- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-182-1076/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00162-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- L. P.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotolinės vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas L. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. kovo 18 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. L. P. (toliau – L. P.) pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. Š., ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 11 d., (duomenys neskelbtini), davė nurodymą K. Š., neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5,8973 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA bei jas išsiųsti į (duomenys neskelbtini), po ko, K. Š., vykdydamas L. P. nurodymą, ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5,8973 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, jas laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur jas įsiuvo į sportinį bliuzoną „Joma“ ir 2020 m. lapkričio 4 d. 18.46 val. per AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis L. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, ji neatitinka bausmės paskirties, yra neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir neatitinka teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Parinkdamas bausmės rūšį L. P., pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad L. P. pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, padėjo išaiškinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Pasak nuteistojo, jis visuomet buvo nuoseklus, savo parodymų nekeitė. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas jokių pasekmių nesukėlė, narkotinės medžiagos buvo surastos pareigūnų, jos nebuvo išplatintos. Pasak L. P., psichotropines medžiagas jis siuntėsi sau, buvo nuo jų priklausomas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, tokiu būdu ignoravo mažesnį veikos pavojingumą, kas, apelianto vertinimu, lėmė pernelyg griežtos bausmės paskyrimą. Apeliantas taip pat cituoja, jo teigimu, panašią bylą, kurioje Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-290/2021 teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandą organizuotoje grupėje veikusiems nuteistiesiems skyrė baudą.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo L. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
4.1. Prokurorės teigimu, L. P. paskirta bausmė yra adekvatus ir proporcingas baudžiamasis poveikis jo padarytai nusikalstamai veikai, teisingumo principui neprieštarauja, atitinka bausmės tikslus, todėl skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę nėra pagrindo.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad skirdamas L. P. laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualias BK nuostatas, įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apygardos teismas įvertino L. P. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika itin neigiamų pasekmių nesukėlė, psichotropinės medžiagos kratos metu buvo surastos pareigūnų, todėl nebuvo išplatintos. Pirmosios instancijos teismas, pasak prokurorės, tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos padarymo motyvus bei tikslus, visoms šioms aplinkybėms suteikė vienodą prasmę ir jų visumoje pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. neginčija savo kaltės dėl disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei šios veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. L. P. prašo paskirti jam dar švelnesnę bausmę nei, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė pirmosios instancijos teismas. L. P. teigimu, jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
7. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka, kad pasitaiko ir tokių teismų sprendimų, kuriuose išimtinėmis yra pripažįstamos įprastos ir būdingos daugeliui aplinkybės, nesudarančios pagrindo vertinti kaltininko nusikalstamos veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, ar vertinti kaltininko asmenybę kaip mažiau pavojingą. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad tipinės kaltininką apibūdinančios aplinkybės, paprastai nesudaro pagrindo jas pripažinti išskirtinėmis ir rodančiomis sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimo neproporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-230-511/2021, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-120-511/2022, Nr. 2K-114-511/2022).
8. Spręsdamas L. P. dėl skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Teismas nustatė, kad L. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną labai sunkų, baigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad L. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, kad L. P. yra nevedęs ir niekur nedirba, praeityje baustas administracine tvarka, teistas tris kartus, pažymint, kad du kartus jis buvo teistas 2012 ir 2013 metais, o paskutinis jo teistumas (2022 m.) buvo susijęs su nesunkaus nusikaltimo padarymu. Atsižvelgė ir į tai, kad dėl L. P. padarytos nusikalstamos veikos sunkių padarinių buvo išvengta pareigūnams sulaikius psichotropines medžiagas, jas L. P. siuntėsi asmeniniam vartojimui, nes buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tikslo jas platinti neturėjo.
9. Iš aptarto seka, kad nustatydamas L. P. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, kurios yra minimos ir apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino L. P. bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, L. P. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, buvo individualizuota tinkamai, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidžia. Jokios naujos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs ar įvertinęs neteisingai ir kurioms esant būtų galima konstatuoti, kad L. P. paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė turėtų būti dar labiau sušvelninta, nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodytos.
10. Pagrindo švelninti L. P. paskirtos bausmės dydį ar parinkti kitos rūšies bausmę teisėjų kolegija neįžvelgia įvertinusi ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą kitoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-290/2021 priimtą nuosprendį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kuriame nuteistiesiems, padėjusiems išaiškinti nusikalstamą veiką, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį teismas paskyrė pinigines baudas. Nors cituojamas Kauno apygardos teismo nuosprendis apeliacinės instancijos teismo nesaisto, teisėjų kolegija pažymi, kad ir už panašias nusikalstamas veikas kiekvienam asmeniui bausmė skiriama individualiai. Nagrinėjamoje byloje pastebėtina, kad L. P. asmenybė yra charakterizuojama ne vien išimtinai teigiamai. L. P. praeityje buvo teistas tris kartus, paskutinį kartą nors ir už nesunkų, bet taip pat su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusį, nusikaltimą (t. 3, 62-70, 84-88), teistumas nebuvo išnykęs. Be to, nuteistasis organizavosi narkotinių medžiagų parsisiuntimą į pataisos namus, kartu su K. Š., per kurį pasirūpino medžiagomis, taip pat įtraukę pataisos įstaigoje bausmę atliekantį A. J., kurio vardu atėjo narkotinės medžiagos. Tai rodo, kad nuteistojo nusikalstama veika nebuvo spontaniška ar atsitiktinė; be to, disponuojamų sintetinių kanabinoidų, kurie laikomi toksiškais, kiekis daugiau nei du kartus viršijo labai didelio kiekio ribą.
11. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirdamas L. P. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, mažesnį nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės minimalus dydis, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmę, proporcingą padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumui. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dar labiau švelninti L. P. paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.