- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2YT-9399-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00955-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. S., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. J. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė V. S..
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras R. J. S.. Vyras mirė pakankamai jaunas, būdamas 49 metų amžiaus, testamento nepaliko. Santuokoje su R. J. S. pareiškėja gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Gyvendami susilaukė dviejų sūnų: Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) ir M., gimusio (duomenys neskelbtini). Sūnus Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius įstatymus sandorius nebuvo privaloma sudaryti abiejų sutuoktinių vardu, todėl pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta sutuoktinio R. J. S. vardu.
3. Pareiškėja paaiškino, kad ji neturėjo patirties paveldėjimo reikalų tvarkyme. Po vyro mirties saugojo dokumentus: buto inventorizacinę bylą, mirties liudijimą, ir buvo tikra, kad tai įrodo, jog po vyro mirties toliau ji yra savininkė. Kuomet kreipėsi į notarų biurą, jai buvo paaiškinta, kad praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nors į notarų biurą po sutuoktinio mirties nesikreipė, tačiau jam mirus pareiškėja valdė ir tvarkė visą po jo mirties likusį turtą: asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus, namų apyvokos reikmenis, be to liko gyventi tame pačiame santuokos metu įsigytame bute, mokėjo su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, prižiūrėjo butą, jį remontavo, neišskirdama mirusio sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Dokumentais įrodyti palikimo priėmimo fakto negali, todėl priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškėja yra jo mama. Pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos, nes po tėvo mirties visu likusiu turtu rūpinosi būtent V. S.. Po tėvo mirties liko jo asmeniniai atminčiai skirti daiktai, kuriems nereikalinga teisinė registracija, o taip pat ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį tėvai įsigijo gyvendami santuokoje. Pretenzijų į šį turtą neturi. Prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą, nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius. Informuoja, kad VMI iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo R. J. S. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. VMI pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjos V. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad V. Į. Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. J. S. palikėjo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
7. Liudytojos A. D. ir E. Ž. parodė, kad V. S., po R. J. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas R. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja V. S. yra plikėjo R. J. S. sutuoktinė ką patvirtina santuokos liudijimas – santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su palikėju R. J. S. turėjo du sūnus: M. S. ir Ž. S., Medicininio mirties liudijimo duomenimis Ž. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo R. J. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1394. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė pranešimą, kad dėl R. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. R. J. S. testamento nebuvo sudaręs.
9. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po R. J. S. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėja, ji suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukė sūnų. Kad palikėjas būtų turėjęs daugiau vaikų byloje duomenų nėra. Po palikėjo mirties turtą priėmusi V. S. į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Turtas įgytas 1992 m. rugpjūčio 31 d., R. J. S. ir V. S. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors nekilnojamasis turtas ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu. (LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. (galiojo registruojant nekilnojamąjį turtą), CK 3,88 str. (galioja šiuo metu)).
10. Pagal palikimo atsiradimo dieną (R. J. S. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Tapati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad ji po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems priklausiusiame bute, ji tą butą prižiūrėjo ir juo disponavo kaip savu.
11. V. S. po R. J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
12. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
13. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad V. S., po savo sutuoktinio R. J. S. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, pareiškėja visu juo rūpinosi ir prižiūrėjo neišskirdama mirusiojo dalies. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė. Iš aptarto laikytina, kad V. S. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui R. J. S.. (CK 5.50 str. 2 d.)
14. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes V. S. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. V. S. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad V. S. po R. J. S. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.