Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Ražukaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. S. (G. S.), V. P., S. B., A. P., J. L.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. (G. S.) ir J. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pasak pareiškėjo, jis patyrė Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, vadovaujantis Vilniaus savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimo Nr. 1-760 2 p., atsisakius nagrinėti pareiškėjo 2013-09-26 skundą. Pareiškėjo teigimu, tokie atsakovės veiksmai, kai dėl negauto finansavimo iš valstybės biudžeto, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos tarp pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos kilusio ginčo išspręsti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Komisijoje, sudarytoje Sprendimu (1 p.), pareiškėjui, kaip šios savivaldybės gyventojui, buvo padaryta žala, kuri pasireiškė vidiniu dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu, jog pareiškėjas negali jaustis pilnateisiu piliečiu, taip pat toks įstatymo nesilaikymas sąlygojo sąžiningumo, protingumo principų bei kitų konstitucinių vertybių pažeidimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2013-09-25 skundu (Savivaldybėje gautas 2014-09-26) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos priimto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į Komisiją dėl kilusio ginčo išnagrinėjimo ikiteismine tvarka. Komisija 2013-10-04 raštu Nr. S-2013-3(8) pareiškėją informavo, kad pareiškėjo skundas Komisijoje gautas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad finansavimas Komisijai, kaip nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės 2012-09-12 sprendimo Nr. 1-760 2 d., dar nėra gautas, Komisija savo veiklos nėra pradėjusi. Atitinkamai pareiškėjo skundas buvo atsisakytas nagrinėti.

Pareiškėjas, nurodydamas, jog toks Komisijos neveikimas turėjo tiesioginės įtakos jo interesams, su skundu kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str., 2 d. 6 p. ir 50 str. 7 d., Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų sprendimo 2 str. 1 d. ir 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 str. 2 d. bei vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1329-629/2012, priėmė 2012-09-12 sprendimą Nr. 1-760 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kurio 1 punktu nusprendė iš atitinkamų asmenų sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui bei 2 punktu nustatė, kad sudarytoji Komisija veiklą pradeda gavusi finansavimą iš valstybės biudžeto. Sprendimo 3 punktu buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skyrimo.

Informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1195-244/2013 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimo Nr. 1-760 2 p. panaikinimo. Teismo 2013-02-14 sprendimu pareiškėjos skundas buvo patenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimo Nr. 1-760 2 p. panaikintas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-14 sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-13 nutartimi. Taigi Sprendimo 2 p., kurio pagrindu Komisija pareiškėjo skundo nenagrinėjo, neteko galios nuo 2013-11-14.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK. 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Kaip jau minėta, reiškiant reikalavimą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 ir 6.270 straipsnių prasme.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Nustatyta, jog pareiškėjui į Komisiją kreipiantis su 2013-09-25 skundu, Sprendimo 2 punktas teismo sprendimu nors jau buvo panaikintas, tačiau šis teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Vadinasi, rengiant 2013-10-04 raštą (atsakymą dėl pareiškėjo skundo nenagrinėjimo), Sprendimo 2 punkto neteisėtumas dar nebuvo konstatuotas, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo elgtis priešingai (t. y. oficialiai neišsprendus Komisijos finansavimo klausimo, nagrinėti pareiškėjo skundą) ir toks atsakovės elgesys, toje situacijoje, nelaikytinas neteisėtu. Kaip jau minėta, neteisėtų veiksmų CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atlaidžiai ir rūpestingai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą metu (2013-10-04) Sprendimo neteisėtumas konstatuotas nebuvo, o pareiškėjui, nagrinėjamu atveju, priešingų aplinkybių neįrodžius, darytina išvada, jog veiksmai, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013-09-26 skundą, nagrinėjamo ginčo kontekste, nelaikytini neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta, Komisija veikė Sprendime nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų), nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 str., o, kaip jau minėta, nesant vienos iš sąlygų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Ginčo atveju, pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų.

Papildomai pažymėtina, jog Komisijai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, jo teisė išnagrinėti ginčą kilusį tarp pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, nebuvo apribota, ar buvo kaip kitaip negalima realizuoti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas teise į šio ginčo išnagrinėjimą yra pasinaudojęs, iš esmės su tais pačiais reikalavimais, kaip nurodytais skunde Komisijai, 2013-10-15 kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014-03-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2466-171/2014 pareiškėjo skundą išnagrinėjo. Todėl tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, jo teisė į priešteisminio ginčo nagrinėjimo etapą, tuo sumažinant išlaidas bei sutaupant laiko, nors ir nebuvo realizuota, tačiau, nagrinėjamu atveju, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisė, šiuo aspektu, buvo pažeista. Tokiu atveju, svarbesnė būtų aplinkybė, jei Komisijai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, vėliau pareiškėjas būtų visiškai praradęs teisę ginčą išspręsti ir teismine tvarka.

Dėl pareiškėjo nurodytų neigiamo pobūdžio išgyvenimų pažymėtina, jog pareiškėjo apibūdinta jo asmens padėtis (išgyventas pažeminimo jausmas ne tik, kaip Vilniaus savivaldybės gyventojo, tačiau ir kaip Lietuvos piliečio, sukeliant vidinius ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus dėl pagrindinių teisės principų bei konstitucinių vertybių pažeidimo) buvo įrodinėjama daugiau abstrakčiais argumentais (kaip žala padaryta savivaldybės, ar Lietuvos piliečiui), tačiau įrodymų, kokia žala buvo padaryta tiesiogiai pareiškėjui (CK 6.250 str., neturtinės žalos samprata), nebuvo pateikta.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, skundo ir atsakovės atsiliepimo argumentus, taip pat nustačius, jog pareiškėjo skundo nenagrinėjimas buvo susijęs su Sprendime, kurio teisėtumas nebuvo paneigtas, nustatytų sąlygų vykdymu ir buvo teisėtas, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimą tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo L. R. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.