- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2-6750-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02050-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eurokam“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurokam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 210 Eur žalos atlyginimą, 0,41 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. vandeniu buvo sulietos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių virš ieškovės apdraustų patalpų. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 210 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 068-1.
Ieškovė pažymėjo, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosavybės teise valdė patalpas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios patalpos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo išnuomotos UAB „Eurokam“, kuri ir turėtų būti atsakove byloje. Šiuo atveju žala buvo padaryta iš atsakovei priklausiusių patalpų, o to priežastis – patalpose trūkęs WC bakelis. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad namą administruojanti įmonė UAB „Adminsta“ patvirtino, kad vanduo bėgo iš patalpose trūkusio WC bakelio. Atsakovei priklausiusios patalpos, iš kurių bėgo vanduo dėl trūkusio WC bakelio, tuo metu buvo išnuomotos UAB „Eurokam“. WC bakelio įtrūkimas negali būti laikomas patalpų vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniu trūkumu. Tai yra akivaizdus patalpų naudotojo/valdytojo nuomininko UAB „Eurokam“ netinkamas patalpų ir jose esančio turto eksploatavimas ir priežiūrą, dėl ko ir įvyko užliejimas vandeniu. Todėl ginčo atveju negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, t. y. patalpų savininko atsakomybė be kaltės. Jeigu teismas nustatytų, kad atsakovės atžvilgiu gali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, tai pagal teismų praktiką pagal šį straipsnį atsako ir patalpų valdytojas (ginčo atveju nuomininkas UAB „Eurokam“). Kasacinėje praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.477 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties sampratą, taip pat nurodo, kad nuomininkui yra laikinai perduodama daikto valdymo teisė, todėl nuomos laikotarpiu nuomininkas tampa daikto valdytoju ir naudotoju. Pagal atsakovės ir UAB „Eurokam“ 2015 m. vasario 9 d. sudarytos nuomos sutarties nuostatas, nuomininkas UAB „Eurokam“ buvo patalpų, iš kurių buvo užlieta, valdytojas, atsakingas už patalpų tinkamą eksploatavimą, priežiūrą ir tvarkymą. Todėl UAB „Eurokam“ atsakinga už žalą, patirtą dėl netinkamo eksploatavimo, priežiūros, tvarkymo. UAB „Eurokam“ atliko neteisėtus veiksmus ir ji yra kaltą dėl patirtos reikalaujamos žalos. Ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės).
Trečiasis asmuo UAB „Eurokam“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. vandeniu buvo užlietos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios buvo apdraustos ieškovės. Minėtos patalpos buvo užlietos iš virš jų esančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei. Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo dėl užliejimo nukentėjusiam asmeniui 210 Eur dydžio draudimo išmoką.
Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos iš virš jų esančių patalpų, kurios įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir kad dėl to buvo patirta 210 Eur žala. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, ir žalą turi atlyginti atsakovei priklausiusių patalpų nuomininkė (valdytoja) UAB „Eurokam“. Atsakovė pateikė tarp jos ir trečiojo asmens UAB „Eurokam“ 2015 m. vasario 9 d. sudarytą nuomos sutartį, iš kurio matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), penkerių metų laikotarpiui buvo išnuomotos UAB „Eurokam“.
CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).
CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nurodyta teisės norma siekiama apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nuomojamu nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).
Pažymėtina, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, todėl pagal teisės aktų reikalavimus neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms – šiuo atveju ieškovės teisei reikalauti žalos atlyginimo iš patalpų nuomininko. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstai pareiškė ne patalpų nuomininkui UAB „Eurokam“, bet patalpų savininkei UAB „Lietuvos melioracija“, kuri šioje byloje laikytina tinkama atsakove. Byloje nustačius ir nesant ginčo dėl to, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo užlietos iš virš jų esančių patalpų, kurios įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, taip pat nesant ginčo ir dėl žalos dydžio, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos: žala (210 Eur), neteisėti atsakovės veiksmai (nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims) ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 210 Eur žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 0,41 Eur palūkanų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), paskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. vasario 15 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 210,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato pagalbą, iš viso 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei nepriteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“, juridinio asmens kodas 122264338, 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) žalos atlyginimo, 0,41 Eur (nulį eurų 41 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 210,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“, juridinio asmens kodas 122264338, 5,26 Eur (penkis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.