Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pateikti įrodymai ir teisės normos rodo, kad ieškovas teisėtai prašo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą už tiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Teismas pagal rašytinį įrodymą – Nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l.5,6) nustatė, kad butas Kaune, nuosavybės teise registruotas nuo 2015-06-18 Lietuvos Respublikos vardu, bute centrinis šildymas iš centralizuotos šildymo sistemos. Gyventojų registrų išrašas rodo, kad buto savininkė V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l.7). Minėtos aplinkybės rodo, kad butą (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė kaip universalus paveldėtojas po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), neatsiradus įpėdinių. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 1129,67 eurų skola susidarė nuo 2007-05-26 iki 2016-012-01(b.l.2,8-14). Valstybė yra universalus paveldėtojas, paveldėjusi turtą: turto vertė yra 4410 eurai pagal registro pažymą (b.l.5,6), skola yra 1129,67 eurai, todėl atsakovo atsakomybė negali būti ribota paveldėto turto verte. Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.82 str. 3 d., 5.3 str. 1 d.,5.62 str.1 d. 2 p. ir 3 d., 5.63 str. 1 d., 6.383 – 6.391 str. str., ieškinį tenkina. Byloje atsakovas privalo vykdyti prievolę kaip paveldėtojas palikėjo turto, ir kaip paveldėto buto savininkas, turintis pareigą išlaikyti turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.3K-7-18/2014 nurodė:

“Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).“

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis |LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., priteisia 5 procentų metines procesines palūkanas iš atsakovo nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymo leidėjas nėra numatęs išimties nemokėti procesinių palūkanų tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė. Teismas priteisia 5 procentų dydžio palūkanas, o ne 6 procentų dydžio palūkanas, nes tai ne komerciniai santykiai, tai įstatymo leidėjo deleguotos viešosios paslaugos valstybei.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., priteisia iš ieškovo atsakovui 34 eurų bylinėjimosi išlaidas (b.l.4), 1,71 už duomenų gavimą (b.l.23-29).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, j.a.k. 112021042, AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, naudai 1129 eurų 67 centų skolą už šilumos energiją nuo 2007-05-26 iki 2016-12-01, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. sausio 30 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 eurus 71 centą bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.