Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Jurešienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamosios vietos adresas Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje - (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra, esant 2003 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarčiai (civilinė byla Nr. 2-3263-14/2003), kuria pagal L. K. ir R. K. sudarytą taikos sutartį nustatyta, kad R. K. kas mėnesį turi mokėti po 200 litų savo sūnui B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės bei padengti turėtą 1200,00 Lt įsiskolinimą už vaiko išlaikymą nuo 2003-04-01 iki 2003-10-01, laikotarpiu nuo 2003-10-15 iki 2007-11-01 nereguliariai (ne teismo nustatytu būdu) mokėdamas lėšas sūnaus išlaikymui, o laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2011-10-01 visiškai nemokėdamas išlaikymo, tyčia vengė pareigos mokėti lėšas nepilnamečio vaiko - B. K. išlaikymui, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas 11846,00 Lt sumoje.

Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinimas R. K. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., grindžiamas šiais duomenimis:

R. K., apklaustas įtariamuoju prisipažino, kad pagal 2003-10-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje, nemokėjo savo sūnaus B. K. išlaikymui priteistą teismo sumą nuo 2007-11-01, o iki to laiko išlaikymą teikdavo nereguliariai, tai yra ne kiekvieną mėnesį kaip buvo nustatyta teismo sprendime. Visada, kai tik turėjo lėšų, stengdavosi atsiųsti kažkiek pinigų savo mamai, kuriuos ji perduodavo žmonai L. K.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad stengsis kuo greičiau padengti įsiskolinimus (b. 1. 78, 79, 105, 106).

Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sutuoktiniu R. K. yra neišsituokusi. 2001-04-01 jiems gimė sūnus B.. Po metų vyras išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Išvykęs į (duomenys neskelbtini), jis kartais atsiųsdavo pašto perlaidą po kelis šimtus litų, tačiau pinigus siųsdavo nereguliariai, o nuo 2007 metų išlaikymo vaikui visiškai nebeteikė. Pagal 2003 metais priimtą teismo sprendimą, jos iš jos vyro sūnui Benui buvo priteista mokėti po 200 litų išlaikymą kas mėnesį. 2008 metais ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kuris nuo 2008 metų moka sūnaus išlaikymui po 195 litus. Kaltinamasis su vaiku kartą per savaitę ar dvi bendrauja per programą „Skype“. Praėjusias Kalėdas jis vaikui atsiuntė dovanų. Dar 2010 rudenį anyta J. K. atnešė į namus 800 litų, pasakė, kad tai dovana vaikui Kalėdoms, tie pinigai buvo skirti kompiuteriui. 2011 metų birželio mėnesį J. K. atnešė 300 litų, kuriuos padavė sūnui. Tai buvo pinigai, skirti vaikui nuvažiuoti prie jūros. 2010 metų balandžio mėnesį kaltinamasis pats buvo grįžęs į Lietuvą ir sūnui gimtadienio proga davė pinigų. Visus šiuos iš kaltinamojo gautus pinigus ji laiko dovanomis, nes būtent taip jie ir buvo įvardijami tiek paties R. K. bendraujant „Skype“ programa su sūnumi, tiek anytos J. K.. Kadangi tie pinigai buvo skirti specialioms progoms, t. y. Kalėdoms, gimtadieniui ir vasaros atostogoms, todėl ji antstoliui šių pinigų ir nenurodė, nes tai nebuvo pinigai vaiko išlaikymui. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nurodytą 1200 Lt sumą R. K. yra sumokėjęs (b. 1. 67, 68, 70, 71).

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai žinoma, jog valstybė moka pinigus jos sūnaus R. K. sūnaus B. išlaikymui. Žino, kad alimentų jos sūnus pats nemoka, tačiau šiemet ar pernai, po rugsėjo pirmosios, sūnus jai atsiuntė 1000 litų, kuriuos ji padavė L. K., kuri pridėjo trūkstamą pinigų sumą ir nupirko B. kompiuterį. Taip pat B. K. ji pati nunešė du kartus po 300 litų ir padavė jam į rankas. Šiuos pinigus buvo persiuntęs sūnus. Reguliariai jos sūnus alimentų sūnaus B. išlaikymui nemoka, nes neturi pastovaus uždarbio, tačiau turėdamas pinigų visada paremia savo sūnų dovanomis ar pinigais, persiųsdamas juos jai, o ji pati juos nuneša L. K. arba tiesiogiai savo anūkui. Visi šie pervedimai yra daromi į jos sąskaitą (b. 1. 72, 73).

Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad parodė 2007-08-13 L. K. kreipėsi į jį kaip į antstolį, pateikdama Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl priteistų alimentų išieškojimo iš R. K.. 2007 m. lapkričio 6 d. buvo paskelbta R. K. paieška, nes L. K. nurodė, jog kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini). Paieška nutraukta 2010 m. gruodžio 7 d., kadangi policijos nuovados pareigūnai pranešė, jog buvo nustatyta R. K. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), jam buvo įteiktas šaukimas atvykti pas antstolį į kontorą. Patikrinus R. K. pinigines lėšas, nustatyta, kad tokių nėra, taip pat jis neturi ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Vykdomojoje byloje išlaikymo išieškojimas yra tęsiamas (b. 1. 74, 75).

Iš antstolio R. K. išlaikymo mokėjimo lentelės matyti, kad R. K. išlaikymo įsiskolinimas už nepilnamečio sūnaus B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą 2011-11-01 sudarė 11846,00 Lt. (b. l. 25-26).

Iš 2007-11-06 patvarkymo dėl paieškos paskelbimo matyti, juo buvo paskelbta R. K. paieška (b. l. 49).

Iš 2010-12-07 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės PN informacinio rašto matyti, kad R. K. paieškos byla Nr. 40-05-017-07 nutraukta, nustačius jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 52).

Iš įsiteisėjusios 2003-10-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties kopijos matyti, kad ja buvo patvirtinta tarp L. K. ir R. K. sudaryta taikos sutartis, kuria R. K. įsipareigojo sūnaus B. K., gimusio 2001-04-01, išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 litų iki jo pilnametystės bei padengti 1200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2003-04-04 iki 2003-10-01 (b. l. 60).

Iš 2012-02-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie asmenį ir jo draudėjus matyti, kad R. K. paskutinė darbovietė - nuo 1999-06-21 iki 2002-01-04 - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 97).

Iš 2012-02-08 Lietuvos darbo biržos duomenų išrašo matyti, kad R. K. darbo biržoje neregistruotas (b. l. 98).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau jei asmuo tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka. Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. Šis nusikaltimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba išnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Šio nusikaltimo sudėties buvimui veikoje svarbu nustatyti, kad kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. baudžiamoji atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, bet ir tada, kai ši pareiga vykdoma iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis žinojo apie savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir turėjo realią galimybę tą pareigą bent iš dalies vykdyti, kadangi po teismo sprendimo priėmimo siuntė piniginių lėšų perlaidas iš užsienio valstybės L. K., taip davė sutuoktinei piniginių lėšų grynaisiais (b. l. 15-22), pripažino, jog užsienio valstybėje dirbo, tačiau nereguliariai. Nors nurodė, jog sūnumi rūpinosi siųsdamas jam dovanas, žaislus, drabužius bei pinigines lėšas tam tikromis progomis, tačiau tai negali būti laikoma tinkamu 2003-10-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo (nutarties) vykdymu. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, tą pareigą privalo vykdyti tiksliai ir be išlygų. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku turi atitikti teismo sprendime nustatytus reikalavimus. Prisidėjimas prie vaiko išlaikymo (rūpinimasis vaiku) žaislais, drabužiais, piniginių lėšų perlaidomis tam tikromis švenčių progomis ir pan., galėtų būti vertinamas teigiamai tuo atveju, kai asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, teismo sprendimą vykdo reguliariai. R. K., žinodamas apie priimtą teismo sprendimą, suprasdamas turintis pareigą kas mėnesį mokėti lėšas vaikui išlaikyti, turėdamas realią galimybę šią pareigą vykdyti, sąmoningai, be pateisinamų priežasčių šios pareigos nevykdė – vengė mokėti lėšas sūnaus B. K. išlaikymui. Tokiais veiksmais R. K. tyčia vengė išlaikyti vaiką ir padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., be terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kaip alternatyvinės gali būti skiriamos ir kitos BK 42 str. numatytos bausmės (šiuo atveju viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas), prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė kaltinamajam R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., prašė skirti 120 valandų viešuosius darbus. Kaltinamasis R. K., paskelbus jam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 109-111).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 55 straipsniuose.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), neteistas (b. l. 91), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešuosius darbus (BK 46 str.), todėl atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo materialinę ir šeimyninę padėtį, užimtumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą veiką prokurorės prašomo paskirti dydžio viešuosius darbus. Kaltinamasis R. K. įpareigotinas jam paskirtus viešuosius darbus atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir jį nubausti 4 (keturių) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

R. K. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat teismas turi teisę spręsti dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jei tam yra Lietuvos Respublikos BK VI skyriuje numatyti pagrindai.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.