Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pranešėjo ir pirmininko),

išteisintiesiems E. K., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, M. J., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo

E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje padarymo.

M. J. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gražintas M. J.

2163,14 (du tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt trys eurai ir 14 centų) eurai grąžinti M. J.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti „BMW“ markės automobilių 11 (vienuolika) vairų su oro pagalvėmis ir 1 (vieną) vairo oro pagalvę, „BMW“ markės automobilių 1 (vieną) vairą su oro pagalve, 4 (keturis) „Multimedia“ įrenginius, 3 (tris) „Multimedia“ valdymo blokus, 3 (tris) „Multimedia“ ekranus, 1 (vieną) „Multimedia“ įrenginio dalį - grotuvą, „Mercedes Benz“ markės automobilių 3 (tris) vairus su oro pagalvėmis ir 3 (tris) vairo oro pagalves.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymo, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu, veikdamas kartu su M. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bei iš nenustatytų asmenų, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val., įgijo didelės vertės turtą, o būtent: „BMW“ markės automobilių 11 (vienuolika) vairų su oro pagalvėmis ir 1 (vieną) vairo oro pagalvę, kurie buvo pavogti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) regione, laikotarpyje nuo 2016 metų kovo mėnesio iki 2017 metų vasario mėnesio, taip pat „BMW“ markės automobilių 1 (vieną) vairą su oro pagalve, 4 (keturis) „Multimedia“ įrenginius, 3 (tris) „Multimedia“ valdymo blokus, 3 (tris) „Multimedia“ ekranus, 1 (vieną ) „Multimedia“ įrenginio dalį - grotuvą, „Mercedes Benz“ markės automobilių 3 (tris) vairus su oro pagalvėmis ir 3 (tris) vairo oro pagalves, kurie buvo pagrobti tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val., tačiau tyrimo metu šie daiktai identifikuoti ir nustatytos transporto priemonės, iš kurių jie buvo pavogti, o taip pat „BMW“ markės automobilių 4 (keturis) vairus su oro pagalvėmis, 8 (aštuonis) „Multimedia“ įrenginius, 5 (penkis) „Multimedia“ valdymo blokus, „Mercedes Benz“ markės automobilių 1 (vieną) „Multimedia“ valdymo bloką ir 1 (vieną) bėgių perjungimo svirtį, kurie buvo pagrobti tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet taip pat ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val., tačiau tyrimo metu nenustatytos transporto priemonės, iš kurių šie daiktai buvo pavogti, visus šiuos daiktus gabeno kartu su M. J. ir laikė M. J. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. sausio 30 d., 14.00 val., kuomet automobilio apžiūros metu, vykusios automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų buvo surasti ir paimti.

M. J. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymo, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu, veikdamas kartu su E. K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bei iš nenustatytų asmenų, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val., įgijo didelės vertės turtą, o būtent: „BMW“ markės automobilių 11 (vienuolika) vairų su oro pagalvėmis ir 1 (vieną) vairo oro pagalvę, kurie buvo pavogti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) regione, laikotarpyje nuo 2016 metų kovo mėnesio iki 2017 metų vasario mėnesio, taip pat „BMW“ markės automobilių 1 (vieną) vairą su oro pagalve, 4 (keturis) „Multimedia“ įrenginius, 3 (tris) „Multimedia“ valdymo blokus, 3 (tris) „Multimedia“ ekranus, 1 (vieną ) „Multimedia“ įrenginio dalį - grotuvą, „Mercedes Benz“ markės automobilių 3 (tris) vairus su oro pagalvėmis ir 3 (tris) vairo oro pagalves, kurie buvo pagrobti tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val., tačiau tyrimo metu šie daiktai identifikuoti ir nustatytos transporto priemonės, iš kurių jie buvo pavogti, o taip pat, „BMW“ markės automobilių 4 (keturis) vairus su oro pagalvėmis, 8 (aštuonis) „Multimedia“ įrenginius, 5 (penkis) „Multimedia“ valdymo blokus, „Mercedes Benz“ markės automobilių 1 (vieną) „Multimedia“ valdymo bloką ir 1 (vieną) bėgių perjungimo svirtį, kurie buvo pagrobti tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet taip pat ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val., tačiau tyrimo metu nenustatytos transporto priemonės, iš kurių šie daiktai buvo pavogti, visus šiuos daiktus gabeno kartu su E. K. ir laikė savo automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val., kuomet automobilio apžiūros metu, vykusios automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų buvo surasti ir paimti.

Prokuroro prašyme dėl kaltinimo patikslinimo nurodyti nusikalstamų veikų aprašymai yra analogiški aprašymams kaltinamajame akte ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Prašymas pakeisti kaltinimą iš esmės yra susijęs tik su konkrečių pinigų sumų už atskiras automobilių detales nurodymu ir bendros didelės vertės turto sumos įvardijimu (97407 eurų), kaip kvalifikuojančiu BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu. Toks kaltinimo patikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, jos nekeičia. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-19-1073/2018). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas praneša kaltinamajam (nuteistajam, išteisintajam) ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas apeliacinėje instancijoje, išteisintieji M. J. ir E. K. ir jų gynėjai buvo supažindinti su prokuroro pateiktu kaltinimo pakeitimu, papildomai pateiktais dokumentais. Išteisintieji M. J. ir E. K. nurodė, kad patikslinto kaltinimo esmė jiems yra aiški, kaltais jie neprisipažįsta, prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį (4 t., b. l. 105-108).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtus, tiek ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patikrintus ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytus įrodymus, sprendžia, kad pagrindo M. J. ir E. K. inkriminuoti nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje nėra, o prokuroro skundo argumentai, kuriais jis grindžia nesutikimą su išteisinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis, yra nepagrįsti, tačiau sutiktina su prokuroro teiginiu, kad apylinkės teismas neišsprendė daiktinių įrodymų (automobilių detalių, kurių priklausomybė konkrečioms transporto priemonėms nebuvo nustatyta) klausimo, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Objektyvieji aptariamo nusikaltimo požymiai siejami su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu). Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka valstybiniam kaltintojui.

Iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadą, jog M. J. ir E. K. žinojimas apie įgyto ir realizuoto didelės vertės turto nusikalstamą kilmę nėra įrodytas neginčijamais įrodymais, bet vertintinas tik kaip spėjimas ar prielaida, o apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimu ar prielaidomis draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui.

Byloje nustatyta, su kuo sutinka ir prokuroras, kad kaltinime minimi daiktai: „BMW“ markės automobilių 11 (vienuolika) vairų su oro pagalvėmis ir 1 (viena) vairo oro pagalvė, „BMW“ markės automobilių 1 (vienas) vairas su oro pagalve, 4 (keturi) „Multimedia“ įrenginiai, 3 (trys) „Multimedia“ valdymo blokai, 3 (trys) „Multimedia“ ekranai, 1 (viena) „Multimedia“ įrenginio dalis - grotuvas, „Mercedes Benz“ markės automobilių 3 (trys) vairai su oro pagalvėmis ir 3 (trys) vairo oro pagalvės, yra gauti nusikalstamu būdu. Jų neteisėto įsigijimo aplinkybes patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 98) bei ekspertizės aktas (1 t., b. l. 117-127). Taip pat, teismui abejonių nekelia ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad aukščiau paminėtos automobilių detalės 2017 m. sausio 30 d. 14.00 val. buvo rastos M. J. automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, neteisėtu būdu gautų didelės vertės automobilių detalių įsigijimas atitinka BK 189 straipsnio 2 dalyje aprašytus objektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau vien tik objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens veiksmuose, nėra pakankamas pagrindas baudžiamosios atsakomybės taikymui. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Būtent subjektyvusis BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – kaltė – nagrinėjamu atveju M. J. ir E. K. veiksmuose nėra nustatytas ir įrodytas.

Remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 189 straipsnį nėra reikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo (šiuo atveju automobilio detalių gavimo vagystės būdu) aplinkybes. Pakanka nustatyti, kad kaltininkas apie tai galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, duomenų apie pasiūliusius įsigyti turtą asmenis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2014). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro vertinimu, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y., kad sulaikius M. J. ir E. K. su automobilių detalėmis, jie nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų, pagrindžiančių šių detalių įsigijimą, tačiau siūlė tartis policijos pareigūnams, kad būtų paleisti, neginčijamai įrodo, jog jie žinojo, kad automobilių detalės yra gautos nusikalstamu būdu ir norėjo taip veikti.

Išteisintieji E. K. ir M. J. savo kaltę dėl aptariamo nusikaltimo padarymo neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apklausiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. J. nurodė, kad vežė E. K. į darbo pokalbį ir juos (duomenys neskelbtini) sulaikė policija, nes turėjo įtarimą, kad pas juos gali būti vogtų daiktų. Automobilyje rado kelis krepšius su automobilių detalėmis, kurias jis pirko automobilių turguje, (duomenys neskelbtini) iš nepažįstamo vyriškio už 6000 eurų. Kad šios detalės vogtos jis nežinojo. Pirko, nes tikėjosi uždirbti parduodamas už dvigubą pinigų sumą. Kartais tokiu būdu užsidirbdavo pinigų. E. K. pirkime nedalyvavo, jis tik kartu važiavo, neklausinėjo jo apie automobilyje esančius krepšius. (duomenys neskelbtini) nėra buvęs 2016-2017 metais (4 t., b. l. 6-7). E. K. pirmos instancijos teisme kaltu neprisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną buvo susitaręs dėl darbo pokalbio servise ir paprašė pavežti M. J. Jie kartu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) prie „Maximos“, kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Matė, kad automobilyje buvo sudėti kažkokie krepšiai, tačiau kas juose nesidomėjo. (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Tuo metu jis turėjo apykoję, nes buvo anksčiau laiko iš pataisos namų išleistas, todėl niekur be probacijos tarnybos žinios negalėjo išvykti. Buvo pranešęs probacijos pareigūnams, kad, vyks į darbo pokalbį nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (4 t., b. l. 7). Kolegijos nuomone, vertinti M. J. ir E. K. parodymus kaip melagingus, sąlygotus siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės, pakankamo pagrindo nėra. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su prokuroro argumentu, kad šiuo atveju E. K. vykdamas su M. J. viename automobilyje, kuriame buvo ir vogtos detalės, žinojo daromo nusikaltimo aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, nebuvo surinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. K. lietė minimas automobilių detales, ar krepšius, kuriose jos buvo gabenamos, nebuvo paimti pirštų antspaudai, DNR ekspertizės, nenustatyta, kad buvo kažkokie telefoniniai pokalbiai su vagystes įvykdžiusiais asmenimis ar kažkokie ryšiai dėl nusikaltimo darymo su M. J., todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog E. K. buvo sulaikytas viename automobilyje su M. J. ir tame automobilyje buvo rasta dalis nusikalstamu būdu įgytų daiktų, dar nereiškia, kad E. K. ir M. J. buvo bendrininkai. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, byloje taip pat nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad M. J. žinojo, kad kaltinime nurodytos jo įgytos automobilių detalės yra vogtos. Vien tai, kad jo automobilyje buvo rastas didelis automobilių detalių kiekis, kad vėliau buvo nustatyta, jog dalis šių automobilių detalių buvo vogtos (duomenys neskelbtini), dar neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad M. J., įgydamas automobilių detales, suprato apie tai, jog šie daiktai vogti. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad gynybos pateikti duomenys apie atskirų automobilių detalių rinkos vertę ir visuotinai žinoma informacija apie parduodamų automobilių detalių gausą internetinėje erdvėje, šių detalių paklausą ir rinką, leidžia teigti, kad automobilių detalių prekyba Lietuvoje nėra ribojama ir kiekvienas pirkėjas, įsigijęs tokią prekę rizikuoja įsigyti tame tarpe ir nusikalstamu būdu gautas automobilių detales. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. J. turi kokį nors ryšį su (duomenys neskelbtini), kur buvo pavogtos detalės. Nebuvo nustatyta, kad jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) 2016-2017 metais, kai buvo įvykdytos vagystės, kad buvo stebimas jo automobilio judėjimas iš (duomenys neskelbtini), be to nėra nustatytas asmuo, iš kurios M. J. įsigijo automobilių detales bei to asmens ryšys su šias automobilių detales vogusiais asmenimis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. J. ar E. K. anksčiau būtų turėję kokius nors santykius su automobilių detalių vagystes vykdančiais asmenimis ir padėję jiems realizuoti vogtus daiktus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nenustatė jokių duomenų, paneigiančių M. J. nurodytą versiją, kad automobilių detales jis pirko automobilių turguje iš nepažįstamo asmens už 6000 eurų. Su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nepagrįstu laikytinas ir prokuroro skundo argumentas, kad automobilių detalėse įmontuotos sekimo įrangos duomenimis nėra užfiksuota, jog pas išteisintuosius rastos automobilių detalės būtų buvę automobilių turgaus, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys. Bylos medžiagoje nėra jokių tikslių duomenų apie minimų detalių judėjimą, jų patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimo maršrutą Lietuvoje ir patekimą pas paskutinius jų įgijėjus. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl M. J. ir E. K. pareikštų kaltinimų tikslumo ir visų BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių įrodytinumo.

Tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali būti priimamas. Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Ši nuostata ne kartą patvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas, serija A, Nr. 146, byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, 2001 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 33501/96 byloje Telfner prieš Austriją ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad M. J. ir E. K. žinodami, jog turtas (automobilių detalės) yra gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą. Išteisintųjų kaltė nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame padarytas išvadas išsamiai argumentavo ir pagrindė. Nuosprendis šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to skunde prašo prokuroras, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2163,14 eurų, kaip nusikaltimo darymo priemonės ir rezultato, konfiskavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors prokuroro patikslintas kaltinimas nurodant daiktų vertę eurais ir neturi esminės reikšmės šiuo atveju sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimo, tačiau tokio kaltinimo pagrįstumas taip pat kelia abejonių. Prokuroro pateikti daiktų (automobilių detalių) įvertinimai pinigine išraiška paremti tik susirašinėjimu su automobilių detalėmis prekiaujančia įmone, jie nėra tinkamai patvirtinti, be to, automobilių detalių vertė nurodyta neatsižvelgiant į automobilių, kuriems jos priklausė nusidėvėjimą, būklę ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš išteisintojo M. J. gynėjo advokato pateiktos informacijos iš įvairių internetinių skelbimų portalų panašių parduodamų automobilių detalių kainos yra ženkliai mažesnės nei nurodyta prokuroro patikslintame kaltinime.Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepasisakė dėl daiktinių įrodymų (automobilių detalių - 4 BMW markės automobilių vairų su oro pagalvėmis, 8 „Multimedia“ įrenginių, 5 „Multimedia“ valdymo blokų, 1 Mercedes Benz markės automobilių „Multimedia“ valdymo bloko, 1 bėgių perjungimo svirties) ir neišsprendė jų klausimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. sausio 30 d. M. J. automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastos automobilių detalės: 19 automobilių vairų (3 Mercedes Benz vairai su oro pagalvėmis, 16 BMW automobilių vairų su oro pagalvėmis), 8 BMW markės automobilių led multimedijų ekranai, 8 valdymo ratukai, 8 navigacijų blokai, 4 atskiros vairo oro pagalvės (3 Mercedes Benz ir 1 BMW), 1 Mercedes Benz valdymo įrenginys 1 pavarų perjungimo svirtis (1 t., b. l. 13-16). Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad dalis automobilių detalių yra gautos nusikalstamu būdu, t. y. vogtos (duomenys neskelbtini). Šios detalės (11 (vienuolika) „BMW“ markės automobilių vairų su oro pagalvėmis ir 1 (viena) vairo oro pagalvė, 1 (vienas) „BMW“ markės automobilių vairas su oro pagalve, 4 (keturi) „Multimedia“ įrenginiai, 3 (trys) „Multimedia“ valdymo blokai, 3 (trys) „Multimedia“ ekranai, 1 (vieno) „Multimedia“ įrenginio dalis - grotuvas, 3 (trys) „Mercedes Benz“ markės automobilių vairai su oro pagalvėmis ir 3 (trys) vairo oro pagalvės) buvo identifikuotos, nustatytos transporto priemonės iš kurių jos buvo pavogtos bei šių transporto priemonių tikrieji savininkai. Todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 72 straipsniu, minimas detales konfiskavo. Tačiau apylinkės teismas neišsprendė klausimo dėl likusių automobilių detalių (4 BMW markės automobilių vairų su oro pagalvėmis, 8 „Multimedia“ įrenginių, 5 „Multimedia“ valdymo blokų, 1 Mercedes Benz markės automobilių „ Multimedia“ valdymo bloko, 1 bėgių perjungimo svirties), kurios nebuvo identifikuotos ir nebuvo nustatytos transporto priemonės bei jų savininkai, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 72³straipsniuose nurodytą turtą konfiskuoti, daiktus, kurių apyvarta uždrausta, perduoti valstybės institucijoms arba sunaikinti,<...>, daiktus, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinti arba atiduoti suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo, o kitus daiktus grąžinti teisėtiems savininkams, o jeigu jie nenustatyti, - pereina valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju minėtas automobilių detales konfiskuoti galima tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai įrodyta, jog šie daiktai buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau tokių įrodymų, kad šios automobilių detalės atitiktų BK 72 straipsnyje įtvirtinus konfiskuotino turto požymius, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju tik galima numanyti ar spėlioti, kad minėti daiktai galimai buvo nusikalstamos veikos rezultatas (t. y. vogti), tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis arba spėjimais. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog minėti daiktai buvo gauti nusikalstamu būdu (vogti), kad M. J. ar E. K. minėtas automobilių detales įgijo nusikalstamu būdu, daiktai neatitinka konfiskuotino turto požymių pagal BK 72 straipsnio nuostatas, taip pat, kad nebuvo nustatyti šių daiktų savininkai, o jų civilinė apyvarta nėra uždrausta, teisėjų kolegija sprendžia, kad minimi daiktai, t. y. automobilių detalės - 4 BMW markės automobilių vairai su oro pagalvėmis, 8 „Multimedia“ įrenginiai, 5 „Multimedia“ valdymo blokai, 1 Mercedes Benz markės automobilių multimedija valdymo blokas, 1 bėgių perjungimo svirtis, grąžintini jų teisėtam įgijėjui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Vido Kilinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

Daiktus – automobilių detales (4 BMW markės automobilių vairus su oro pagalvėmis, 8 „Multimedia“ įrenginius, 5 „Multimedia“ valdymo blokus, 1 Mercedes Benz markės automobilių „Multimedia“ valdymo bloką, 1 bėgių perjungimo svirtį) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. J..

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.