- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2-596-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Šiaulių banko
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1206-657/2020 pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos prevencinį ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl uždraudimo parduoti automobilius žemesne nei rinkos kaina,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Arvi kalakutai“ komanditinė ūkinė bendrija (toliau – RUAB „Arvi kalakutai“ KŪB) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui (toliau – AB Šiaulių bankas), prašydama uždrausti atsakovei parduoti ieškovės lizinguotus automobilius, įpareigoti atsakovę leisti pačiai ieškovei tuos automobilius pardavinėti už ne mažesnes nei ieškinyje nurodytos kainas, o pardavus automobilius – gautas lėšas tiesiogiai nukreipti ieškovės susidariusio įsiskolinimo atsakovei mažinimui iki bus visiškai padengta visa skola.
2. Savo prevencinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei paimti iš ieškovės ir parduoti ieškinyje įvardytus trisdešimt devynis automobilius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei paimti iš ieškovės bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti dvidešimt keturis automobilius.
4. Teismas konstatavo, kad procesine prasme ieškovė preliminariai pagrindė prevencinį ieškinį – nurodė ieškinio faktinį pagrindą, išdėstė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą.
5. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė į teismą kreipėsi su prevenciniu ieškiniu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tokiame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, yra pagrindas spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Teismas pabrėžė, kad atsakovei pardavus ginčo objektu esančius automobilius, byloje pareikštas reikalavimas nebetektų prasmės. Be to, teismas akcentavo, jog ieškovė yra restruktūrizuojama įmonė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje aktualus ir viešojo intereso aspektu.
7. Įvertinęs, kad dalis išvardintų automobilių, kurių atžvilgiu ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesusiję su pareikštais reikalavimais, teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė AB Šiaulių bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo įvykdymo negalimumo.
8.2. Ieškovės prevencinis ieškinys yra nepagrįstas.
8.3. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė jau buvo perėmusi trisdešimt keturias ieškinyje nurodytas transporto priemones, įskaitant dvidešimt tris transporto priemones, kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl objektyviai nėra įmanoma įvykdyti apskųstą nutartį.
8.4. Palikus automobilius ieškovei, iškiltų grėsmė, kad ji tų automobilių neišsaugos.
8.5. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė esą nesuinteresuota kuo brangiau parduoti automobilius, niekuo pagrįsti.
8.6. Teisės normos negali ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, teisių, ignoruojant priešingos šalies interesus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė RUAB „Arvi kalakutai“ KŪB su skundu nesutinka, prašo apskųstą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas šiais esminiais atsikirtimais:
9.1. Patikėjus automobilių pardavimą atsakovei, ieškovė patirtų nuostolių, kadangi atsakovė nėra suinteresuota už parduodamus automobilius gauti kuo daugiau pelno.
Šalies argumentai
9.2. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog kartu su atskiruoju skundu pateiktuose dokumentuose atsakovė nurodė jau patyrusi 6 987,75 Eur išlaidų dėl automobilių perėmimo iš ieškovės.
9.3. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, išlaidos, susijusios su ginčo automobilių realizavimu, tik didės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
2. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius duomenis: ieškovės 2020 m. sausio 6 d. prašymą dėl turto pardavinėjimo tvarkos ir nustatytos turto rinkos vertės, atsakovės 2020 m. sausio 22 d. raštą dėl informacijos pateikimo, 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitas faktūras.
3. CPK 314 straipsnis įtvirtinta ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
4. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešęs atsakovei ir atsakovė neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos bei pateikti ją pagrindžiančių duomenų iki apskųstos nutarties priėmimo, kartu su atskiruoju skundu atsakovės pateikti papildomi dokumentai yra priimami bei pridedami prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
5. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
6. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovė atskirajame skunde su tokia teismo nuostata nesutiko, nurodžiusi, jog ieškinys nėra pagrįstas.
7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
8. Šioje byloje pareikštas prevencinis ieškinys. Prevencinis ieškinys yra specifinis asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmas ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (Civilinio kodekso 1.138 str. 3 p.). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad šalis, reiškianti prevencinį ieškinį, gali prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės sutampančią su ieškinio reikalavimu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė net ir nagrinėjant prevencinius ieškinius (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).
9. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-464/2018). Kaip minėta, analizuojamu atveju yra pareikštas prevencinis ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti lizingo davėjai (atsakovei) parduoti nutrauktos lizingo sutarties objektą – automobilius – ir leisti parduoti šiuos automobilius lizingo gavėjai (ieškovei). Šiame kontekste pabrėžtina, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti (uždrausti) savaime teisėtus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019). Pareikštame ieškinyje ieškovė nekvestionuoja atsakovės teisės perimti (susigrąžinti) iš ieškovės ir realizuoti buvusius lizingo sutarties daiktinius objektus (lizingo sutartis yra nutraukta), o tik daro prielaidas, jog ieškovė gali nevykdyti pareigos perimtus automobilius pardavinėti už didžiausią kainą. Susipažinus su pateiktu prevenciniu ieškiniu matyti, kad ieškovė jame išdėstė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, jog atsakovė esą nėra suinteresuota gauti kuo daugiau pelno iš automobilių pardavimo. Tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar konkrečiais įrodymais. Be kita to, atsakovė atskirajame skunde paneigė ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog ginčo automobiliai yra ieškovės žinioje ir neperduoti atsakovei.
10. Kadangi ieškovė pareikštame prevenciniame ieškinyje neatskleidė atsakovės jau realiai atliekamų teisę pažeidžiančių veiksmų, be to, nepagrindė ir savo subjektyvių teiginių dėl realaus pavojaus, jog atsakovė ketina ateityje įvykdyti savo turiniu neteisėtus veiksmus, dėl kurių gali būti padaryta žalos (CK 6.255 straipsnio nuostatos dėl prevencinio ieškinio pagrindų), prima facie (preliminariai, iš anksto) vertinama, kad prevencinis ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas. Konstatavus, kad nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (šios nutarties 14 punktas), dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas nebepasisako.
11. Vadovaujantis šios nutarties 18 ir 19 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.