Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3783-484/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: eI3-3783-484/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01204-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas: uab Barzdočius
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3783-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01204-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Barzdočius“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Barzdočius“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė ar VMI prie FM) 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-14624 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. gruodžio 22 d. prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodytos aplinkybės, lėmusios būtent tokio sprendimo priėmimą, jos pareiškėjai nežinomos. Pažymi, kad šiam sprendimui taikytini ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinį sprendimą priimančio viešojo administravimo subjekto pareiga nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat administracinio sprendimo motyvus. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-925/2008). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (2008 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013). Pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimas akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme imperatyviai įtvirtintų ir teismų praktikoje išplėtotų reikalavimų administraciniams sprendimams.

Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimtame administraciniame sprendime ne tik turi būti nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai, bet ir pats sprendimas turi atitikti faktines aplinkybes ir priėmimo motyvus. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju skundžiamu sprendimu nėra pasiekiami Mokesčių administravimo įstatymo keliami tikslai, priešingai, administracinis sprendimas sukelia didelę žalą mokesčių mokėtojui. Tvirtina, kad susidariusi 14 483,85 Eur mokestinė nepriemoka pareiškėjai yra itin didelė suma, o nedelsiant ją sumokėjus jos finansinė būklė taptų kritinė. Mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas leistų pareiškėjai ir toliau tęsti veiklą, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, išvengti gresiančio įmonės bankroto.

Teigia, kad VMI prie FM savo veikloje nuolat remiasi turinio viršenybės prieš formą principu, kuomet mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, tačiau pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą viešojo administravimo subjektas įvertino itin formaliai, nesigilino į prašymo esmę, neatsižvelgė į realią mokesčių mokėtojo būklę. Mano, kad egzistuoja visos Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintos sąlygos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą prašyme nurodyta tvarka ir terminais. Nurodo, kad atsakovei su 2021 m. gruodžio 22 d. prašymu buvo pateikti papildomi dokumentai, išsamiai detalizuojantys pareiškėjos finansinę būklę, kreditorių ir debitorių sąrašą, kitą reikšmingą informaciją, kuria remiantis atsakovė galėjo ir turėjo nuodugniai įvertinti pareiškėjos mokumą bei nuspręsti dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Pažymi, kad laikotarpiu, per kurį susidarė mokestinė nepriemoka, pareiškėja susidūrė su nuo jos nepriklausančiomis faktinėmis aplinkybėmis, sukūrusiomis finansiškai nepalankią situaciją jos verslui. Visų pirma, COVID-19 pandemijos metu įmonė apskritai negalėjo vykdyti veiklos, vėliau dėl pareiškėjos verslui taikomų ribojimų, įskaitant ir klientų srauto, atstumų, kitų papildomų reikalavimų, pareiškėjos pajamos ženkliai sumažėjo. Pastaruoju metu sumažėjo ir pareiškėjos darbuotojų skaičius, taigi jos galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką iškart, jos neišdėstant, dar labiau sumenko. Be nurodytų aplinkybių, pareiškėjos teigimu, jos finansinę padėtį pasunkina ir ženkliai išaugusios patalpų nuomos, šildymo, elektros kainos. Nepaisant to, pareiškėja stengiasi vykdyti turimas finansines prievoles, neturi įsiskolinimo už einamąsias socialinio draudimo įmokas, moka atidėtą socialinio draudimo įsiskolinimą.

Pareiškėja nurodo, kad prašo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2025 m. gruodžio 25 d., kas mėnesį mokant po 301,77 – 301,95 Eur. Mano, kad toks prašymas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, kurie yra Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinto teisingumo ir visuotinio privalomumo principo dalis. Be to, toks pareiškėjos prašymas atitinka ir realias jos finansines galimybes. Jei mokestinė nepriemoka nebūtų išdėstyta ir pareiškėja būtų įpareigota iškart sumokėti visą susidariusią mokestinės nepriemokos sumą, jai iškiltų reali bankroto grėsmė. Pažymi, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas yra gyvybiškai svarbus mokesčių mokėtojui, tačiau nesukelia beveik jokios papildomos rizikos įgyvendinant atsakovo funkciją užtikrinti mokesčių surinkimą į biudžetą, kadangi už suteiktą mokestinę paskolą mokamos nustatyto dydžio palūkanos, nustatytais atvejais – ir padidintos palūkanos, o jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Taigi, atsakovė turi visas galimybes užtikrinti, kad išdėstyta mokestinė nepriemoka būtų mokama pagal mokestinės paskolos sutartį, tokiu būdu nenukentėtų nei mokesčių mokėtojo tikslas stabilizuoti finansinę padėtį, nei viešasis interesas surinkti mokesčius, galiausia būtų užtikrintas visuotinio mokesčių privalomumo bei mokesčių mokėtojų lygybės principų realus įgyvendinimas.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie FM su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Bendrovė 2021 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti 13 448,10 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2026 m. spalio 25 d. (toliau – Prašymas1). VMI prie FM, išnagrinėjusi prašymą su papildomai pateiktais dokumentais, 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-64928 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ (toliau – Sprendimas1), kuriuo nuspręsta neišdėstyti Bendrovės 14 389,33 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Bendrovės prašymo netenkinimo motyvai buvo išdėstyti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento 2021 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-4653 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – Išvada1). Minėtas Sprendimas1 bei Išvada1 kartu su lydraščiu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-42050 Bendrovei 2021 m. gruodžio 14 d. buvo perduotas per VMI prie FM portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI). Su Sprendimu1 Bendrovė susipažino (perskaitė) 2021 m. gruodžio 14 d. Bendrovei 2021 m. gruodžio 14 d. buvo suformuotas ir perduotas per Mano VMI Raginimas sumokėti mokestį Nr. (23.31-08) 464-2594, su kuriuo Bendrovė susipažino (perskaitė) 2021 m. gruodžio 15 d.

Bendrovė 2021 m. gruodžio 22 d. vėl kreipėsi į VMI prie FM su prašymu išdėstyti 14 485,14 Eur mokestinės nepriemokos (iš esmės – dėl visų tų pačių prievolių, kaip ir Prašymas1) sumokėjimą iki 2025 m. gruodžio 25 d. (toliau – Prašymas2). Išnagrinėjusi Prašymą2, VMI prie FM 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14624 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ (toliau – Sprendimas2), kuriuo nuspręsta neišdėstyti Bendrovės 14 483,85 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Bendrovės prašymo netenkinimo motyvai buvo išdėstyti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento 2022 m. vasario 18 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-615 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – Išvada2), kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis. Minėtas Sprendimas2 bei Išvada2 kartu su lydraščiu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-6422 Bendrovei 2022 m. vasario 21 d. buvo perduotas per Mano VMI. Su Sprendimas2 Bendrovė susipažino (perskaitė) 2022 m. vasario 21 d.

Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Šios teisės normos 3 dalis nustato, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., VAAT 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3741-535/2017). Nurodo, kad 2022 m. vasario 21 d. buvo suformuotas Raginimas sumokėti mokestį Nr. (23.31-08) 464-1588, kuris 2022 m. vasario 21 d. buvo įkeltas į Mano VMI, Bendrovės paskyros skiltį „Dokumentai”, ir su kuriuo Bendrovė susipažino (perskaitė) 2022 m. vasario 21 d.

Nurodo, kad prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo nagrinėjami ir sprendimai atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą priimami vadovaujantis MAĮ, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau –Taisyklės), Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.

Nesutikdama su skundo teiginiais, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų, atsakovė tvirtina, kad skundžiamame sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 88 straipsnis ir 14 straipsnio 7 dalis, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“. Administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės: 2021 m. lapkričio 30 d. Prašymas2 su priedais, o 2022 m. vasario 18 d. Išvadoje2 dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, pateikti Sprendimo2 priėmimo motyvai, t. y. pateikta išsami paareiškėjos finansinės būklės analizė, įvertinta turtinė padėtis, balansai, nurodyti finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai, pagrindžiant jų apskaičiavimą, atlikta Pareiškėjos pateiktų duomenų analizė. Išvadoje2 įvardinti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis Išvada2 yra grindžiama.

Pažymi, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011).

Remiantis aukščiau išdėstytu, tvirtina, kad Sprendimas2 atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, Sprendimas2 yra pasirašytas tinkamai įgalioto asmens.

Nurodo ir tai, kad pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Atkreipia dėmesį, kad LVAT yra pasisakęs (2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), jog viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad VMI prie FM 2022 m. vasario 18 d. Išvadoje2 dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo išsamiai išdėstė ir išanalizavo motyvus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas2. Nurodo, kad Bendrovė negali būti vertinama kaip sunkumus patirianti, nes: 1) Bendrovės mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2019 m. sausio 1 d., nors iš bankų sąskaitų išrašų buvo aiškiai matyti, kad analizuojamu laikotarpiu veiklą vykdė sėkmingai – apmokėjimai iš klientų buvo gaunami, tačiau turima mokestinė nepriemoka nebuvo mažinama; 2) apskaičiavus finansinių rodiklių reikšmes nustatyta, kad 1 iš 5 rodiklių apskaičiuota reikšmė yra patenkinama ir 4 – gera, Bendrovė tiek 2020 m., tiek ir 2021 m. veikė pelningai, Bendrovės mėnesio pardavimo pajamos padidėjo 10,6 proc. lyginant 2021 m. pardavimus su 2020 m. pardavimais (nuo 10,1 tūkst. EUR iki 11,2 tūkst. EUR); 3) Bendrovė nepateikė informacijos, kad turi ilgalaikių kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų; 4) Per analizuojamą laikotarpį Bendrovės per bankų sąskaitas gautos pajamos sudarė 96 783,12 EUR, tuo tarpu į valstybės biudžetą tuo pačiu laikotarpiu sumokėta 680,48 EUR, kas sudaro 0,7 proc. nuo visų gautų pajamų.

Pažymi, kad Bendrovė nepateikė dalies dokumentų, t. y., dokumentų, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas (sutartys, ketinimo protokolai ir/ar kita), informacijos apie Bendrovės suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijų, kreditorių/debitorių įsiskolinimų 2021 m. rugsėjo 30 d. detalizacijos, Šiaulių bankas, AB, išrašo, atskaitingų asmenų įsiskolinimo pagal avansines apyskaitas, kasos knygos kopijos už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki prašymo teikimo dienos, t. y., 2021 m. gruodžio 22 d., duomenų apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą iki prašymo teikimo dienos, t. y., 2021 m. gruodžio 22 d., dėl kasos knygos, avansinių apyskaitų pareiškėja raštu teigė, kad negali pateikti, nes įmonėje tokios apskaitos neveda (nors tame pačiame paaiškinime teigė, kad visus atsiskaitymus grynais pinigais ir pavedimus UAB „Barzdočius“ įmonėje vykdo atskaitingas asmuo, t. y. direktorius A. P.).

Visos šios aplinkybės, anot atsakovės, paneigia pareiškėjos skundo teiginius, kad sumokėjus visą įsiskolinimo sumą, Bendrovės vykdoma veikla ir finansinė padėtis taptų kritine. Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ji turi realias galimybes su valstybės biudžetu atsiskaityti neišdėstant mokestinės nepriemokos.

Nurodo, kad mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A556– 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.

VMI prie FM teigimu, visi anksčiau nurodyti duomenys pagrindžia faktą, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė, dėl kurios ji gali turėti didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus bei kas galėtų priversti ją nutraukti veiklą, nes pareiškėja vykdo veiklą, pastoviai gauna pajamas, vykdoma veikla pelninga. Pareiškėja šiuo atveju neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius pilnai ir visapusiškai įvertinęs visumą aukščiau aprašytų įrodymų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjos prašyme nurodytam laikotarpiui. Taip pat nenustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus ir, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką, todėl, įvertinusi visas šias aplinkybes, VMI prie FM pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo išdėstyti pareiškėjos mokestinę nepriemoką.

Nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į VMI prie FM su prašymu išdėstyti 13 448,10 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2026 m. spalio 25 d.

Pareiškėja 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė patikslintą prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą su priedais.

VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamentas 2021 m. gruodžio 13 d. parengė išvadą Nr. (23.31-08) 326-4653 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kurioje siūlė netenkinti Bendrovės prašymo ir neišdėstyti 14 390,15 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo.

VMI prie FM, remdamasi 2021 m. lapkričio 30 d. pareiškėjos prašymu ir VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento 2021 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-4653, 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-64928 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“, kuriuo nuspręsta neišdėstyti Bendrovės 14 389,33 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 22 d. VMI prie FM pateikė dar vieną prašymą išdėstyti 14 485,14 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025 m. gruodžio 25 d.

VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamentas 2022 m. vasario 18 d. parengė išvadą Nr. (23.31-08) 326-615 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kurioje siūlė netenkinti pareiškėjos prašymo ir neišdėstyti 14485,14 EUR mokestinės nepriemokos mokėjimo iki 2025 m. gruodžio 25 d.

VMI prie FM, remdamasi pareiškėjos 2021 m. gruodžio 22 d. prašymu ir Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2022 m. vasario 18 d. išvada Nr. (23.31-08)326-615, 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14624 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“, kuriuo nuspręsta neišdėstyti Bendrovės 14 483,85 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę.

MAĮ 81 straipsnis, kuriame įtvirtinti pagrindiniai mokestinės prievolės vykdymo principai, įtvirtina taisyklę, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Taip pat nurodoma, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija, toliau – Taisyklės).

MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).

Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (žr., pvz., LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6 -2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

Visų pirma, pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis neatitinka VAĮ individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, jame nėra išdėstytas faktinis nepalankaus jai sprendimo priėmimo pagrindas, todėl jai nėra žinomos tokio sprendimo priėmimo priežastys.

Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 (toliau – Rekomendacijos) nustato mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą. Rekomendacijų 22 punkte nustatyta, kad šiomis rekomendacijomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2022 m. vasario 18 d. išvadą Nr. (23.31-08) 326-615 (toliau – Išvada), kurioje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjo finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada. Taigi Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2022 m. vasario 18 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-615 laikytina neatskiriama ginčijamo sprendimo dalimi.

Taisyklių 25.2 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (toliau kartu – prašymas) gavimo priima neigiamą sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, atidėti ar išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą ir jį įteikia mokėtojui.

Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad dokumentų įteikimo mokesčių administratoriui ir mokėtojui būdus ir datą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo X skyrius.

MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal MAĮ 164 straipsnio 4 dalį, telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas ir išvada kartu su raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-6422 Bendrovei 2022 m. vasario 21 d. buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Rašte pareiškėjai nurodyta, kad jos prašymo netenkinimo motyvai išdėstyti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento 2022 m. vasario 18 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-615. Taip pat atsakovės duomenimis, ginčijamas sprendimas ir išvada buvo patalpini Mano VMI sistemoje ir pareiškėja su jais susipažino 2022 m. vasario 21 d. Pareiškėja skunde nenurodė, kad ginčijamo sprendimo ir išvados negavo, todėl jos argumentai, kad jai nėra žinomi sprendimo priėmimo argumentai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja taip pat teigia, kad ji atitinka visus MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tam kad jos atžvilgiu būtų priimtas sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Nurodo, kad atsakovei su 2021 m. gruodžio 22 d. prašymu pateikė papildomus dokumentus, išsamiai detalizuojančius jos finansinę būklę, kreditorių ir debitorių sąrašą, kitą reikšmingą informaciją, kuria remiantis atsakovė galėjo ir turėjo nuodugniai įvertinti jos mokumą bei nuspręsti dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.

Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą (Taisyklių 21 punktas). Mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti (22 punktas). Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia patikslintos informacijos, prašymas laikomas atmestu (Taisyklių 23 punktas).

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Iš Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2022 m. vasario 18 d. išvados Nr. (23.31-08) 326-615 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“ (toliau – Išvada), kurios pagrindu priimtas pareiškėjos ginčijamas sprendimas, turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos 2021 m. gruodžio 22 d. prašymą, buvo vertinami kartu su šiuo prašymu pateikti papildomi dokumentai, 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 19 d. pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai (turimų sutarčių (tarp jų trišalių) su bankais, kredito unijomis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų kreditų kopijos; bankų sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) bei iš kitų šaltinių surinkta informacija, be kita ko, ankstesnio pareiškėjos prašymo (2021 m. lapkričio 11 d. prašymas ir 2021 m. lapkričio 30 d. patikslintas prašymas) nagrinėjimu metu nustatyti duomenys apie pareiškėjos finansinę būklę, apskaičiuoti pagrindiniai finansinės rizikos bei likvidumo koeficientai.

Išvadoje, įvertinus pareiškėjos esamą finansinę būklę, padaryta išvada, kad Bendrovės negalima laikyti patiriančia finansinius sunkumus, ir nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė netaptų kritine, todėl Bendrovė turėtų ieškoti kitų būdų kaip padengti mokestinę nepriemoką, nesinaudojant prašoma suteikti valstybės mokestine pagalba.

Nustatyta, kad tokia išvada padaryta įvertinus šias aplinkybes: 1) Bendrovės prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2019 m. sausio 1 d., nors iš bankų sąskaitų išrašų aiškiai matyti, kad analizuojamu laikotarpiu veiklą vykdė sėkmingai – apmokėjimai iš klientų buvo gaunami, tačiau turima mokestinė nepriemoka nebuvo mažinama; 2) apskaičiavus finansinių rodiklių reikšmes nustatyta, kad 1 iš 5 rodiklių apskaičiuota reikšmė yra patenkinama ir 4 – gera, Bendrovė tiek 2020 m., tiek ir 2021 m. veikia pelningai, Bendrovės mėnesio pardavimo pajamos padidėjo 10,6 proc. lyginant 2021 m. pardavimus su 2020 m. pardavimais (nuo 10,1 tūkst. Eur iki 11,2 tūkst. Eur); 3) Bendrovė nepateikė informacijos, kad turi ilgalaikių kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų; 4) per analizuojamą laikotarpį Bendrovės per bankų sąskaitas gautos pajamos sudarė 96 783,12 Eur, tuo tarpu į valstybės biudžetą tuo pačiu laikotarpiu sumokėta 680,48 Eur, kas sudaro 0,7 proc. nuo visų gautų pajamų.

Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija šių faktinių aplinkybių, tačiau teigdama, kad atsakovė netinkamai ir neišsamiai jas įvertino, nedetalizuoja, kokie konkretūs Bendrovės finansiniai rodikliai, pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti, kokios faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ji, sumokėjusi visą mokestinės nepriemokos sumą iš karto, gali atsirasti kritinėje padėtyje.

Pareiškėja skunde teigia, kad turėjo būti įvertinta, kad ji veiklą vykdė Covid-19 pandemijos laikotarpiu, dėl verslui taikomų ribojimų, įskaitant ir klientų srauto, atstumų, kitų papildomų reikalavimų, jos pajamos ženkliai sumažėjo, pastaruoju metu sumažėjo ir jos darbuotojų skaičius, taigi jos galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką iškart, jos neišdėstant, dar labiau sumenko. Be to, pareiškėjos teigimu, jos finansinę padėtį pasunkina ir ženkliai išaugusios patalpų nuomos, šildymo, elektros kainos. Pareiškėja šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei atsakovei, nei teismui nepateikė.

Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 13 d. Išvados, kurios duomenimis, be kita ko, buvo remiamasi rengiant Išvadą, vertindamas Bendrovės finansinę būklę, mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad Bendrovės vykdoma veikla buvo ir nuo 2021 m. sausio 1 d. vėl įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą, todėl, pateikusi prašymą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. dėl mokestinių nepriemokų, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino pradžios) iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., Bendrovė galėjo sudaryti mokestinės paskolos (be palūkanų) sutartį, tačiau šia galimybe dėl minėtų prievolių nepasinaudojo.

Be to, Išvadoje nurodyta, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, kurie įrodo, kad: yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas (sutartys, ketinimo protokolai ir/ar kita); informacijos apie Bendrovės suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijų; kreditorių/debitorių įsiskolinimų 2021 m. rugsėjo 30 d. datai detalizacijos; Šiaulių bankas, AB, Nr. *****3293, išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki Prašymo teikimo dienos, t. y., 2021 m. gruodžio 22 d.; atskaitingų asmenų įsiskolinimo pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki Prašymo teikimo dienos, t. y., 2021 m. gruodžio 22 d.; kasos knygos kopijos už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki Prašymo teikimo dienos, t. y., 2021 m. gruodžio 22 d.; duomenų apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą Prašymo teikimo dienai, t. y., 2021 m. gruodžio 22 d; Bendrovė taip pat nepateikė kasos knygos, avansinių apyskaitų, teigdama, kad negali jų pateikti, nes tokios apskaitos neveda (nors tame pačiame paaiškinime teigė, kad visus atsiskaitymus grynais pinigais ir pavedimus UAB „Barzdočius“ įmonėje vykdo atskaitingas asmuo, t. y. direktorius A. P. Pareiškėja nurodytų įrodymų nepateikė ir teismui.

Todėl Išvados teiginys, kad turimi duomenys nėra pakankami Bendrovės esamos finansinės padėties visapusiškam įvertinimui, yra pagrįstas. Taigi, pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog ji atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nedelsiant sumokėjus 14 485,14 Eur mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritine.

Be to, kaip jau minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Šiuo atveju teismas vertina, jog atsakovė įvertinusi visas esamas rizikas, pagrįstai netenkino pareiškėjos 2021 m. gruodžio 22 d. prašymo. VMI prie FM, nagrinėdama Bendrovės prašymą, Taisyklių nuostatų nepažeidė.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, atsisakydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, veikė savo kompetencijos ribose, tokį sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, todėl šio sprendimo panaikinti teismas neturi pagrindo.

Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 22 d. prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Barzdočius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė