Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovui Laimučiui Vaškevičiui,

atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities archyvo, atstovei Ritai Peldžiūvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Marijampolės apskrities archyvo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities archyvo, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas tiek patikslintame skunde (b.l. 49-59), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-10-13 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos raštu pateikė prašymą (registracijos Nr. 3D-3269), kuriuo prašė pateikti esančių dokumentų dėl pareiškėjui priklausančios parduotuvės patalpų perplanavimo, statybos leidimo šiam perplanavimui, laiptų įrengimo dokumentų kopijas. Atsakovas 2011-10-27 raštu Nr. 2D-13921(17.2) nepagrįstai ir neteisėtai, atsisakydamas pateikti minimų dokumentų kopijas - t.y. sąmoningai ir tyčia trukdydamas pareiškėjui teisme įrodyti jo materialinį teisinį suinteresuotumą dėl laiptų nugriovimo, padarė pareiškėjui 20000 Lt neturinę žalą. Taip pat pareiškėjas 2011-10-13 raštu kreipėsi į Marijampolės apskrities archyvą, kurio 2011-11-11 atsakymas Nr. 7R-1574 jo netenkino - t.y. atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nepateikė pareiškėjui duomenų apie dokumentų saugojimo trukmę ir tuo padarė jam 10000 Lt neturtinę žalą. Minėti atsakovų raštai suvaržė pareiškėjo teisę į įstatymų užtikrinamą duomenų ir žinių gavimą, taip pat pažeidė Aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 349 bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 str. nuostatas. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ilgą laiką negaudamas prašomų dokumentų negalėjo tinkamai ginti savo interesų administracinėje byloje Nr. I-478-402/2010, taip pat prarado daug laiko rašydamas įvairius prašymus atsakovams, ko pasėkoje nukentėjo pareiškėjo šeimyninis gyvenimas. Pareiškėjas negalėjo praleisti daugiau laiko su šeima, negalėjo skirti pakankamai laiko italų kalbos mokymuisi, darbui pagal verslo liudijimą, savo sveikatos stiprinimui. Be to, buvo apribota jo teisė vairuoti automobilį. Rašydamas prašymus bei skundus pareiškėjas kentė stuburo skausmus, taip pat dėl nereikalingo vaikščiojimo privalėjo kentėti kojos kelio sąnario skausmus. Tokie atsakovų veiksmai prilyginami pareiškėjo diskriminacijai bei psichologiniam ir fiziniam kankinimui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-10-27 raštu Nr. Nr. 2D-13921(17.2) ir Marijampolės apskrities archyvas 2011-11-11 raštu Nr. 7R-1574 pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., 6 str., 13 str., 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str., 5 str., 6 str., 7 str., 18 str., 23 str., 25 str., 29 str., 48 str., todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos minėtų institucijų, priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovas - Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į skundą (b.l. 79-83), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Inspekcija 2011-10-27 raštu Nr. 2D-13921(17.2) pareiškėjui pateikė informaciją dėl prašomų išduoti pareiškėjui dokumentų. Inspekcija negalėjo ir negali pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijų, kadangi jų neturi ir jais nedisponuoja. Be to, Inspekcija iš apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas perėmė 2010-01-01, o Marijampolės apskrities viršininko administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-10 nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo" 1.4 p., yra likviduota nuo 2010-07-01. Pagal šio LRV nutarimo 4.4 p. apskričių viršininkų administracijų likvidatoriams buvo pavesta perduoti apskričių viršininkų administracijų dokumentus saugoti teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 16 str. 1 d., likviduojamos valstybės institucijos nuolatinio saugojimo dokumentai turėjo būti perduoti valstybės archyvui. Nors pareiškėjas teigia, kad jam padaryta 20000 Lt neturtinė žala, tačiau nenurodo neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, kilusių pasekmių, žalą padariusio asmens kaltės, priežastinio ryšio. Be to, pareiškėjas pačio Inspekcijos 2011-10-27 Nr. 2D-13921(17.2) atsakymo neskundė ir pripažinti šio rašto neteisėtu teisės aktų nustatyta tvarka neprašė.

Atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities archyvo, atsiliepime į skundą (b.l. 107-110), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, jog Archyvas, atsakydamas į pareiškėjo gautus raštus, pateikė pareiškėjui visą turimą informaciją ir dokumentų kopijas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Dėl to jokios neteisėtos veiklos neatliko ir žalos pareiškėjui nepadarė. Pareiškėjo argumentas, jog jam padaryta 10000 Lt neturtinė žala pasireiškė Archyvo atsisakymu pateikti prašomus duomenis, duomenų slėpimu, yra visiškai nepagrįstas ir retorinis. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad atsakovas ilgą laiką nepateikė pareiškėjui reikalingų dokumentų. Visi prašomi pateikti dokumentai buvo paruošti, tačiau už atliktą darbą Archyvas laiku negavo teisės aktais nustatyto mokesčio. Kada pareiškėjas susimokėjo už dokumentų kopijas, tada ir buvo pareiškėjui pateikti jo prašomi dokumentai. Pareiškėjo prašymu neatlygintinai perduoti dokumentus prokurorams atsakovas nevykdė, kadangi to nenumato teisės aktai, reglamentuojantys dokumentų išdavimo tvarką, o patys prokurorai jokių dokumentų iš Archyvo nereikalavo. Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų prarado labai daug laiko ir dėl to nukentėjo pareiškėjo šeimyninis gyvenimas, tačiau pats pareiškėjas vilkino apmokėjimą (ar nenorėjo apmokėti teisėtai prašomo mokesčio) už archyvo paslaugas, todėl parengtą atsakymą gavo vėliau nei galėjo jį gauti. Pareiškėjo teisių negalėjo pažeisti Archyvo parengti raštai, kurie nėra administraciniai aktai ar sprendimai pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo teisių pažeidimą. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo skundžiamų archyvo veiksmų (ar neveikimo) ir jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo. Archyvas veikė teisėtai ir pagrįstai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra jokio pagrindo neturtinės žalos priteisimui.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reguliuoja CK 6.271 straipsnis. Jame įtvirtinti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas žalos atlyginimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 str. yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas neturtinės žalos atlyginimas. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje - neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008, 2012-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-126/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai (Teismų įstatymo 33 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006).

Teismas taip pat konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai, kaip jau buvo paminėta, privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. Pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, šioje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų viešojo administravimo institucijų (arba šių institucijų pareigūnų - CK 6.271 str. 2 d.) – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Marijampolės apskrities archyvo (CK 6.271 str. 3 d.) neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Bylos įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes ir, tuo pačiu, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu minėtų institucijų darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTĮ 57 str.), o viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala, kaip jau buvo minėta, gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais (ar neveikimu). Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, kadangi pareiškėjui į jo pateiktus prašymus tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tiek Marijampolės apskrities archyvo darbuotojai atsakė laiku, motyvuotai, pagrįstai (nurodant teisės aktus ir konkrečias normas) - kaip numatė konkrečiai tai institucijai galiojantys teisės aktai. Taigi, teismas konstatuoja, kad minėtų institucijų darbuotojai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei (taip pat ir neturtinei žalai). Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi jokio pagrįsto teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta (ABTĮ 57 str.). Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam (ABTĮ 23 – 24 str.). Pabrėžtina, kad skundo reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti aplinkybes, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė CK 6.250 str. 1 d. numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t.t.. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t. (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007, LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismą priteisti iš atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 20000 Lt ir iš Marijampolės apskrities archyvo 10000Lt neturtinę žalą. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo (ilgą laiką negaunant prašomų dokumentų negalėjimas tinkamai ginti savo interesų administracinėje byloje Nr. I-478-402/2010, laiko praradimas rašant įvairius prašymus atsakovui, apribotas bendravimas su šeima, negalėjimas mokytis italų kalbos, dirbti pagal verslo liudijimą, stiprinti sveikatą ir t.t.) nepagrįsti ir neįrodyti (ABTĮ 57 str.). Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negalėjo pareiškėjui pateikti prašomų dokumentų, kadangi jų neturėjo ir jais nedisponavo (b.l. 19, 91-92). Marijampolės apskrities archyvas pareiškėjo prašymą patenkino laiku, paruošė prašomų dokumentų kopijas, tačiau laiku negavus iš pareiškėjo už atliktą darbą teisės aktais nustatyto mokesčio, jų pagrįstai neteikė ir pareiškėjas dėl savo kaltės dokumentus gavo vėliau nei jie buvo paruošti ir, tuo pačiu, realiai galėjo juos gauti (b.l. 111-128). Pareiškėjo prašymu neatlygintinai perduoti dokumentų kopijas prokurorui, nesant pačio prokuroro pareikalavimo, Archyvas neturėjo jokio teisinio pagrindo ir pareigos. Taigi, teismas šioje situacijoje vadovaudamasis tiek LAT, tiek LVAT jau suformuota teismine praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, tačiau jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos, daro išvadą, jog pareiškėjui jokia neturtinė žala nebuvo padaryta, atsakovai jokių teisės aktų (tame tarpe ir pareiškėjo skunde išvardintų) nepažeidė. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Taigi, konstatuojama, kad pareiškėjas teismui nepateikė pakankamo pagrindo duomenų savo skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos atsiradimo pagrįsti (ABTĮ 57 – 63 str.). Teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, taip pat ima domėn ir tai, kad pareiškėjas betarpiškai jau eilę metų sistemingai bei intensyviai dalyvauja savo inicijuotuose teisminiuose procesuose (šios aplinkybės pačiam pareiškėjui objektyviai turi būti žinomos), važinėja praktiškai į didesnę dalį Lietuvos teismų, dalyvauja viešuose teismo posėdžiuose, todėl keli epizodiniai Institucijų raštai realiai negalėjo turėti pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip fizinį kankinimą, kliūtį mokytis italų kalbos ir t.t. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo realų sveikatos būklės pablogėjimą, jo dvasinius išgyvenimus dėl skunde minimų Institucijų veiksmų, taip pat ir duomenų, patvirtinančių tiesioginį priežastinį su konkrečių pareigūnų (institucijų) veiksmais (neveikimu). Be to, pareiškėjui, jo manymu netinkami atsakovų atsakymai į jo pateiktus prašymus, objektyviai negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių tokiame laipsnyje, kad tai būtų galima teisiškai kvalifikuoti kaip neturtinės žalos padarymą (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.)

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.–87 str., 88 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J.skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.