Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. (M. P.) ieškinį atsakovei N. U. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės jo naudai materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 315,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki baigs gimnaziją, bet ne ilgiau nei sueis 24 metai; 2) priteisti iš atsakovės 3 540,00 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo jo pilnametystės amžiaus sukakties (t. y. 2023 m. liepos 1 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, jį skaičiuojant po 275,00 Eur per mėnesį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ( t. y už 6 mėn.) ir po 315,00 Eur per mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. už 6 mėn.); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais argumentais:

1.1. ieškovas yra atsakovės N. U. ir šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančio A. P. sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4416-1115/2021 iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteistas 150,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki ieškovo pilnametystės. Ieškovas (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, mokosi pagal vidurinio ugdymo programą Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mokinys;

1.2. ieškovas lankė papildomus užsiėmimus pas korepetitorius, už juos teko mokėti savomis lėšomis (tai darė ieškovo tėvas). Mokymuisi gimnazijoje ir pasirengimui būsimoms studijoms yra būtinos piniginės lėšos, o pasirūpinti savo materialiniu aprūpinimu mokantis gimnazijoje ieškovas neturi galimybės, kadangi dalyvavimas pamokose užima beveik visą dieną, joms pasibaigus, likusi dienos dalis skiriama namų darbams rengti bei sportinei veiklai. Ieškovo vertinimu, bet kuri darbinė veikla yra nesuderinama su jo tiesioginėmis mokinio pareigomis, t. y. mokymusi siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, o galimybė dirbti vakarais (t. y. nuo 19 val.) taip pat nėra reali, kadangi toks intensyvus užimtumas būtų nesuderinamas su mokinio pareigomis bei turėtų tiesioginės neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, psichinei bei fizinei sveikatai;

1.3. ieškovui esant moksleiviu visų jo poreikių patenkinimu rūpinosi tėvas, tačiau jo galimybės teikti reikiamos apimties išlaikymą taip pat yra itin ribotos. Ieškovo teigimu, mokymosi gimnazijoje metu jam būtina motinos materialinė parama;

1.4. nuo ieškovo pilnametystės amžiaus sukakties iki ieškinio teismui pateikimo dienos yra susidaręs 3 540,00 Eur dydžio įsiskolinimas. Ieškovo teigimu, atsakovė yra darbingo amžiaus, jokių darbingumą ribojančių sveikatos sutrikimų neturi, gauna nuolatines jos poreikius tenkinančias pajamas.

2. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė šiais argumentais:

2.1. ieškovo pateiktas prašymas dėl materialinio išlaikymo yra neproporcingas jo realiems poreikiams ir atsakovės finansinėms galimybėms. Šiuo metu neturi nuolatinių pajamų, kadangi rūpinasi kitais šeimos nariais ir yra išlaikoma sutuoktinio;

2.2. ieškovo tėvas nevykdė savo pareigų tinkamai rūpintis vaiku, kelis kartus neleido jai susitikti su sūnumi, netgi išveždamas jį neaiškia kryptimi, kai turėjo vykti numatyti susitikimai, sąmoningai ribojo vaiko bendravimą su atsakove. Nurodė, kad vaikui gyvenant su ja rūpinosi jo buitimi, pamokų ruošimu, tačiau teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2132-1050/2019 laikinąją gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, jos ir visų jos giminių santykiai su vaiku visiškai nutrūko, tėvas nesudarė nei bendravimo su mama sąlygų, nei sąlygų vaiko patogumui. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo A. P. daug metų nemokėjo vaikui jokio išlaikymo;

2.3. atsakovė šiuo metu neturi darbo, kadangi (duomenys neskelbtini) studijavo. Rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir jokių pajamų neturi – ją išlaiko sutuoktinis, turi tris vaikus, vienas iš jų yra su negalia, todėl atsakovė negali dirbti, o paskutiniais metais stipriai pablogėjo ir pačios atsakovės sveikata. Atsakovės vaikai mokosi dieniniame skyriuje, jiems visiems, kaip ir jai, reikalingos lėšos pragyvenimui. Atsakovės išlaikymas dėl gydymo kainuoja dar daugiau, kadangi turi gerti vaistus, papildomai reikia kas mėnesį 854,00 Eur mokėti būsto nuomą, kai tuo tarpu ieškovui būsto nuomos mokėti nereikia. Atsakovės teigimu, ieškovui jau (duomenys neskelbtini) metų, jis (duomenys neskelbtini) birželio mėnesį baigė gimnaziją, liepos 16 d. buvo išleistuvės, todėl gali dirbti ir save išlaikyti.

3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sūnus su juo gyvena nuo 2019 m., jis jį pilnai išlaiko. Nurodė, kad atsakovei teismas skyrė mokėti išlaikymą vaikui po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau atsakovė teismo sprendimo pirmus metus kas du mėnesius mokėjo po 70 Eur, vėliau mokėjimas nutrūko, dėl ko susidariusi skola 3 540,00 Eur. Šiais metais ieškovas baigė 12 klasę, nuo rugsėjo pradės studijuoti dieninėse studijose, dirbti negalės, norėtų gyventi savarankiškai. Trečiasis asmuo vaiko išlaikyti neatsisako, jo atlyginimas nedidelis, o vaiko poreikiai didėja. Trečiojo asmens teigimu, kol sūnus mokysis, prie jos išlaikymo gali prisidėti mama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui priteisė iš atsakovės 1 996,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškovo pilnametystės (duomenys neskelbtini) iki vidurinės mokyklos baigimo (duomenys neskelbtini) d. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybės biudžetui 127,75 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 45,10 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) dieną, o (duomenys neskelbtini) vasarą ieškovas baigė gimnazijos IV klasę ir (duomenys neskelbtini) d. gavo brandos atestatą. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovas, sulaukęs pilnametystės, nuo (duomenys neskelbtini) d. pabaigos nebesimoko pagal vidurinio mokymosi programą gimnazijoje. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) d. nebesimoko pagal vidurinio mokymosi programą gimnazijoje, ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo iki gimnazijos pabaigimo dienos negali būti tenkinamas, nes ieškinio pareiškimo data yra vėlesnė nei gimnazijos baigimo data. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė klausimą dėl įsiskolinimo, susidariusio nuo pilnametystės ((duomenys neskelbtini).) iki ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) priteisimo.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

7. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas, sulaukęs pilnametystės, mokėsi vidurinėje mokykloje; byloje nenustatytas nepažangus mokymasis. Todėl teismas laikė, jog pirmosios dvi sąlygos - mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktas ir sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktas - išlaikymo priteisimui nustatytos.

8. Spręsdamas dėl trečiosios sąlygos išlaikymui priteisti - paramos būtinumo ir jos dydžio teismas įvertino ieškovo argumentus, kuriais grindė išlaikymo būtinumą, ir laikė, kad ieškovui išlaikymas jo mokymosi vidurinėje mokykloje buvo būtinas, nes pats galimybių save išlaikyti neturėjo. Kartu teismas nurodė, kad baigęs mokyklą ieškovas buvo įsidarbinęs, jam bylos nagrinėjimo laikotarpiu išlaikymą teikė trečiasis asmuo, kurio pajamos yra vidutiniškai 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius. Spręsdamas dėl išlaikymo teikimo būtinybės pažymėjo, kad ieškovas neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

9. Vertindamas ieškovo nurodomus poreikius bei paskaičiavęs, kad jiems patenkinti reikalinga 731,00 Eur suma, teismas laikė, jog ieškovo nurodomos patiriamos išlaidos viršija orientacines minimalias išlaidas, kurių detalaus įrodymo nereikalaujama. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nuo 2024 m. jo reikalaujamas priteisti išlaikymas, lyginant su 2023 m., išaugo nuo 275,00 Eur iki 315,00 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytą bei į tai, kad orientacinį dydį viršijančių išlaidų patikimi įrodymai teismui nebuvo pateikti, teismas laikė būtinomis išlaidomis ginčo laikotarpiu 633,00 Eur.

10. Teismas nepritarė atsakovės pozicijai, kad atsakovė dėl labai blogos turtinės padėties neturi galimybių teikti ieškovui išlaikymo. Teismo vertinimu, atsakovė neišsklaidė pagrįstų abejonių dėl tikrosios savo turtinės padėties. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginio, kad jos nepilnametis sūnus dėl turimų raidos sutrikimų visiškai negalėjo ir negali lankyti mokyklos, jam reikalinga nuolatinė priežiūra namuose, dėl ko atsakovė negali dirbti. Įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad nors atsakovė turi sveikatos sutrikimų, tačiau nurodyti duomenys nepatvirtina atsakovės teiginio, kad dėl sveikatos būklės atsakovė yra visiškai nedarbinga ir negali gauti jokių pajamų. Kartu teismas nustatė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini)), kad atsakovė su K. U. nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina – 750,00 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė su vyru negyvenanti, neneigė, jog toliau gyvena nuomotame bute, o argumentui, jog nuomos mokesčio nemoka, nes neturi tam finansinių galimybių, pagrįsti nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Vertino ir tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie savo pajamas (duomenys neskelbtini), o pateiktas vienos sąskaitos Lietuvoje veikiančiame banke išrašas neleidžia patikimai nustatyti atsakovės turtinės padėties.

11. Spręsdamas dėl atsakovės galimybių teikti išlaikymą, teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką esant pagrįstoms abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamoje byloje sprendžiamas išlaikymo pilnametystės sulaukusiam vaikui klausimas, nurodytas išaiškinimas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 4 dalimi taikomas ir sprendžiant dėl pilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties.

12. Teismas nurodė, kad nors yra pagrindas mažinti iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo (jo įsiskolinimo) dydį, atsakovė negali šios pareigos nevykdyti visai. Teismo vertinimu, atsakovė, atsižvelgiant į jos nurodomas su jos turtine padėtimi susijusias aplinkybes, turėjo bent nedidele dalimi prisidėti prie ieškovo išlaikymo jo mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu. Nustatę, kad ieškovo išlaikymui reikalinga suma sudarė 633,00 Eur per mėnesį, teismas tenkino ieškovo reikalavimą iš dalies iš atsakovės priteisdamas 1/4 (ketvirtadalį) jo išlaikymui reikalingos sumos: po 158,00 Eur per mėnesį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo, kas iš viso sudaro 1 996,00 (158 Eur x 12 mėn. ir 19 d.) Eur įsiskolinimą. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimas negali iš esmės pabloginti atsakovės ir jos turimų išlaikytinių turtinės padėties.

13. Įvertinęs ieškovo patenkintų/atmestų reikalavimų dalį teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovui 2024 m. sausio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – ir Tarnyba) sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-00183 pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ieškovą 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Taip pat nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 450,00 Eur. Teismas vertino, kad ieškovo patenkinta reikalavimų dalis vidutiniškai sudaro 28,19 proc. ieškinio reikalavimų (pirmasis ieškinio reikalavimas netenkintas (0 proc.), o antrasis ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies, t. y. antrasis ieškinio reikalavimas tenkintas 56,38 proc.), todėl paskaičiavo, jog iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 127,75 Eur (450 Eur × 28,19 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat 45,10 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovė N. U. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti (pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje dėl priteistos išlaikymo sumos ir priteisti iš atsakovės išlaikymą ne didesnei nei 100,00 Eur sumai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas neįvertino atsakovės finansinių galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas nepilnai atsižvelgė į atsakovės argumentus dėl jos sunkios materialinės padėties, į pareigą rūpintis kitais išlaikytiniais, į tai, kad atsakovė dėl savo sveikatos negali dirbti. Teismas neįvertino ir to, kad ieškovas nepagrindė įrodymais savo išlaidų;

14.2. nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi jokių darbingumą ribojančių sveikatos sutrikimų. Byloje pateikti dokumentai iš ligoninės, patvirtinantys, kad atsakovė yra labai sunkios būklės nuo 2014 metų, kad diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini) yra neišgydoma, galima tik palengvinti simptomus, dėl ko atsakovė nuo 2014 m. kas du mėnesius gulėjo ligoninėje. Šiuo metu skiriamas brangus vaistas, kurį pavyko gauti nemokamai dėl dalyvavimo atitinkamose programose. Atsakovė bandydavo įsidarbinti, tačiau paūmėdavo liga, dėl ko atsakovė turėdavo gerti stipresnius vaistus, kurie sukeldavo šalutinius požymius. Galimybes atsakovei dirbti apsunkina ir tai, kad atsakovė augina ir rūpinasi nepilnamečiu vaiku, kuris dažnai dėl savo elgesio išvaromas iš mokyklos ir atsakovė turi jį nedelsiant pasiimti. Atsakovės teigimu, darbdaviai dėl šių aplinkybių nenori palikti atsakovės dirbti;

14.3. nepagrįsta ir teismo išvada, jog atsakovė vengia mokėti išlaikymą. Byloje pateikti banko išrašai už du metus, iš kurių matyti, jog atsakovė savanoriškai mokėdavo po 70 Eur išlaikymą ieškovui. Tačiau antstolė areštavo sąskaitą ir pasinaudoti pinigais nėra galimybės, kadangi antstolė visus ieškovės pinigus perveda ieškovui. Byloje pateiktos minusinės deklaracijos su vertimu iš (duomenys neskelbtini), pagrindžiančios atsakovės skolą valstybei už sveikatos draudimą bei tai, kad atsakovė neturi jokių pajamų. Taigi, atsakovė nevengia mokėti išlaikymo, o moka jį pagal pajamas ir galimybes;

14.4. teismas neįvertino ir aplinkybės, jog ieškovas dirbo statybose nuo (duomenys neskelbtini) mėn. ir gavo didesnį atlyginimą negu atsakovė. Teismas neklausė ieškovo apie šias pajamas, o buvo klausiama tik dėl vėlesnių darbų, buvusių po vidurinės mokyklos baigimo. Gautos pajamos sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas galėjo pats save išlaikyti;

14.5. neįvertinta ir aplinkybė, jog pirmus metus vaiko tėvas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaidų, kad atsakovė viena augino ir pilnai išlaikė vaiką. Tuo tarpu trečiasis asmuo verčia ieškovą reikalauti išlaikymo iš atsakovės prieš ieškovo valią. Išlaikymo priteisimas neatitinka atsakovės turtinės padėties, kadangi atsakovei šiuo metu pačiai reikalinga parama;

14.6. teismo sprendimu iš atsakovės priteista 1 996 Eur išlaikymo suma yra per didelė ir neproporcinga ieškovo ir atsakovės pajamų ir poreikių santykiui. Atsakovė galėtų mokėti dalimis 100 Eur, kadangi antstolė atlieka išieškojimą.

15. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad atsakovės siekiama mokėti 100 Eur suma yra neadekvati, atsižvelgiant į kainas. Apeliantės nurodomos aplinkybės jau įvertintos ankstesniais teismų sprendimais, sprendžiant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio priteisimo. Apeliantė visą bylos procesą akcentavo savo ligas, tačiau teismui nurodžius pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, jų nepateikė. Apeliantė nedirba ne dėl nurodomų aplinkybių, o dėl to, kad nenori ir gali sau leisti nedirbti. Iš socialinių tinklų matyti, jog apeliantė siūlo nuomotis įvairius apartamentus (duomenys neskelbtini), o gaunamos pajamos įplaukia į (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas, kadangi Lietuvoje turimos sąskaitos yra areštuotos antstolės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimo dalies, kuria spręsta priteisti ieškovui išlaikymo įsiskolinimą, laikotarpiu nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra atsakovės N. U. ir trečiojo asmens A. P. sūnus, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4416-1115/2021 ieškovo išlaikymui iš N. U. iki ieškovo pilnametystės buvo priteista 150,00 Eur suma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) d., sulaukęs pilnametystės mokėsi mokykloje ir (duomenys neskelbtini) vasarą ieškovas baigė gimnazijos IV klasę - (duomenys neskelbtini)d. gavo brandos atestatą ((duomenys neskelbtini) pažyma, (duomenys neskelbtini) d. brandos atestatas). Nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu ieškovas gyveno su trečiuoju asmeniu.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl įsiskolinimo, susidariusio nuo ieškovo pilnametystės ((duomenys neskelbtini) d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) priteisimo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovui mokantis vidurinėje mokykloje išlaikymo būtinumą, ieškovo išlaikymui būtinų išlaidų dydį, atsakovės finansines galimybes teikti išlaikymą, sprendė kad atsakovė bent nedidele apimtimi turėjo prisidėti prie ieškovo išlaikymo šiam mokantis vidurinėje mokykloje. Laikė, kad yra pagrindas mažinti iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo (jo įsiskolinimo) dydį, priteisdamas iš atsakovės 1/4 (ketvirtadalį) ieškovo išlaikymui reikalingos sumos: po 158,00 Eur per mėnesį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo, kas sudaro iš viso 1 996,00 (158 Eur x 12 mėn. ir 19 d.) Eur įsiskolinimą.

21. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, remdamasi sunkia turtine padėtimi, taip pat tuo, kad ieškovas nepagrindė įrodymais savo poreikių, todėl prašo teismo priteisti ne didesnį nei 100,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, kuriais įrodinėjama finansinės galimybės mokėti išlaikymo įsiskolinimą nebuvimo aplinkybė, taip pat apskritai neigiamas ieškovui teiktinas išlaikymas, su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

22. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

23. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

25. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, ir nustatė esant abi sąlygas, tiek paramos pilnamečiam vaikui būtinumą, tiek ir atsakovės galimybę teikti paramą, tačiau, įvertinęs apeliantės argumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, tokią atsakovės teiktiną paramą sumažino iki ¼ ieškovo išlaikymui reikalingos paramos.

26. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą rėmėsi tuo, kad ieškovas nepagrindė savo išlaidų. Šiuo aspektu, visų pirma, pasisakytina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo nurodomus poreikius, laikydamas, kad ieškovo nurodomos patiriamos išlaidos (731,00 Eur) viršija teismų praktikoje nurodomas orientacines minimalias išlaidas poreikiams patenkinti. Dėl to teismas rėmėsi teismų praktikoje orientaciniu laikomu minimalios mėnesinės algos dydžiu – 633 Eur. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tokių poreikiams skirtų išlaidų, kurios vertinamos pagal orientacinį minimalaus mėnesinio atlygio dydį, būtinumo įrodinėti papildomai nereikia, kadangi tokios išlaidos teismų praktikoje pripažįstamos kaip patenkinančios būtinuosius poreikius ir yra būtinos. Nuo teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl orientacinio dydžio nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti, taigi, ieškovas orientaciniu laikomo minimalių poreikių patenkinimo dydžio ir neturėjo pagrįsti papildomais įrodymais. Kas kita pasisakytina apie ieškovo nurodytas 731 Eur išlaidas, kurias ieškovas turėjo pagrįsti. Kadangi šia poreikių suma pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, apeliantės argumentai dėl poreikių pagrindimo įrodymais neturi teisinės reikšmės.

27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visuotinai pripažįstama, jog žmogui yra reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Ieškovas sulaukęs pilnametystės dar visus metus mokėsi mokykloje IV gimnazijos klasėje, taigi, neabejotinai ieškovui buvo reikalinga parama. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Kaip minėta, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui mokantis mokykloje, jam išlaikymas buvo teikiamas trečiojo asmens, tuo tarpu atsakovė prie išlaikymo neprisidėjo. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie teiktą išlaikymą ieškovui ginčo laikotarpiu. Aplinkybė, kad ieškovui buvo reikalinga materialinė parama, byloje nepaneigta, tėvai abu turi pareigą materialiai prisidėti prie vaiko (net ir pilnamečio, kuris mokosi vidurinėje mokykloje), išlaikymo, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui nuo pilnametystės iki kol ieškovas pabaigė vidurinę mokyklą buvo reikalinga parama, kadangi tuo laikotarpiu buvo reikalinga susikoncentruoti į mokslus, jiems skirti savo laiką, o ne dirbti.

28. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) vasarą, kai jam suėjo 18 metų, dirbo, nepaneigia paramos mokantis paskutinius metus vidurinėje mokykloje, reikalingumo. Net jei ieškovas ir (duomenys neskelbtini) vasarą dirbo, tai, viena vertus, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas galėjo gauti tokio dydžio pajamas, dėl kurių nebuvo išlaikymo poreikio ieškovui mokantis vidurinėje mokykloje. Kaip minėta, ieškovas mokėsi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje ir turėjo sutelkti dėmesį bei skirti daugiau laiko mokslams ir brandos atestato gavimui, o ne darbui bei visiškam savęs išlaikymui. Antra, pastebėtina ir tai, kad jei ieškovas vasaros metu dirbdamas ir gavo pajamų, jas galėjo skirti papildomoms savo išlaidoms, kaip kad pvz. vairuotojo pažymėjimui įgyti (byloje pateikti įrodymai, jog sumokėta už vairavimo kursus). Kita vertus, kaip matyti, dėl išlaikymo dydžio spręsta vertinant minimalius, būtinuosius poreikius bei jiems patenkinti reikalingą dydį, kai tuo tarpu net ir pilnamečio vaiko, besimokančio vidurinėje mokykloje, poreikiai yra kur kas didesni nei būtinieji. Taigi, apeliantės argumentas dėl jos sūnaus galimo darbo (duomenys neskelbtini) vasarą atmestinas kaip neturintis esminės reikšmės sprendžiant dėl paramos ieškovui reikalingumo.

29. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog apeliantė neišsklaidė abejonių dėl savo sunkios finansinės padėties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad apeliantė augina sūnų K. U., kad byloje pateiktame 2024 m. spalio 4 d. medicinos dokumento išraše nurodyta, jog mokykloje yra elgesio sutrikimų ir kalbos sunkumų, kad jam tam tikrais periodais buvo sustabdyta teisė lankyti mokyklą, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokia teisė sustabdyta tik laikinai (pvz. 2024 m. spalio mėn. buvo sustabdyta teisė lankyti mokyklą 6 dienoms, 2024 m. lapkričio mėn. - 14 dienų). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad apeliantės nepilnametis sūnus dėl turimų raidos sutrikimų visiškai negalėjo ir negali lankyti mokyklos, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra namie, kas apskritai apriboja ar apskritai eliminuoja atsakovės galimybę dirbti. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokie nepilnamečio sūnaus sutrikimai gali apsunkinti galimybę dirbti, tačiau, tikėtina, jog yra galimybė susitarti ir dėl lankstaus darbo laiko (dienų, valandų), suteikiamos kitos lengvatos dirbti ar auginti atitinkamus raidos sunkumus turinčius (ar patiriančius) vaikus, juolab kad apeliantė (duomenys neskelbtini) gyvena ilgą laiką ir, tikėtina, žino tiek tos valstybės įstatymus, tiek ir galimybes dirbti, o byloje nėra duomenų, jog apeliantės nepilnametis sūnus dėl turimų raidos sutrikimų visiškai negalėjo ir negali lankyti mokyklos, jam reikalinga nuolatinė priežiūra namie.

31. Pagrįstai byloje surinktų įrodymų pagrindu spręsta, jog apeliantė nepagrindė, kad dėl savo sveikatos būklės apeliantė yra apskritai nedarbinga ir negali gauti jokių pajamų. Nors byloje yra įrodymai apie apeliantei diagnozuotą (duomenys neskelbtini), apeliantė nurodo, jog dėl to yra gulėjusi ligoninėje, šiuo metu skiriami brangūs vaistai gydymui, tačiau vėlgi, pastebėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) apeliantei diagnozuotas dar 2014 metais. Tikėtina, jog per tokį laikotarpį apeliantė išmoko kontroliuoti veiksnius, lemiančius paūmėjimą, be to, tikėtina, kad ir ne visi darbai apeliantei nėra netinkami dėl nustatytos diagnozės. Taigi, nepaisant apeliantės nurodomos diagnozės ir argumentų, jog dėl diagnozuotos ligos nėra galimybės dirbti, byloje esantys duomenys nepagrindžia, jog apeliantė apskritai negali dirbti jokio darbo ir gauti iš to pajamų.

32. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo teisinga ir byloje esančių įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neatskleidė visų jos nurodomą sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Iš tiesų, byloje pateikti tik duomenys iš Lietuvoje esančios kredito įstaigos (Citadelė banko), tačiau nepateikti duomenys apie gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) kredito įstaigose turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 185 straipsniai). Tai, kad antstolės pavedimu iš apeliantės sąskaitos nurašomos kiekvieną mėnesį po 94,23 Eur lėšos, kad antstolė yra areštavusi apeliantės sąskaitą, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantės finansinė padėtis yra tokia sunki, jog apeliantė apskritai neturėjo galimybių teikti paramą vidurinėje mokykloje besimokančiam ieškovui.

33. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, jog buvo teikiamas išlaikymas ieškovui. Apeliantė nurodo, kad mokėjo 70 Eur išlaikymą dvejus metus, kas iš tiesų vargu ar galėtų patenkinti augančio vaiko minimalius būtinuosius poreikius. Kaip matyti, antstolė atlieka priverstinius vykdymo veiksmus, apeliantė pati nurodo, kad yra likęs išlaikymo įsiskolinimas, taigi, kaip matyti, teikiama išlaikymo suma nebuvo pakankama. Kitos aplinkybės, kuriomis apeliantė remiasi apeliaciniame skunde (trečiojo asmens įtaka ieškovui, nutrūkęs bendravimas su ieškovu, trečiojo asmens galimas neprisidėjimas prie išlaikymo ir pan.), sprendžiant paramos klausimą iki ieškovas baigė vidurinę mokyklą, teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, šios aplinkybės buvo (ar turėjo būti) vertintos ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jau išnagrinėtose civilinėse bylose, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

34. Nors apeliantė teigia, kad priteista per didelė išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui suma, lyginant ją su atsakovės pajamomis ir ieškovo poreikiais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Kaip minėta, apeliantė iki galo neatskleidė savo finansinės padėties, nepagrindė, jog dėl savo sveikatos būklės apskritai yra nedarbinga ir negali gauti jokių pajamų, taigi, nėra pagrindo ir išvadai, jog apeliantė apskritai negalėjo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus duomenis bei atsakovės argumentus ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai laikęs, jog atsakovė turėjo bent nedidele dalimi prisidėti prie ieškovo išlaikymo jo mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu, iš atsakovės priteisė ¼ ieškovui reikalingos išlaikymo sumos, t. y. po 158,00 Eur per mėnesį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo, viso 1 996,00 (158 Eur x 12 mėn. ir 19 d.) Eur. Dėl ieškovo poreikių pasisakyta aukščiau, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartoja.

35. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės teiginiui dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo iki 100 Eur sumos. Nors apeliantė teigia galinti mokėti tik 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, ir tokį įsiskolinimą mokėtų dalimis, atsakovė nepagrindė, pagal kokius kriterijus pasirinko būtent tokią išlaikymo įsiskolinimo ieškovui sumą. Tai, jog antstolė atlieka išieškojimo veiksmus apeliantės atžvilgiu, nesudaro pagrindo tokiam drastiškam išlaikymo įsiskolinimo sumažinimui, juolab kad išieškojimo veiksmai taip pat atliekami dėl apeliantės nemokėto įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteisto išlaikymo ieškovui. Kita vertus, tokia apeliantės nurodoma išlaikymo įsiskolinimo suma yra ženkliai per maža, tiek įvertinus visus aptartus byloje įrodymus, tiek ir atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje nurodomus vertinimo kriterijus. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo ieškovui iki atsakovės nurodomos 100 Eur sumos, kurią ji nurodo kaip galinti mokėti dalimis.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, priteisė iš apeliantės materialinės paramos ieškovui įsiskolinimą nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai sprendė dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui poreikio, ir, remdamasis bylos duomenimis, teisingai nustatė atsakovės mokėtiną išlaikymo įsiskolinimo sumą pilnamečiam vaikui, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

40. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovas. Ieškovas nepateikė apeliacinės instanijos teismui įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.