Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir įstatymo reikalavimus atitinkančiam kaltinamajam aktui surašyti, nustatant 2 mėnesių terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. sausio 4 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorui, ikiteisminiam tyrimui papildyti ir įstatymo reikalavimus atitinkančiam kaltinamajam aktui surašyti, nustatant 2 mėnesių terminą. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atskiruose kaltinamojo akto punktuose tiek buvusių pirkimo-pardavimo sandorių sumos, tiek ir gautos neapmokestintos ir nedeklaruotos kitų pajamų, nuo kurių kaltinamasis nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, sumos nurodytos litais, neapskaičiavus jų pagal atitikmenį oficialiai galiojančia Lietuvoje valiuta – eurais.

Motyvuojamoji dalis

3. Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. skundas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

5. Kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

6. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi bylos perdavimą prokurorui grindė tuo, kad atskiruose kaltinamojo akto punktuose tiek buvusių pirkimo-pardavimo sandorių sumos, tiek ir gautos neapmokestintos ir nedeklaruotos kitų pajamų, nuo kurių kaltinamasis nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, sumos nurodytos litais, neapskaičiavus jų pagal atitikmenį oficialiai galiojančia Lietuvoje valiuta – eurais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl apylinkės teismas tik deklaratyviais pagrindais grąžino baudžiamąją bylą prokurorui ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras ir sprendimo ribų kriterijus. BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo remiantis, teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų, tačiau nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Taigi, bylą nagrinėjančiam teismui suteikta teisė tiek keisti veikos faktines aplinkybes, tiek ir tikslinti kaltinimą, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu nuspręsta baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, t. y. tai, kad dalis kaltinime nurodytų sumų yra nurodytos litais, nenurodant atitikmens eurais, negali būti laikoma esminiu kaltinamojo akto trūkumu, trukdančiu nagrinėti baudžiamąją bylą ir, kuris negali būti ištaisomas bylos nagrinėjimo metu (tiek prokuroro, tiek teismo iniciatyva). Pažymėtina, kad Lietuvos lito kursas yra pririštas prie euro, oficialus, pastovus ir nekinta. Atsižvelgiant į tai, sumos, kaltinamajame akte nurodytos litais, gali būti konvertuojamos į eurus tiek teismo, tiek ir prokuroro iniciatyva. Šis netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netrukdo pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą.

7. Skundžiamoje nutartyje kritikuojamas nusikalstamos veikos aprašymas, teigiant, kad kaltinamojo akto 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16 punktuose formuluotės gale nurodžius „už ką A. L. gavo ne mažiau kaip <...> (atitinkamas sumas įvardijus litais ar eurais) neapmokestinamų ir nedeklaruotų kitų pajamų, nuo kurių nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio“, neįvardijama galimai nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio sumų ir nenurodoma, už kurį mokestinį laikotarpį ir konkrečiai iki kada kaltinamasis privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamai pagal atskirus epizodus gyventojų pajamų mokesčio sumas ir kokio konkretaus dydžio. Pažymėtina, kad BK 202 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Taigi baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla siejama su alternatyviais požymiais – versliškumu ar (ir) stambiu mastu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nuo to momento, kai asmuo pradeda neteisėtai verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla stambiu mastu arba versliškai. Visiškai sutiktina su prokuroru, kad BK 202 straipsnio 1 dalis nenumato vengimo mokėti mokesčius kaip privalomojo požymio veikos kvalifikavimui, todėl apylinkės teismo motyvas nurodyti kaltinamajame akte už kurį mokestinį laikotarpį ir konkrečiai iki kada kaltinamasis privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamai pagal atskirus epizodus gyventojų pajamų mokesčio sumas ir kokio konkretaus dydžio, nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, vertins byloje esančius duomenis ir spręs, ar nagrinėjamu atveju nustatyti visi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ar byloje esančių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Minėta, kad teismas gali bylą grąžinti prokurorui tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Vis dėlto, tokių aplinkybių nenustatė apygardos teismas, kadangi suformuotas kaltinimas nagrinėjamu atveju yra pakankamai aiškus, kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnio normas, kadangi jame nurodyti visi kaltinamojo akto elementai (teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą).

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui ir netrukdo bylos nagrinėti iš esmės. Tuo remiantis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 4 d. nutartis pripažintina nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 4 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.