- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 2-2999-720/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Aptarnavimų sfera“
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Aptarnavimų sfera“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10105,09 Lt nuostolių atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 303,00 Lt žyminio mokesčio, 203,00 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, bei visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad Šveicarijoje 2011-05-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta kita transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 1.61 16V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Eismo įvykio valstybės - Šveicarijos nacionalinis draudikų biuras (SWISS NATIONAL BUREAU OF INSURANCE), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 3606,9 CHF (10105,09 Lt) sumai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Šveicarijoje (kitoje Europos valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) ir, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta, transporto priemone yra akivaizdu, kad ieškovas privalėjo apmokėti Šveicarijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą aukščiau minėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPD įstatyme (17 str. 5 d.) ir Biurų tarybos Vidaus nuostatuose (5 str.). Ieškovas, gavęs Šveicarijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 3606,90 CHF (10105,09 Lt) dėl transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Šveicarijos nacionaliniam draudikų biurui 3606,90 CHF (10105,09 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Šveicarijoje, kad atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui ir, kad nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės - Šveicarijos nacionalinio draudikų biuro, tai ieškovas, sumokėdamas Šveicarijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą, bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, įstatymo numatytais pagrindais regreso tvarka. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti ieškovui 10105,09 Lt, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą eismo įvykio dienai Šveicarijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovas nepagrįstai nurodo, jog draudiminio įvykio metu atsakovas nebuvo apdraudęs transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kadangi 2011-05-12 eismo įvykyje dalyvavo ne viena transporto priemonė, bet transporto priemonių junginys - autovežis VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Autovežis) ir puspriekabė ROLFO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Priekaba). Autovežis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau Priekaba buvo drausta atitinkamu draudimu (Draudimo sutarties Nr. 12-2884796. Poliso Nr. (duomenys neskelbtini), draudikas – “BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje) ir jos atžvilgiu galiojo draudiminė apsauga. Iš pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu susidūrė būtent Priekaba ir kitas automobilis, tai patvirtina schema ir įrašas „Sugadintas galinis žibintas dešinėje”, be to pranešime apie eismo įvykį nurodytas Priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas netiksliai nurodo ir kitas ginčo aplinkybes, t.y. 2012-03-12 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 10105,09 Lt žalos atlyginimo ir įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas atsakė ieškovui ir nurodė esantis mokus, tačiau paprašė pateikti įrodymus dėl draudiminio įvykio fakto ir žalos dydžio, kadangi vairuotojas davė paaiškinimą, jog nurodytas žalos dydis neatitinka faktiškai padarytos žalos. 2012-05-14 ieškovas pateiktame rašte paaiškino, kad žalos nustatymo klausimais kompetentingas išimtinai eismo įvykio vietos valstybės nacionalinis draudikų biuras ir pakartotinai pareikalavo sumokėti 11 258,03 litų sumą pateikdamas 2011-12-12 Tarptautinio mokėjimo nurodymo kopiją, Markus Racher elektroninio laiško kopiją, transporto priemonės fotografijas, Rechnung Nr. 11034984, Rechnung Nr. 11034984, Verkehrsunfal bericht, Rechnung Nr. 126, be vertimo. Susirašinėjimo su ieškovu metu atsakovas siekė išsiaiškinti ar prašoma sumokėti suma yra pagrysta ir teisėta, o ne išvengti pareigos grąžinti ieškovui išmokėtų sumų, kadangi atsakovas susirašinėjimo su ieškovu metu pastebėjo, kad tam tikros faktinės aplinkybės užfiksuotos nuotraukose, kelia abejonių dėl žalos dydžio, tačiau ieškovas į raštą neatsakė ir, neperspėjęs atsakovės apie savo ketinimus, kreipėsi į teismą.
Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (CPK 235 str. 6 d.). Kadangi ieškovas prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, o atsakovas neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad 2011 m. gegužės 12 d. Šveicarijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta kita transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 1.61 16V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31, 32). VĮ „Regitra“ duomenimis (b.l. 24) transporto priemonės VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera”, o savininkas – UAB “Hansa Lizingas”.
Šveicarijos transporto priemonių draudikų biuras (SWISS NATIONAL BUREAU OF INSURANCE), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 3606,9 CHF (10105,09 Lt) sumai (b.l. 25, 26). Ieškovas 2011 m. gruodžio 12 d. tarptautiniu mokėjimo nurodymu Nr. 1190600000 (b.l. 48) nurodytą sumą (3606,90 CHF), pagal nurodytą mokėjimo paskirtį (044/11-256.157) pervedė gavėjui į nurodytą sąskaitą.
Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras regreso tvarka jo išmokėtą sumą už padarytą žalą eismo įvykio metu prašo priteisti iš transporto priemonės valdytojo atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“, motyvuodamas tuo, kad eismo įvykio metu (2011-05-12) atsakovo naudojama transporto priemonė VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl draudimo sutarties galiojimo eismo įvykio metu. Atsakovas neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių dėl paties eismo įvykio fakto. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia tuo, kad eismo įvykyje dalyvavo ne viena transporto priemonė, bet transporto priemonių junginys - autovežis VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė ROLFO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Autovežis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau priekaba buvo drausta ir jos atžvilgiu galiojo draudiminė apsauga.
Dėl privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo.
Priekaba - transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė (Kelių transporto kodekso 2 str. 11 p.). Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 40 p.), t. y. priekaba nėra savarankiška transporto priemonė, ji kaip atskira transporto priemonė funkcionuoti negali, iš to seka, kad ji yra velkamoji transporto priemonė už kurios padarytą žalą atsako velkančioji transporto priemonė, šiuo konkrečiu atveju autovežis VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė atsakinga už 2011-05-12 eismo įvykyje padarytą žalą, nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Privalomai turi būti draudžiama kiekviena registruotina motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme. Pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles), jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Biuras moka išmoką vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 str.).
Dėl žalos dydžio.
Atsakovas nurodo, kad tam tikros faktinės aplinkybės užfiksuotos nuotraukose, kelia abejonių žalos dydžiu, t.y. nesutampa eismo įvykio schemoje pavaizduotas įvykio mechanizmas ir automobilio apgadinimai nuotraukose, nuotraukose užfiksuota daugiau apgadinimų, nei padaryta eismo įvykio metu, automobilis fotografuotas kitoje (ne įvykio) vietoje ir nuo jo nuimti registracijos numeriai. Dėl to pagal nuotraukas neįmanoma identifikuoti, ar tai yra tas pats automobilis, kuris dalyvavo įvykyje. Durelių įlenkimas neatitinka vairuotojo perpasakotų įvykio aplinkybių, be to būdingesnis ne transporto priemonių susidūrimui, o kitokiam pažeidimui – įspyrimui, įlenkimui buku daiktu ir pan., įvykis įvyko šalia vietinės įvykio metu nukentėjusių automobilių supirktuvės ir automobilio savininkas jau įvykio vietoje draugiškai bendravo su tos supirktuvės darbuotoju, kas galėjo lemti nukentėjusiojo pažintį su draudimo veikla susijusiais asmenimis ir galimą piktnaudžiavimą padidinant žalos mastą.
Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį, draudimo išmoka yra draudiko mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 13 p. nuostatas, nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 p. nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Atlyginama tik įrodymais pagrįsta eismo įvykio metu padaryta žala (Lietuvos Respublikos transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 03 27 redakcija) 19 str. 6 d.). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad žala transporto priemonei buvo padaryta, šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Ieškovas 10105,09 Lt dydžio draudimo išmokai pagrįsti pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį šį išmokėjimą, bei Šveicarijos įmonės sąskaitą už atliktus remonto darbus, bei sąskaitą už ekspertizės atlikimą (b. l. 27-30). Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su padarytos žalos dydžiu savo nesutikimą grindžia tik prielaidomis, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų dėl jos netinkamo nustatymo. Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ši nuostata vienodai taikoma abiems nagrinėjamo civilinio teisinio ginčo šalims ir reiškia, kad abi šalys turi pareigą įrodinėti tai, ką jos byloje teigia arba neigia. Atsakovo atsikirtimus, jog pagal pažeidimo pobūdį žalos dydžio suma yra per didelė, paneigia byloje esantys žalos dydžio nustatymo dokumentai, kurie pagrindžia ir patikimai įrodo realių nuostolių dydį.
Dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Atsakovas prašo vadovautis LR Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, bei nurodo, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys, žala. Civilinė atsakomybė atsiranda esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šveicarijoje 2011-05-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta kita transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 1.61 16V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. būtent atsakovo darbuotojo N. K. vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone ir dėl šių veiksmų atsirado žala. Priežastinį ryšį tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos įrodo 2011-05-12 pranešimas apie eismo įvykį (b.l. 31, 32). CK 6.248 str. 2 d. nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Atsakovo kaltė nagrinėjamu atveju pasireiškė neatsargumu, kadangi ir pats atsakovas neginčija, kad įvykis įvyko dėl atsakovo transporto priemonės kaltės.
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja TPVCAPD įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010). Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Taigi, pagal TPVCAPD įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotoju autoįvykio metu buvo atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ (b.l. 24). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDĮ 4 str. 2-3 d.).
Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad TPVCAPD suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Pažymėtina, kad civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nustato CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už šio šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008, 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-210/2007). Taigi, atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ autoįvykio metu buvo neįvykdęs įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamą automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Neapdraustą automobilį leisdamas naudoti, atsakovas pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ atsakingas už padarytą žalą. Nustačius visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, spręstina, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, todėl privalo ją atlyginti TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d., CK 6.263, 6.270, 6.280 str., be to, pats veikė neteisėtai ir nesąžiningai.
Dėl vertimo išlaidų dydžio.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 203,00 Lt už vertimo paslaugas pagal pateiktą 2012-09-25 sąskaitą (b.l.50), kurios apmokėjimą patvirtina 2012-09-28 mokėjimo nurodymas Nr. 4214 (b.l. 51). Atsakovas nurodo, kad UAB "Skubus vertimas“ 1 puslapio teksto vertimas iš anglų k. į lietuvių k., kainuoja 23 litus be PVM, 1 puslapio teksto vertimas iš vokiečių k. į lietuvių k. kainuoja 25 litus plius PVM. UAB „HESI GROUP“ 1 puslapio teksto vertimas iš anglų k. į lietuvių k. arba 1 puslapio teksto vertimas iš vokiečių k. į lietuvių k. kainuoja 25 litus. UAB "VILNIAUS TEISĖS BIURAS“ vertimų kaina yra nuo 15 litų už 1 puslapį, todėl ieškovo prašoma priteisti 39 litų už 1 puslapį vertimo kaina neatitinka vidutinės rinkos kainos ir yra aiškiai per didelė. Manytina, kad ši suma turėtų būti mažintina iki 25 litų už 1 puslapį ir iš viso sudaryti 125 litus. Prie 125 litų pridėjus 8 litus už vertimo patvirtinimą, bendra suma turėtų sudaryti 133 litus. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertimo paslaugų kaina yra individuali, kadangi jos kainą lemia eilė kriterijų, tokių, kaip teksto sudėtingumas, simbolių skaičius, laikas per kurį reikia atlikti vertimą ir kt., be to, nėra nustatytų rekomendacinių vertimo paslaugų kainų, todėl ieškovo patirtos vertimo išlaidos laikytinos būtinomis, pagrįstomis ir nemažintinos.
Ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad ieškovui padaryta žala kilo dėl atsakovo kaltės, todėl regreso teise išieškotina iš atsakovo 10105,09 Lt nuostolių atlyginimo.
Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 303,00 Lt žyminis mokestis, 203,00 Lt už pateiktų priedų vertimą į valstybinę kalbą, bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str., 93 str. 1 d.)
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str., 6.249 str., 6.270 str., 6.280 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“, įmonės kodas 300656801, 10105,09 Lt (dešimt tūkstančių vieną šimtą penkis litus 09 ct) nuostolių atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10105,09 litų sumos nuo 2012 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 303,00 Lt (tris šimtus tris litus 00 ct) žyminio mokesčio, 203,00 Lt (du šimtus tris litus 00 ct) už pateiktų priedų vertimą į valstybinę kalbą, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“, įmonės kodas 300656801, 12,00 Lt (dvylika litų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas žyminiam mokesčiui - 5660, „Swedbank“ AB, kodas 73000.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.