Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1175-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
2S-1175-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26056-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė Swedbank, Danske Bank A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1175-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26056-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;3.3.2.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo antstolio V. M. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Swedbank, Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacijos objektas – išieškotojo pakeitimo vykdymo procese teisėtumas ir pagrįstumas.Antstolis V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo ir notaro išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš nurodytų skolininkų. Nurodė, jog gavo AB Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pranešimą dėl išieškotojo teisių perleidimo vykdymo procese, kuriame nurodyta, kad 2016-06-04 reikalavimo perleidimo sutartimi išieškotojas AB Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui ,,Swedbank“ AB. Nurodė, jog skolininkai išieškotojo buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą (b.l. 1-6).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-32779-294/2016 antstolio V. M. prašymą tenkino ir vykdomosiose bylose pakeitė išieškotoją Danske Bank A/S Lietuvos filialą, į naują išieškotoją ,,Swedbank” AB, bei įpareigojo antstolį V. M. vykdomosiose bylose informuoti skolininkus apie priimtą teismo nutartį (b.l. 24-30).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdymo proceso metu įvyko teisių perėmimas, tai yra išieškotojas 2016-06-04 ,,Swedbank“, AB pagal reikalavimo perleidimo sutartį perėmė reikalavimo teisę į skolininkų skolas, pagal vykdymui pateiktus Vilniaus miesto apylinkės teismo ir notaro vykdomuosius dokumentus. Teismas nurodė, jog kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Nagrinėjamu atveju reikalavimas buvo perleistas pagal vykdomuosius dokumentus ir šis reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams. Remiantis nurodytu teismas tenkino antstolio prašymą. Teismas nurodė, jog visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį, išspręsti šios ginčo bylos klausimą iš esmės, bei patenkinti atskirojo skundo prašymus (b.l. 46-57). Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes. Antstolio prašymu nutartimi vykdymo procese teismas negalėjo pakeisti išieškotojo reikalavimo perleidimo atveju, nes antstolis neteisėtai vykdė vykdomąją bylą Nr. 0240/14/03883 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013, kurį 2013-04-02 dieną išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nurodo, jog pareiškėjas 2015-08-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo pažeistos ar ginčijamos teisės ir įstatymų saugomo jo intereso gynimo, kuris dar nėra galutinai išnagrinėtas teisme (kasacine tvarka), ir kuriame įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 buvo nustatytos naujos esminės aplinkybės. Nurodo, jog apelianto ginčas su banku dar nėra baigtas šiose ginčo bylose (atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-41506-967/2017, teisminio proceso Nr. 2-68-3-10759­2013-7, ir kasacinėje instancijoje civilinė byla Nr. e2A-25-590/2017, teisminio proceso Nr. 2-68-3-30130-2015­1), bei kitose bylose, todėl šios bylos nagrinėjimas teismo turi būti atnaujintas atsižvelgiant į naujai nustatytas esmines bylos aplinkybes. Nurodo, jog apelianto skola „Swedbank“, AB buvo perduota nesąžiningai ir neteisėtai, ne pagal sutarties sąlygas. Nurodo, jog perduota 194 750,66 Eur skola yra paskaičiuota nepagrįstai, nes po apeliacinio teismo 2017-09-07 nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, 2017-09-19 skola buvo perskaičiuota ir sumažėjo iki 163 150,19 Eur, todėl bankas pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai, nes naujam išieškotojui perdavė stipriai didesnę apelianto skolos sumą. Teigia, jog bankas prieš apeliantą panaudojo apgaulę, bei suklaidinimą, neteisėtai priskaičiavo neprotingus delspinigius, todėl teismas negalėjo patenkinti antstolio prašymo ir turėjo jį atmesti;nebuvo pakankamo pagrindo rašytinio proceso tvarka pakeisti išieškotoją, nes šios bylos šalių ginčo nagrinėjimas dėl būsto kredito sutarties vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo, sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo dar nebuvo baigtas, dar nebuvo įvertintas banko neteisėtas elgesys ir nesąžiningi veiksmai, nebuvo nustatytas pareiškėjo skolos bankui dydis. Teigia, jog bankas perdavė savo teisių perėmėjui „Swedbank“, AB nepagrįstai paskaičiuotą jo skolą lygią 194 750,66 Eur, kuri turėtojo būti lygi tik 113 154,13 Eur sumai. Teismas, patenkindamas banko (antstolio) prašymus dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, nusprendė dėl nesąžiningai įtrauktų dalyvauti byloje asmenų pažeistų materialiųjų teisių ir pareigų, nes po apeliacinio teismo nutarties kitoje byloje priėmimo paaiškėjo, kad labai stipriai sumažėjo apelianto skola perduota „Swedbank“, AB, todėl tokios teismo nutartys yra naikintinos, nes pagal CPK 163 straipsnio 3 dalies nuostatas negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstai sustabdyti bylą iki apeliacinio teismo sprendimo dėl pareiškėjo skundo dėl šalies pakeitimo išsprendimo kitoje byloje (iki 2016-09-07);antstolio vykdoma vykdomoji byla ir vykdomojoje byloje atliekami vykdymo veiksmai prieštarauja 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES, bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, nuostatoms. Nurodo, jog gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą, vartotojams sudarant kredito sutartis dėl nekilnojamojo turto turi būti užtikrinta aukšto lygio apsauga, gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas turi būti tinkamai įvertintas, kad būtų gauta geriausia rinkos sąlygomis įmanoma kaina ir kad turėjo būti suteikta galimybė gauti geriausią įmanomą kainą už nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudotis atimta teisė, todėl tokie neteisėti banko ir antstolio veiksmai šioje išieškojimo byloje yra stabdytini ir naikintini kaip visiškai neatitinkantys Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir Reglamento reikalavimų, tačiau tai nebuvo padaryta šioje byloje, be to antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškė, kad jis privalėjo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą, nes per tą laiką kol buvo nagrinėjami pareiškėjo skundai ir prašymai apeliacinėse instancijose jo turtas buvo parduotas už dvigubai mažesnę nei reali tokia buto rinkos kaina pagal neteisėtus antstolio patvarkymus ir apeliantui buvo padaryta labai didelė turtinė žala;teismas turi atsižvelgti, kad apelianto su banku sudaryta būsto kredito sutartis buvo nesąžininga, daugiau nei 20 procentų šios sutarties nuostatų neatitiko sąžiningumo kriterijų, todėl bankas neturėjo teisės iš apelianto reikalauti įstatyme numatytų palūkanų. Nurodo, jog apelianto pareikštas kasacinis skundas turi būti patenkintas ir paskolos sutartis kasacinio teismo turi būti panaikinta pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, nes iš esmės suklydus sudarytas sandoris turi būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento. Kasaciniam teismui pripažinus šią būsto paskolos sutartį naikintina ar negaliojančia nuo jos pasirašymo momento pagal CPK 359 straipsnio nuostatas turės būti panaikinta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, proceso Nr. 2-68-3-10759­2013-7, ir 2013-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1133-302/2013, teisminio proceso Nr. 2-68-3-10759-2013-7 ir priimtas naujas sprendimas šioje byloje. Nurodo, jog teismas turės išspręsti šios bylos klausimą iš esmės: priimti naują sprendimą - atmesti banko 2012-06-08 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2013-03-29 pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir panaikinti teismo nutarties pagrindu priimtą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013, kurį 2013-04-02 išdavė teismas dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, ir todėl pareiškėjo skundas turi būti patenkintas, nes turi būti sustabdytas (negali toliau vykti) antstolio neteisėtas vykdymas byloje pagal neteisėtai išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013.Atsiliepimų į apelianto A. C. pareikštą atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusią CPK 596 straipsnio 1 dalį (suvestinė CPK redakcija 2016-07-15 – 2016-11-16), pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Dėl to, sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi apelianto argumentai, susiję su jo prievole išieškotojui.Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo ir notaro išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš vykdomojoje byloje nurodytų skolininkų išieškotojo AB Danske Bank A/S, atstovaujamos Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai. 2016-06-04 reikalavimo perleidimo sutartimi išieškotojas AB Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui ,,Swedbank“, AB. Byloje nėra duomenų, kad 2016-06-04 reikalavimo perleidimo sutartis yra nuginčyta ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta ir CK 6.102 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant yra draudžiama perleisti reikalavimą, tai yra pagal 2016-06-04 sutartį perleistas reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, toks perleidimas neprieštarauja įstatymams, nenustatyta ir aplinkybė, kad kreditoriaus asmuo skolininkams turi esminės reikšmės.Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016).Nagrinėjamu atveju, atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog apelianto ginčas su banku dar nėra baigtas šiose ginčo bylose (atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-41506-967/2017, teisminio proceso Nr. 2-68-3-10759­2013-7, ir kasacinėje instancijoje civilinė byla Nr. e2A-25-590/2017, teisminio proceso Nr. 2-68-3-30130-2015­1), bei kitose bylose, todėl šios bylos nagrinėjimas teismo turi būti atnaujintas atsižvelgiant į naujai nustatytas esmines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto kasacinį skundą (prašymą) byloje Nr. e2A-25-590/2017 atsisakyta priimti, ir atkreipia dėmesį, jog aplinkybės dėl išieškomos sumos dydžio nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje yra teisiškai nereikšmingos. Skundžiama nutartimi teismas tik pakeitė išieškotoją, nenurodydamas skolos dydžio, kurios fakto neginčija ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad jei vykdymo procese bus pažeistos skolininko (apelianto) teisės, tai jis galės apskųsti antstolio veiksmus.CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktą kompetenciją (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012, ir joje nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliantui ginčijant įsiskolinimo dydį, nurodoma, kad jis turėtų pateikti skundą išieškojimą vykdančiam antstoliui, įrodinėdamas jo veikimą ne pagal teismo procesinius sprendimus. Tačiau, kaip jau minėta, ginčas dėl skolos dydžio nekeičia išieškotojo teisės į išieškojimą ir jo pakeitimo teisinio fakto. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui, t.y. iš AB Danske Bank A/S į „Swedbank“, AB, dėl verslo dalies perleidimo. Reikalavimo teisės perleidimas, kai skundžiamoje nutartyje nenurodytas skolos dydis, nepasisakoma dėl jo teisių ir pareigų, nepažeidžia skolininko teisių ir nevaržo jo prievolės.

Konstatuojama, kad apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų (CPK 178 straipsnis), teikiančių pagrindą išvadai, jog kreditoriaus teisė perleisti savo turtinių reikalavimo teises yra apribota teismo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, jog 2016-06-04 reikalavimo perleidimo sutartis yra netinkamas pagrindas išieškotojo vykdymo procese pakeitimui pagal CPK 596 straispnį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirojo skundo argumentai dėl atskirajame skunde nurodytų vykstančių ginčų nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Tai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas yra išieškotojo pakeitimas vykdymo procese, kur antstolis įrodinėja, o teismas nustatinėja, ar 2016-06-04 reikalavimo perleidimo sutartimi išieškotojas AB Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui ,,Swedbank“, AB ir įgijo reikalavimo teises į apelianto skolą.Byloje nesant duomenų, leidžiančių teigti, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antsolio prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese buvo pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jį tenkinti (CPK 177 straipsnis, 596 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto A. C. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė