Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. S. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – D. S. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos Ž. S. atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Taip pat šiuo nuosprendžiu D. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., bei konfiskuotas D. S. priklausantis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio pateikė tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens – D. S., gynėjas Egidijus Milašius, kuris neginčija D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų, tik prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl D. S. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų neginčijamose apylinkės teismo nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl turto konfiskavimo.

5. Apeliaciniame skunde D. S. gynėjas Egidijus Milašius prašo netaikyti D. S. turto (vairuoto automobilio) konfiskavimo, vietoje to, konfiskuojant dalį automobilio vertės – 5 000,00 Eur. Pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022).

6. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apkaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kita).

7. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės apeliantas nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymį pagal BK 72 straipsnį. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta ir tai, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausytų ne pačiam kaltininkui, o kitam asmeniui, būtų paslėptas, perduotas realizuoti ar jį konfiskuoti būtų netikslinga. Nenustatytos ir kitos priežastys, dėl kurių nebūtų galima konfiskuoti automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Tai, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis automobilis iki šiol buvo naudojamas apelianto darbinėje veikloje ir šeiminiams poreikiams, nėra pagrindas nesilaikyti BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų ar laikyti šio turto konfiskavimą aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemone, skirtina už padarytą teisės pažeidimą. Tuo tarpu aplinkybės, kad paskyrus nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio konfiskavimą, nukentės turtiniai ir šeiminiai D. S. interesai, vertintinos tik kaip pačio apelianto neatsakingo bei nusikalstamo elgesio pasekmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad kaltinamojo, jo šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Pasirinkdamas neteisėtai veikti, apeliantas pats, kaip ir visi kiti asmenys, prisiėmė riziką dėl teisinių pasekmių, įskaitant ir finansinių nuostolių atsiradimo galimybę.

8. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, D. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,16 promilės neblaivumas, kuris gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Nors skunde gynėjas nurodo, kad D. S. neblaivus vairavo nakties metu, kai eismas mieste nebuvo intensyvus ir buvo jau visai netoli nuo savo gyvenamosios vietos, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, tokie gynėjo argumentai laikytini deklaratyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. S. įvykdyta nusikalstama veika neabejotinai sukėlė pavojų viešojo eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta galimų sunkesnių neigiamų pasekmių. Tai, kad D. S. vairavo būdamas neblaivus, rodo asmens neatsakingumą, rizikos nesuvokimą ir neįvertinimą, lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, todėl jo vairuoto automobilio konfiskacija nagrinėjamu atveju nelaikytina neproporcinga priemone.

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaip esmines priežastis netaikyti automobilio konfiskacijos D. S. gynėjas nurodo jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tai yra, jog jis dėl nusikalstamos veikos kaltę pripažino bei gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. S. yra jauno amžiaus, dirbantis, ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam nebaustas. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad D. S. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vis dėl to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės nors ir yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti turto konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nei apelianto finansinė padėtis, nei jo darbiniai ar šeiminiai santykiai, teisėjų kolegijos vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytini.

10. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Jį keisti dėl neva neteisingai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl D. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas atmestinas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens – D. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.