų biurui, kreipėsi į teismą dėl termino kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Prašo atnaujinti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po Ž. V. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus Ž. V.. Po Ž. V. mirties liko pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos ir automobilis NISSAN X-TRAIL. Po Ž. V. mirties nei vienas iš įstatyminių įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Po netikėtos sūnaus mirties apie palikimą negalvojo, be to su sutuoktiniu buvo įsitikinę, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis Ž. V. vaikai P. V. ir A. V.. 2024 m. kovo mėnesį iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro gavo raštą, kad dėl palikimo priėmimo pirmos eilės įpėdiniai į notarą nesikreipė, kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija ir kad pareiškėja, kaip antros eilės įstatyminė įpėdinė turi teisę į palikimą po sūnaus mirties. Pareiškėja su sutuoktiniu susisiekė su vaikaičiais ir jų motina, tačiau jie nurodė, kad dėl palikimo priėmimo nesikreips, jokių veiksmų šiuo klausimu nesiims, nes nepretenduoja į palikimą. Pareiškėja iš karto kreipėsi į teisininkus dėl būtinų teisminiam procesui dokumentų rinkimo bei procesinių dokumentų rengimo. Mano, kad išdėstyti faktai patvirtina, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja įstatymo nustatytą terminą praleido ne iš blogos valios ar ignoruodama Lietuvos Respublikos įstatymus ar dėl apsileidimo, nerūpestingumo. Mano, kad nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, todėl prašo terminą palikimui priimti atnaujinti.

2. Suinteresuoti asmenys V. V. ir A. V., atstovaujamas R. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu pilnai sutinka, jokių pretenzijų į palikimą po Ž. V. mirties nereiškia, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad su pareiškėjos keliamais reikalavimais sutinka, prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuoti asmenys P. V. ir Anykščių rajono 2-asis notarų biuras atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus Ž. V.. Po Ž. V. mirties liko pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos ir automobilis NISSAN X-TRAIL. Po Ž. V. mirties nei vienas iš įstatyminių įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Po netikėtos sūnaus mirties apie palikimą negalvojo, be to su sutuoktiniu buvo įsitikinę, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis Ž. V. vaikai P. V. ir A. V.. 2024 m. kovo mėnesį iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro gavo raštą, kad dėl palikimo priėmimo pirmos eilės įpėdiniai į notarą nesikreipė, kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija ir kad pareiškėja, kaip antros eilės įstatyminė įpėdinė turi teisę į palikimą po sūnaus mirties. Pareiškėja su sutuoktiniu susisiekė su vaikaičiais ir jų motina, tačiau jie nurodė, kad dėl palikimo priėmimo nesikreips, jokių veiksmų šiuo klausimu nesiims, nes nepretenduoja į palikimą. Pareiškėja iš karto kreipėsi į teisininkus dėl būtinų teisminiam procesui dokumentų rinkimo bei procesinių dokumentų rengimo.

6. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė Ž. V.. Iš gimimo išrašo matyti, kad Ž. V. tėvai yra D. V. ir V. V.. Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, Ž. V. mirė išsituokęs, jo vaikai – P. V. ir A. V.. Iš 2024-04-12 VĮ Registrų centro rašo matyti, kad Ž. V. įpėdiniai dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė. Iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro informacijos matyti, kad Anykščių rajono 2-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po Ž. V. mirties, dėl palikimo kreipėsi valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos.

7. Pareiškėja D. V. yra palikėjo Ž. V. mama, t. y. 2 eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Palikėjo įpėdiniams terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nagrinėjamu atveju nuo palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

9. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

10. Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. V. nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, nes buvo įsitikinę, kad palikėjas turto neturi, o jei turi – po jo mirties turtas atitenka jo vaikams, pareiškėjos vaikaičiams. Apie terminus palikimui priimti nieko nežinojo, nes neturi teisinio išsilavinimo.

12. Nagrinėjau atveju iš pareiškėjos pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios.

13. Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškimą nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja D. V. praleido terminą palikimui priimti po Ž. V. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjai D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, po Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.