- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-145-365/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02181-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. B. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „NTV“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi nuo 2013 m. birželio 17 d., žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) (nuo 2020 m. rugsėjo 9 d.), kurių Bendrovė negalės laiku įvykdyti, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „NTV“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo (inicijuoti nemokumo procesą), taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte. VMI 2021 m. kovo 30 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „NTV“, kai tuo metu mokėjimo terminas buvo suėjęs 9 839 177,56 Eur sumai. R. B. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1600 Eur (tūkstančio ir šešių šimtų eurų) dydžio bauda, paskirtos baudos sumokėjimą išdėstant 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) baudos. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus darė išvadą, kad R. B., kaip UAB „NTV“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą, šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI. Apylinkės teismas, nesutikdamas su R. B. atstovo teiginiu, kad šiuo atveju nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia padaryti šį administracinį nusižengimą, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. B. buvo žinoma apie UAB „NTV“ skolą VMI, taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes R. B. gerai žinojo ir apie UAB „NTV“ finansinę būklę ir, kad bendrovė negalės laiku atsiskaityti su VMI. Konstatavo, jog nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia, o R. B. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-16 nutarimą (toliau – ir Nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Mano, jog apylinkės teismas selektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė Nutarimą kuris prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, bet ir įstatymų keliamiems reikalavimams.
3.1. Apeliantas, remdamasis teismų praktika dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl juridinio asmens nemokumo, dėl JANĮ nuostatų taikymo ir plačiai jį cituodamas, skunde nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo, t. y. kad asmuo, sąmoningai suvokia, jog įmonė yra nemoki ir nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo ir pažeidžia kreditorių teises.
3.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. B., veikdamas kaip Bendrovės vadovas, dėjo visas įmanomas pastangas, siekdamas atsiskaityti su kreditoriais. Nors skundžiamame Nutarime teismas nurodo, jog R. B. pastangos nebuvo pakankamos ar aktyvios, tačiau, anot apelianto, Bendrovė net ir tuo metu, kai teismai nagrinėjo bylas dėl nemokumo bylos iškėlimo, vykdė įprastinę veiklą ir generavo pajamas. R. B., kaip įmonės direktorius, dėjo visas pastangas, jog būtų išdėstytas įsiskolinimo sumokėjimas. Tačiau teismas visiškai nevertino aplinkybių, kodėl VMI nebuvo pateikti jų prašomi dokumentai bei to, kad visi VMI atsisakymai sudaryti mokestinės paskolos sutartis buvo formalūs, nedetalizuojant pateikiamų argumentų. Akcentuoja ir tai, kad R. B., kaip Bendrovės direktorius, negalėjo pateikti dalies dokumentų, kadangi jų neturėjo dėl kitų valstybinių institucijų atliekamų tyrimų ir jų metu paimtų Bendrovės dokumentų.
3.3. Kaip nurodo apeliantas, kitas svarbus momentas yra tai, kad R. B., VMI siekiant iškelti nemokumo bylą, ginčijo teismo sprendimus ir VMI prašymus, teikdama įvairius įrodymus, kurie patvirtino, jog Bendrovė ne tik, kad gali vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir yra moki, o jos turtas gerokai viršija turimus įsipareigojimus.
3.4. Pasak apelianto, kaip ir buvo minėta pirmos instancijos teisme, buvo siekiama realizuoti dalį turimo nekilnojamo turto tam, kad būtų galima atsiskaityti su VMI ir nors teismas nurodė, jog dalis Bendrovės turto buvo įkeisti hipoteka, tačiau teismas visiškai nevertino to, jog net ir atsiskaičius su hipotekos turėtoju, gautų piniginių lėšų už nekilnojamojo turto realizavimą pilnai būtų pakakę atsiskaityti ir su VMI.
3.5. Apelianto vertinimu, svarbu ir tai, kad Bendrovės nemokumo bylos duomenys patvirtina, jog kiti Bendrovės kreditoriai prieštaravo nemokumo bylos iškėlimui ir realiai Bendrovės nemokumo siekė tik vienas kreditorius, t.y. VMI, su kuriuo buvo siekiama sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir atsiskaityti mokant dalimis. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog teismas neįvertino to, kad didžioji dalis įsipareigojimų nebuvo pradelsti.
3.6. Nemokumo byloje, kaip ir šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pateikti įrodymai, jog Bendrovės turto vertė buvo žymiai didesnė nei jos įsipareigojimai, Bendrovė gavo stabilias pajamas, Bendrovė siekė sudaryti susitarimą su VMI.
3.7. Pabrėžiama, jog pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Anot apelianto, šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti tai, kad R. B. visą laiką kol ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, suvokė ir pagrįstai manė, jog Bendrovė yra moki bei gali sėkmingai tęsti savo veiklą.
3.8. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. mano, jog priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kadangi, R. B. veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia, vien tai, kad jis, kaip Bendrovės vadovas, žinojo apie jos skolas, nepatvirtina, to, jog buvo pažeidžiami kreditorių interesai ir Bendrovė buvo nemoki.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apelianto R. B. apeliacinio skundo netenkinti. VMI atstovo vertinimu, byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas nežinojo, jog Bendrovė negali vykdyti turimų prievolių, kai net antstoliai vykdė išieškojimą iš Bendrovės 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo ir šios prievolės nebuvo padengtos. Institucijos vertinimu, apeliantas neabejotinai žinojo Bendrovės finansinę padėtį, tačiau pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, priešingai, ėmėsi veiksmų trukdyti Bendrovės kreditoriams vykdyti išieškojimą, taip pat iškelti bankroto bylą. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad Bendrovė buvo nemoki ir Bendrovės bankrotas iškeltas ne pagal apelianto, o pagal VMI prie FM pareiškimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo nei apeliaciniame skunde nurodytais, nei jokiais kitais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl R. B. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentais ir dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. B. pagrįstai pripažino padariusį ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, konstatavęs, jog R. B. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka šio administracinio nusižengimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t.y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 2 straipsnio 7 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje, kuriuose numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kurie detaliai aptarti ir įvertinti skundžiamame nutarime (todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja). Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, apeliaciniu skundu pripažįsta ir pats apeliantas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020.
8. Šioje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šią savo pareigą aiškiai suvokė.
10. Tokią išvadą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria iškelta bankroto bylą Bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad iš 2019 m. Bendrovės balanso matyti, jog UAB „NTV“ 2019 m. turėjo 64 995 740 Eur vertės ilgalaikio nekilnojamojo turto (pastatai ir statiniai – 47 730 055 Eur, žemė – 5 265 685 Eur vertės, ilgalaikės investicijos – 12 mln. Eur), 26 198 138 Eur vertės trumpalaikio turto (žaliavos medžiagos komplektavimo detalės – 694 628 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 25 447 480, pinigai ir jų ekvivalentai – 56 030 Eur). Bendrovė 2019 metais turėjo 49 878 241 nuosavo kapitalo. Pagal atsakovės 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, Bendrovė gavo 1 177 Eur pelną. Iš 2019 metais atsakovės finansinių dokumentų matyti, kad Bendrovės finansinė būklė, palyginus 2019 ir 2018 metų duomenis, pablogėjo: sumažėjo atsakovės turto vertė ir grynasis pelnas (2018 m. atsakovė turėjo 93 345 674 Eur vertės turto ir gavo 1 574 Eur grynojo pelno). Atsakovė pateikė 2021 m. kovo 31 d. balansą, pagal kurį Bendrovė turi 98 481 751 Eur vertės ilgalaikio turto, 17 745 507 Eur vertės trumpalaikio turto, mokėtinų sumų ir kitą įsipareigojimų – 71 558 132 Eur. Pagal 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovė 2020 metais gavo 7608 Eur, 2021 metais – 44 521 Eur pelno. Nutartyje pažymima, kad Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2019 metais buvo 41 315 637 Eur, 2020 metų balanso duomenimis – 72 248 231 Eur. t. y. atsakovės įsipareigojimai per metus padidėjo daugiau negu 30 mln. Eur. Teismas nutartyje pažymi, kad VMI teisingai nurodo, kad abejotina, ar atsakovės pateiktame 2021 m. kovo 31 d balanse nurodyti teisingi duomenys. Balanse nurodyta, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 604 346 Eur, bet iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė skolinga pareiškėjai daugiau negu 10 mln. Eur. Taigi nustatyta apie 6,5 mln. Eur neatitiktis. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendra visų atsakovės įsipareigojimų suma didesnė negu 75 mln. Eur. Nors atsakovė turi turto (91 193 878 Eur vertės), ji negali įvykdyti prievolių. Teismas, atsižvelgdamas į VMI nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad UAB „NTV“ – nemoki įmonė. Nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė būklė gali pagerėti, todėl iškėlė bankroto bylą (1 t., b. l. 15–18). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartis palikta nepakeista (1 t., b. l. 19–32).
11. Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi byloje Nr. eA-2271-556/2020 atmetė UAB „NTV“ apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą, taip galutinai išspręsdamas mokestinį ginčą byloje tarp bendrovės ir VMI. Taigi buvo patvirtinta, kad UAB „NTV“ yra skolingas kreditoriui – VMI, o jau nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. bendrovė galėjo imtis priemonių pradėti atsiskaityti su VMI. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų padengta bent didžioji skolos dalis VMI. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-708-803/2022 esančio VMI 2021 m. sausio 13 d. pranešimo matyti, kad VMI informavo UAB „NTV“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei neįvykdžius šiame rašte nurodytos prievolės, arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. VMI pateikė teismui dokumentus, kuriais VMI 2021 m. pirmą ketvirtį atsisakė vertinti UAB „NTV“ prašymus išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimus, nes prie prašymų nebuvo pateikti būtini dokumentai (5 t., b. l. 20–50).
12. Aptarti duomenys šios nutarties 9-11 punktuose paneigia apelianto argumentus, jog jis dėjo visas įmanomas pastangas, siekdamas atsiskaityti su BUAB „NTV“ kreditoriais ir apygardos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aptarti įrodymai (teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-708-803/2022 esantis VMI 2021 m. sausio 13 d. pranešimas) patvirtina išvadą, kad R. B., kaip UAB „NTV“ vadovas, žinojo apie VMI ketinimą, esant tam tikroms sąlygoms, kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesiėmė pakankamai priemonių (neorganizavo privalomų dokumentų pateikimo), kad bendrovė realiai galėtų susitarti su VMI dėl skolos atidėjimo ar išdėstymo ir kartu patvirtina aplinkybę, kad UAB „NTV“ laiku (pareikalavus VMI) neturėjo objektyvių galimybių atsiskaityti su VMI, t. y. bendrovė buvo nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 punkto prasme.
13. Apeliacinio skundo argumentai, kad dokumentų VMI R. B. negalėjo pateikti dėl to, kad kitos valstybinės institucijos buvo juos paėmę, nėra patvirtinti byloje esančiais įrodymais (tokių duomenų apeliantas nepateikė ir skundą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui). Apygardos teismo vertinimu, net ir egzistuojant tokioms aplinkybėms, tai neatleistų Bendrovės nuo prievolių VMI vykdymo, taip pat ir nuo pareigos inicijuoti Bendrovės bankroto bylą.
14. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas nežinojo, jog Bendrovė negali vykdyti turimų prievolių. Kaip minėta, atsižvelgiant į atliktus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, kuriais buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai, į antstolių informacinės sistemos duomenis, kurie patvirtina, kad jau nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo iš Bendrovės buvo vykdomas priverstinis išieškojimas (bendra antstolių išieškoma suma – 59 314 151,97 Eur) ir šios prievolės nebuvo padengtos, o pirmosios instancijos teismo įvertinti ir kiti teisminiai procesai, kuomet R. B. VMI siekiant iškelti nemokumo bylą, ginčijo teismo sprendimus ir VMI prašymus, rodo, jog apeliantas veikė aktyviai tam, kad kreditorių reikalavimai nebūtų patvirtinti ir neabejotinai žinojo Bendrovės finansinę padėtį, tačiau pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė. Bendrovės bankrotas buvo iškeltas ne pagal apelianto, o pagal VMI pareiškimą. Be to, šių duomenų pakanka paneigti ir apelianto teiginį, kad didžioji dalis įsipareigojimų nebuvo pradelsti.
15. Apeliaciniame skunde deklaruojama aplinkybė, kad dalis kreditorių prieštaravo bankroto bylos iškėlimui, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes Bendrovės nemokumas buvo įvertintas VMI teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl Bendrovės nemokumas yra neginčijamai įrodytas. Apelianto argumentai apie jo tariamą Bendrovės nemokumo būsenos nesuvokimą yra tik gynybinė tikrovės neatitinkanti pozicija, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas ilgą laiką vadovavo Bendrovei, taip pat ir kitoms įmonėms. Apylinkės teismo įvertinti duomenys ir nustatytos aplinkybės rodo apelianto, kaip vadovo, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais, o apelianto tvirtinimas, kad įmonė moki ir gali sėkmingai tęsti savo veiklą, objektyviai neatitinka tikrovės. Vien tai, kad R. B. nurodo nesuvokiantis savo vadovaujamos įmonės finansinės padėties sunkumo ir galimybių grąžinti skolas, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
16. Pastebėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju R. B. kaip įmonės vadovo veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net jei ir, kaip nurodoma, apeliantas nepagrįstai nevertino savo įmonės nemokia, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
17. Apelianto tariamas siekimas realizuoti dalį turimo turto, teigiant, jog UAB „NTV“ turi nemažai nekilnojamojo turto objektų (pats R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalis iš jų yra įkeista (pritaikyta hipoteka)) ir manymas, jog atsiskaičius su hipotekos turėtoju, gautų piniginių lėšų už nekilnojamojo turto realizavimą pilnai būtų pakakę atsiskaityti ir su VMI, nėra patvirtintas byloje esančiais duomenimis. Bendrovės mokumas nebuvo įrodytas nei bankroto byloje, nei šioje byloje. Vien tai, kad bendrovė turi nekilnojamojo turto objektų, savaime nepatvirtina, kad ji realiai gali atsiskaityti su kreditoriumi, juolab, kad šiuo atveju nustatyta, jog bendrovės grynasis pelnas bylai reikšmingu laikotarpiu buvo itin mažas, Bendrovė nedisponavo pinigais ar kitokiu likvidžiu (greitai parduodamu) turtu. Todėl apelianto vertinimas, kad nagrinėjamoje byloje trūksta duomenų, kad būtent minėtu laikotarpiu įmonė tapo nemoki ir jos vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atmestini kaip nepagrįsti.
18. Nors apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų dėl nuobaudos skyrimo, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, kuris yra vienas iš pavojingesnių (tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu apeliantui būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar visai jos neskirti, nes tokių duomenų apeliantas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui.
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl R. B. kaltės ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.