Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-1441-1176/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-03
Bylos Nr.
e2-1441-1176/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19606-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Ražanauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Oniks“
Atsakovas
A. O.
Trečiasis asmuo
akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
Advokatai
Marius Grucė, Žaneta Šlyžiutė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1441-1176/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19606-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,sekretoriaujant Agnei Taukytei, Brigitai Gimžauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oniks“ atstovei advokatei Žanetai Šlyžiūtei,

atsakovo A. O. atstovui advokatui Mariui Grucei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oniks“ ieškinį atsakovui A. O. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Oniks“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. O. (A. O.), prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1 680,69 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Oniks“ ir A. M. 2022 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta Priekabų nuomos sutartis Nr. 22/04-01. Nurodytos sutarties pagrindu A. M. subnuomavo ieškovei priklausančią priekabą (duomenys neskelbiami), valstybinis numeris (toliau – ir valst. Nr.) (duomenys neskelbiami). Nurodė, kad tarp A. M. ir atsakovo A. O. 2022 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta Priekabos(ų) nuomos sutartis, kurios pagrindu A. M. atsakovui išnuomojo ieškovei priklausančią priekabą (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), vienai parai. Vadovaujantis nurodytos sutarties 4 punktu, klientas (atsakovas) privalėjo užtikrinti tinkamą ir saugų priekabos naudojimą ir techninę būklę, vadovaujantis sutarties 5 punktu nuomotojas (A. M.) turi teisę reikalauti iš kliento (atsakovo) kompensacijos ne ginčo tvarka už priekabos apgadinimą, gedimus ir kitą žalą, padarytą dėl netinkamo priekabos naudojimo ar neapdairaus (nerūpestingo) kliento elgesio. 2022 m. gegužės 19 d. apie 18:00 val. atsakovas, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pakrauta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), sukėlė eismo įvykį – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir jį apvertė. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbiami), priekaba(duomenys neskelbiami) – suplėšytas tentas, sulaužytas tento karkasas, pažeistas borto karkasas, sulaužytos borto kilpos, pažeista borto geometrija, sulaužyta borto spyna. Po eismo įvykio priekaba buvo pristatyta į remonto dirbtuves žalai nustatyti ir remonto darbų sąmatai sudaryti. UAB „Trinitrono tentai“ skaičiavimais priekabos(duomenys neskelbiami) , valst. Nr. (duomenys neskelbiami), remonto sąmata sudarė 1 680,69 EUR (1 389,00 EUR + PVM). Ieškovė, kaip priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), savininkė, kreipėsi į draudimo bendrovę akcinę draudimo bendrovę (toliau – ir ADB) „Gjensidige“, kurioje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas atsakovo valdytas automobilis(duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ADB „Gjensidige“ 2022 m. birželio 10 d. pateikė atsakymą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 3 dalimi, draudimo bendrovė neturi pagrindo patenkinti prašymo dėl žalos atlyginimo ir padaryta žala priekabos savininkei UAB „Oniks“ atlyginta nebus. A. M. 2022 m. liepos 11 d. pateikė pretenziją atsakovui, kurioje reikalavo, vadovaujantis Priekabos(ų) nuomos sutarties sąlygomis, pasirinktinai atlyginti priekabos remonto darbų kainą pagal pateiktą sąmatą ir pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo arba pačiam atsakovui suremontuoti priekabą savo nuožiūra pasirinktoje bendrovėje. 2022 m. rugpjūčio 3 d. A. M. gavo atsakymą iš atsakovo atstovo, kuriame nurodyta, kad atsakovas atsisako tenkinti reikalavimą, nes, jo įsitikinimu, pareigą atlyginti priekabai padarytą žalą turi draudikas. Tačiau ieškovei pasikreipus į ADB „Gjensidige“, 2022 m. rugpjūčio 16 d. el. paštu gautas atsakymas, kuriame trečiasis asmuo nurodė, kad neturi pagrindo keisti priimto sprendimo atsisakyti atlyginti žalą dėl priekabos sugadinimo. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. el. paštu kreipėsi į atsakovo atstovą su reikalavimu iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. atlyginti patirtus nuostolius dėl priekabos sugadinimo. Atsakymas iš atsakovo nebuvo gautas ir žala nebuvo padengta.

3. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad tarp ieškovės ir A. M. 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui iš su skolininku A. O. 2022 m. gegužės 19 d. sudarytos Priekabos(ų) nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas, taip pat teisę reikalauti iš skolininko sumokėti žalos, kilusios dėl išnuomotos priekabos(duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), apgadinimo 2022 m. gegužės 19 d. eismo įvykio metu, atlyginimą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas iš sutarties kylančias prievoles. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad atsakovas nerūpestingu elgesiu neužtikrino tinkamo ir saugaus priekabos naudojimo, t. y. pažeidė 2022 m. gegužės 19 d. Priekabos(-ų) nuomos sutarties sąlygas (atliko neteisėtus veiksmus, nulėmusius ieškovės turto sugadinimą), atsakovas turi atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pareigą atlyginti ieškovės nuostolius turi draudikas – trečiasis asmuo ADB „ Gjensidige“, nes susiklosčiusi situacija nepatenka į TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reguliavimo sritį – šiuo atveju dėl draudimo išmokos kreipėsi Priekabos savininkas ir jis kreipėsi ne į Priekabos valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, o į draudiką, apdraudusį automobilio, t. y. kitos transporto priemonės, valdytojo civilinę atsakomybę. Atsakovas pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje numatyta bendros taisyklės išimtis, kuri reiškia tai, jog TPVCAPDĮ suteikiama apsauga netaikoma dėl eismo įvykio atsakingam asmeniui („<...> nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui <...>“) ar dėl eismo įvykio atsakingai transporto priemonei („<...> nemoka išmokos <...> jo naudojamai transporto priemonei <...>“). Taigi, remiantis TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmoka neturėtų būti mokama tai transporto priemonei, kuri yra atsakinga už eismo įvykį. Šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo dėl to, jog eismo įvykį sukėlė automobilis, o ne priekaba. Vadinasi, egzistuoja visos sąlygos tam, kad draudikas atlygintų priekabos savininkui jo patirtus nuostolius. Priešingas aiškinimas iškreiptų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir juo suteikiamos apsaugos esmę ir neatliktų savo paskirties tiek ieškovo, kaip priekabos (t. y. kitos transporto priemonės) savininko, tiek atsakovo, kaip eismo įvykio kaltininko, atžvilgiu. Atsakovo teigimu, draudikas yra pagrindinis skolininkas, dėl ko ieškinys atsakovo atžvilgiu negali būti tenkintas.

6. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutinka su ieškiniu, prašo patenkinti ieškinį atsakovo atžvilgiu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. kovo 2 d. ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13047908, remiantis kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2022 m. gegužės 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu Atsakovas vairuodamas automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pakrauta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), sukėlė eismo įvykį – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir jį apvertė. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbiami), priekaba (duomenys neskelbiami). Draudikas, įvertinęs žalos bylos administravimo metu surinktus dokumentus ir įrodymus, 2022 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. el. paštu papildomai kreipėsi į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“ su prašymu pakartotinai išnagrinėti situaciją ir, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atlyginti žalą UAB „Oniks“. Draudikas 2022 m. rugpjūčio 16 d. el. paštu pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, kad neturi pagrindo keisti priimto sprendimo atsisakyti atlyginti žalą dėl priekabos sugadinimo .

7. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad vadovaujantis draudiko žalos byloje CLT2693066 surinkta informacija, automobilis (duomenys neskelbiami), valst. nr. (duomenys neskelbtini) tempė priekabą(duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), atsakovui nepasirinkus saugaus greičio, automobilis su priekaba nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas, vairavęs transporto priemonių junginį, A. O.. Atsakovas A. O. buvo tiek automobilio, tiek priekabos valdytojas. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta – šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Priekaba ir automobilis yra vienas bendras junginys, taigi, priekaba yra kaltininko naudojama transporto priemonė, be to, šiuo atveju svarbus ne nuosavybės faktas, o tai, kad tas turtas įvykio metu buvo valdomas / naudojamas kaltininko A. O..

Šalies argumentai

8. Ieškovės atstovė parengiamojo ir teismo posėdžių metu iš esmės remdamasi ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

9. Atsakovo atstovas parengiamojo ir teismo posėdžių metu iš esmės remdamasis atsiliepime į ieškinį išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį atmesti.

10. Atsakovo atstovas 2023 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu prašė teismo, jei byloje būtų nustatyta, kad atsakovas privalo ieškovei atlyginti žalą, remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata bei 6.248 straipsnio 4 dalimi ir sumažinti ieškovės reikalaujamos priteisti žalos dydį. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad draudimo sutartyje, kuria buvo apdrausta Priekabos valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą, įtvirtinta sąlyga, jog draudimo riziką didinančia aplinkybe laikoma tai, kad transporto priemonė naudojama nuomai. Todėl, jo nuomone, tai, kad ieškovė nuomojo Priekabą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes padidino draudimo riziką.

11. Ieškovės atstovė nesutiko su minėtais atsakovo atstovo argumentais, pažymėdama, kad atsakovo atstovo cituojamos teisės normos šioje situacijoje netaikomos, žalą ieškovė prašo priteisti vadovaujantis 2022 n. gegužės 19 d. Priekabos(ų) nuomos sutartimi, be to, byloje nėra ginčo dėl Priekabos valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties taikymo.

12. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

13. Tarp ieškovės UAB „Oniks“ ir A. M. 2022 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta Priekabų nuomos sutartis Nr. 22/04-01. Iš šios sutarties priedo Nr. 22/04-01 matyti, kad A. M. taip pat buvo išnuomota priekaba, (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), (toliau – ir Priekaba).

14. Minėtą Priekabą A. M. vienai parai subnuomavo atsakovui A. O. 2022 m. gegužės 19 d. Priekabos(ų) nuomos sutarties pagrindu.

15. 2022 m. gegužės 19 d. apie 18:00 val. atsakovas A. O., vairuodamas transporto priemonę (automobilį) (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pakrauta Priekaba, sukėlė eismo įvykį – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir jį apvertė. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (automobilis), Priekaba ir kelio sankasa ((duomenys neskelbiami)).

16. Ieškovė kreipėsi į UAB „Trinitrono tentai“ Priekabai padarytai žalai nustatyti ir remonto darbų sąmatai sudaryti. UAB „Trinitrono tentai“ apskaičiavo ir parengė Priekabos remonto sąmatą, kurioje nurodyta bendra remonto suma – 1 389 Eur + PVM.

17. Ieškovė, kaip Priekabos savininkė, kreipėsi į ADB „Gjensidige“, kurioje transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo (atsakovo) civilinė atsakomybė.

18. ADB „Gjensidige“ 2022 m. birželio 10 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempė priekabą (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbiami), nepasirinkus saugaus greičio, automobilis su priekaba nuvažiavo nuo kelio. Todėl vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi („Šio Įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtu.“), draudimo bendrovė neturi pagrindo patenkinti prašymo dėl žalos atlyginimo ir padaryta žala priekabos savininkui UAB „Oniks“ atlyginta nebus.

19. A. M. 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į atsakovą A. O. su pretenzija dėl žalos atlyginimo, kuriame pareikalavo atsakovo atlyginti priekabos remonto darbų kainą pagal sąmatą arba suremontuoti priekabą savo pasirinktoje bendrovėje.

20. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. A. M. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad nesutinka su pretenzija ir pasiūlė jam pakartotinai kreiptis į ADB „Gjensidige“ dėl Priekabai padarytos žalos atlyginimo.

21. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu pakartotinai kreipėsi į trečiąjį asmenį ADB „Gjensidige“ su prašymu išnagrinėti situaciją. ADB „Gjensidige“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad neturi pagrindo keisti priimto sprendimo atsisakyti atlyginti žalą dėl Priekabos sugadinimo.

22. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į atsakovo atstovą su reikalavimu iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. 16:00 val. atlyginti patirtus nuostolius dėl Priekabos sugadinimo.

23. 2022 m. rugsėjo 5 d. A. M. ir UAB „Oniks“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria A. M. perleido UAB „Oniks“, o UAB „Oniks“ perėmė iš A. M. visas iš 2022 m. gegužės 19 d. tarp A. M. ir A. O. sudarytos Priekabos(ų) nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas, tame tarpe teisę reikalauti iš A. O. sumokėti žalą, kilusią dėl išnuomotos priekabos (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), apgadinimo 2022 m. gegužės 19 d. d. eismo įvykio metu, atlyginimą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas iš šios sutarties kylančias prievoles. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2022 m. rugsėjo 21 d. pranešimu. Byloje pateikti duomenys, įrodantys, kad šį pranešimą atsakovas gavo 2022 m. rugsėjo 23 d. Atsakovas šio fakto byloje neginčija.

Dėl ginčo esmės.

24. Byloje yra kilęs ginčas, ar ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo 2022 m. gegužės 19 d. d. eismo įvykio metu Priekabai padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas byloje įrodinėja, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nepagrįstai susiklosčiusioje situacijoje taikė TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalį ir turėjo pareigą ieškovei sumokėti draudimo išmoką.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad remiantis sisteminiu TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, šių santykių reguliavimas įstatymu nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, o jeigu tokio draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlyginti transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji transporto priemonės valdytojo prievolė prieš žalą patyrusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014).

26. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį – šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

27. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką remiantis TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalimi. Iš trečiojo asmens 2022 m. birželio 10 d. atsakymo galima spręsti apie tai, kad draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, įvertinus tai, kad automobilis (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempė Priekabą, ir atsižvelgiant į tai, kad pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalį draudimo išmoka nemokama už žalos padarymą atsakingo valdytojo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui (atsakyme buvo pabraukti žodžiai – „jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui“).

28. Atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidike“ nepagrįstai vadovavosi minėta teisės norma, atsisakydama išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Jo nuomone, aptariama byloje situacija nepatenka į TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos reguliavimo sritį. Ši teisės norma, anot jo, galėtų būti taikoma tada, jei į draudiką būtų kreipęsis atsakovas ar automobilio savininkas (draudėjas) arba jei Priekabos savininkas būtų kreipęsis į Priekabos valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką. Tačiau šiuo atveju dėl draudimo išmokos kreipėsi Priekabos savininkas ir jis kreipėsi ne į Priekabos valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, o į Draudiką, apdraudusį automobilio, t. y. kitos transporto priemonės, valdytojų civilinę atsakomybę.

29. Išmokos mokėjimo principai reglamentuojami TPVCAPDĮ 16 straipsnyje. Draudimo išmokos mokėjimo atvejai, kai yra velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas), yra išvardinti šio straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar 2022 m. gegužės 19 d. eismo įvykio metu Priekabos savininkė (ieškovė) galėtų būti laikoma nukentėjusiu trečiuoju asmeniu pagal TPVCAPDĮ teisinį reglamentavimą.

31. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta nukentėjusio trečiojo asmens samprata. Joje nurodyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

32. Eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys (Įstatymo 2 straipsnio 5 punktas).

33. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemone (toliau įstatyme – transporto priemonės). Taigi, pagal TPVCAPDĮ Priekaba laikoma transporto priemone ir jos valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo taip pat turi būti apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

34. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (2 straipsnio 17 punktas).

35. Aptariamu atveju Priekabą atsakovas naudojo nuomos sutarties pagrindu.

36. Išmoka TPVCAPDĮ nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis).

37. Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju Priekabos savininkė (ieškovė) negali būti laikoma nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalyje. Kaip minėta, pagal TPVCAPDĮ priekaba taip pat laikoma transporto priemone (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalis), todėl jos valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Byloje yra duomenys, įrodantys, kad eismo įvykio dieną (2022 m. gegužės 19 d.) Priekabos valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo buvo apdrausta minėtu draudimu. Eismo įvykio metu atsakovas vairavo automobilį, kuris vilko Piekabą, taigi, atsakovas naudojo dvi atskiras transporto priemones, kurios buvo tarpusavyje sujungtos ir sudarė vientisą junginį. Nukentėjusiu(-iais) trečiuoju(-iaisiais) asmeniu(-imis) eismo įvykio metu, kai dalyvauja toks transporto priemonių junginys ir žala atsiranda dėl velkančios transporto priemonės vairuotojo kaltės, laikomas(-i) asmeniu(-imis), kuriam(-iems) padaryta žala arba kurio(-ių) turtui padaryta žala transporto priemonių junginio arba vienos iš junginį sudarančių transporto priemonių, jei transporto priemonės prieš eismo įvykį atsikabina. Asmuo, kuris vairuoja velkančią transporto priemonę, laikomas vairuojančiu visą transporto priemonių junginį. Įvykus eismo įvykiui, kai dalyvauja transporto priemonių junginys (kai velkamai transporto priemonei nėra būtinas vairuotojas), atvejai, kada išmokama draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, yra išvardinti TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje: jei trečiajam asmeniui ar jo turtui žala padaroma eismo įvykio metu esant sukabintoms transporto priemonėms (velkančiai ir velkamai, kuriai vairuotojas nėra būtinas), draudimo išmoka išmokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį; jei trečiajam asmeniui ar jo turtui žala padaroma nuo velkančios transporto priemonės atsikabinusios velkamos transporto priemonės, kuri prieš eismo įvykį atsikabino nuo velkančios transporto priemonės – pagal velkamos transporto priemonės draudimo sutartį, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad draudimo išmoka turėtų būti sumokėta pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį velkamos transporto priemonės savininkui dėl velkamai transporto priemonei velkančiąją transporto priemonę vairuojančio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos, kadangi velkamos transporto priemonės savininkas negali būti laikomas nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, kaip tai yra apibrėžta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalyje. Tokiu atveju laikoma, kad žala padaroma kaltininko (atsakingo už eismo įvykį) naudojamai transporto priemonei (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalis), nes, kaip minėta, Priekaba pagal TPVCAPDĮ teisinį reglamentavimą taip pat laikoma transporto priemone ir ji eismo įvykyje dalyvauja kaip sudėtinė transporto priemonių junginio dalis. Todėl ieškovė negali būti laikoma nukentėjusiu trečiuoju asmeniu pagal TPVCAPDĮ ir ji neturi teisės reikalauti draudimo išmokos iš trečiojo asmens „Gjensidige“. Todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi su reikalavimu atlyginti patirtą žalą į eismo įvykio kaltininką, t. y. atsakovą, remiantis 2022 m. gegužės 19 d. Priekabos(-ų) nuomos sutartimi.

38. 2022 n. gegužės 19 d. Priekabos(ų) nuomos sutartį sudarė atsakovas A. O. ir A. M.. Kaip minėta, 2022 m. rugsėjo 5 d. A. M. ir UAB „Oniks“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria A. M. perleido UAB „Oniks“, o UAB „Oniks“ perėmė iš A. M. visas iš 2022 m. gegužės 19 d. tarp A. M. ir A. O. sudarytos Priekabos(ų) nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas, tame tarpe teisę reikalauti iš A. O. sumokėti žalą, kilusią dėl išnuomotos priekabos (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), apgadinimo 2022 m. gegužės 19 d. eismo įvykio metu, atlyginimą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas iš šios sutarties kylančias prievoles. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas. Todėl atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.

39. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė ir jis, remiantis 2022 m. gegužės 19 d. Priekabos(-ų) nuomos sutarties 4 ir 5 punktais, turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią apgadinus Priekabą 2022 m. gegužės 19 d. eismo įvykio metu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas savo nerūpestingu elgesiu neužtikrino tinkamo ir saugaus Priekabos naudojimo ir tokiu būdu pažeidė 2022 m. gegužės 19 d. Priekabos(-ų) nuomos sutarties sąlygas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais ieškovės teiginiais.

40. Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. 2022 m. gegužės 19 d. Priekabos(-ų) nuomos sutarties 4 punktu pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, kad klientas (šiuo atveju atsakovas) turi užtikrinti tinkamą ir saugų Priekabos naudojimą ir techninę būklę. 5 punkte numatė sąlygą, kad nuomotojas turi teisę reikalauti iš kliento kompensacijos neginčo tvarka už Priekabos apgadinimą, gedimus ir kitą žalą (dokumentų praradimas ir t. t.), padarytą dėl netinkamo Priekabos naudojimo ar neapdairaus (nerūpestingo) elgesio ar už grąžintą netvarkingam užterštam stovyje.

41. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka, kad eismo įvykis, kurio metu Priekabai buvo padaryta žala, įvyko dėl jo kaltės. Tai taip pat įrodo byloje pateiktas (duomenys neskelbiami), kuriame užfiksuota, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir jį apvertė. Protokole užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbiami), priekaba bei kelio sankasa. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė 2022 m. gegužės 19 d. sutarties 4 ir 5 punkto sąlygas, taigi, neteisėti atsakovo veiksmai byloje įrodyti.

43. Ieškovė patirtus nuostolius – 1 680,69 Eur už sugadintos Priekabos remontą, grindžia UAB „Trinitrono tentai“ 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija TT Nr. 003664, 2022 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija TT Nr. 003827 ir mokėjimo nurodymais, kuriais buvo apmokėtos minėtos sąskaitos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neginčija ieškovės nurodytų nuostolių dydžio, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ji faktiškai patyrė 1 680,69 Eur dydžio išlaidas apmokant už Priekabos remontą, konstatuoja, kad byloje įrodytas žalos atsiradimo faktas bei dydis, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė.

44. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo, jei byloje būtų nustatyta, kad atsakovas privalo ieškovei atlyginti žalą, remtis CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata bei 6.248 straipsnio 4 dalimi, sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti žalą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad draudimo sutartyje, kuria buvo apdrausta Priekabos valdytojo civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą, įtvirtinta sąlyga, jog draudimo riziką didinančia aplinkybe laikoma, kai transporto priemonė naudojama nuomai. Todėl, jo nuomone, tai, kad ieškovė nuomojo Priekabą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes padidino draudimo riziką. Ieškovės atstovė nesutiko su tokiais atsakovo atstovo argumentais, pažymėdama, kad žalą ieškovė prašo priteisti vadovaujantis 2022 n. gegužės 19 d. Priekabos(ų) nuomos sutartimi.

45. CK 6.247 straipsnyje reglamentuojama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

46. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

47. Teismas sutinka su ieškovės atstovės pozicija, kad ginčo atveju atsakovo cituojamos teisės normos nėra aktualios. Pažymi, kad draudimo sutarties, kuria buvo apdrausta Priekabos valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes byloje nėra sprendžiamas draudimo išmokos (ne)sumokėjimo pagal šią sutartį klausimas. Ieškovė iš atsakovo reikalauja žalos atlyginimo, vadovaudamasi 2022 m. gegužės 19 d. Priekabos(-ų) nuomos sutartimi ir reikalavimo perleidimo sutartimi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Priekaba buvo apgadinta 2022 m. gegužės 19 d. eismo įvykio metu. Atsakovas pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, taigi, ir Priekabos apgadinimai atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė prisidėjo prie eismo įvykio atsiradimo (atitinkamai, ir Priekabos apgadinimų atsiradimo), nes eismo įvykį sąlygojo išimtinai atsakovo neteisėti veiksmai (nepasirinko saugaus važiavimo greičio). Todėl teismas konstatuoja, kad sumažinti iš atsakovo ieškovei priteisiamą žalą nėra pagrindo.

48. Nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje įrodė, jog ji turi teisinį pagrindą, t. y. kad egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, reikalauti iš atsakovo 1 680,69 EUR turtinės žalos atlyginimo, todėl šią sumą priteisia iš atsakovo ieškovei.

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 680,69 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

50. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas visoje apimtyje, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti jos patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas.

52. Byloje yra duomenys, įrodantys, jog ieškovė byloje patyrė iš viso 738 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų: 38 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 700 EUR atstovavimo išlaidų (400 Eur už ieškinio parengimą, 300 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos; CPK 98 straipsnis), kurios yra protingo dydžio ir iš esmės atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.19 punktuose nustatytus maksimalius dydžius.

53. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nepateikė, jog faktiškai tokios išlaidos buvo patirtos. Dėl šios priežasties šis prašymas netenkinamas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Oniks“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbiami), iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 680,69 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 69 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 1 680,69 EUR (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 69 ct), nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 738 EUR (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė