- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1504-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13150-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „Z68“
- Atsakovas
- Ž. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Z68“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Z68“ patikslintą ieškinį atsakovui Ž. G. dėl žalos (bankroto administratoriaus negauto atlyginimo) priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė bankroto administratorė UAB „Z68“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovui Ž. G. dėl žalos (bankroto administratoriaus negauto atlyginimo priteisimo), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 16 650,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5061-653/2018 tenkino kreditorės VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą ir UAB „Baltijos trekas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Z68“. 2019 m. vasario 18 d. įvykusiame pirmajame BUAB „Baltijos trekas“ kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti 30 MMA (nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) administravimo išlaidų sąmatą, tai yra 16 650 Eur atlyginimą bankroto administratorei (į šią sumą įskaitant administravimo išlaidas). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2019 m. kovo 25 d. sprendimu įmonė pripažinta pasibaigusia ir 2019 m. balandžio 26 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nurodė, jog atsakovui netinkamai vykdant savo pareigas (laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), BUAB „Baltijos trekas“ neturėjo turto, iš kurio būtų galima apmokėti bankroto administravimo procedūras. Kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (16 650 Eur) nebuvo apmokėta, todėl laikytina administratorės patirta žala (negautos pajamos). Pagal BUAB „Baltijos trekas“ tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31 UAB „Baltijos trekas“ turėjo turto už 120 162 Eur, taigi tuo atveju, jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą įmonės finansiniams rodikliams rodant faktinį įmonės nemokumą (2017-08-31) bei nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, būtų pakakę bankroto administravimo išlaidoms padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovei UAB ,,Z68“ nustatė dvidešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. įvykusiame BUAB „Baltijos trekas“ pirmajame pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – 30 MMA, t. y. 16 650,00 Eur atlyginimą bankroto administratorei nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Šis kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas nebuvo ginčijamas, tačiau iš 2019 m. vasario 18 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad 7 darbotvarkės klausimu kreditoriai vieningai nutarė patvirtinti BUAB „Baltijos trekas“ administravimo išlaidų sąmatą pagal priedą Nr. 5 dėl 30 MMA atlyginimo ieškovei, į šią sumą įskaitant administravimo išlaidas. Remiantis priedu Nr. 5, nustatyta 25 MMA bankroto administravimo išlaidų sąmata bei minimalus 6 MMA administratoriaus atlyginimo dydis, t. y. bendrai 31 MMA. Ieškovė nepaaiškino, kokią dalį iš patvirtinto 30 MMA dydžio atlyginimo sudaro administravimo išlaidos, o kokią ieškovės atlyginimo dydis. Be to, reikalaudama atlyginti turėtas administravimo išlaidas, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokias konkrečiai administravimo išlaidas ir už kokius atliktus veiksmus ji yra patyrusi.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė UAB „Z68“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad remiantis priedu Nr. 5 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ buvo nustatyta 25 MMA bankroto administravimo išlaidų sąmata bei minimalus 6 MMA administratoriaus atlyginimo dydis, t. y. bendrai 31 MMA. Minėti dydžiai, kaip rekomendaciniai, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415. BUAB „Baltijos trekas“ bankroto byloje kreditoriai pritarė didesniam bankroto administratoriaus atlyginimo dydžiui. 2019 m. vasario 18 d. įvykusio pirmojo pakartotinio BUAB „Baltijos trekas“ kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nutarė patvirtinti ir nustatė 30 MMA atlyginimą bankroto administratoriui, į patvirtintą atlyginimą įskaitant administravimo išlaidas, tačiau neišskiriant konkrečių atlyginimo ir administravimo išlaidų dalių, t. y. buvo patvirtintas tik bankroto administratoriaus atlyginimo dydis (30 MMA). Ieškovas prašo priteisti 30 MMA negautą bankroto administratoriaus atlyginimą, o ne 31 MMA;
5.2. nagrinėjamu atveju bankroto administratorė sutiko visas BUAB „Baltijos trekas“ administravimo išlaidas dengti iš jai nustatyto 30 MMA atlyginimo. Būtent todėl ieškovė ieškinyje ir neaiškino bei neišskyrė, kokią dalį sudaro administravimo išlaidos, o kokią administratorės atlyginimo dydis. Visą ieškiniu prašomą priteisti sumą sudaro tik kreditorių bankroto administratorei nustatytas ir patvirtintas atlyginimas 16 650 Eur (30 MMA) už visą BUAB „Baltijos trekas“ bankroto procesą, nepriklausomai nuo jo trukmės ir atliktinų veiksmų, todėl ieškinyje ir nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečias administravimo išlaidas;
5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. nutartimis ieškovui jau buvo nustatyti terminai ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau minėtose nutartyse kaip ieškinio trūkumai nebuvo nurodytos 2019 m. liepos 19 d. nutartyje išdėstytos aplinkybės;
5.4. atsakovui Ž. G. procesinių dokumentų nepavykus įteikti adresu (duomenys neskelbtini) bei gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovui procesinius dokumentus išsiuntė darbovietės adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 4 d. į bylą buvo įkeltas kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo dokumentas Nr. DOK-156077, kuris, tikėtina, patvirtina teismo procesinių dokumentų įteikimą atsakovui Ž. G.. Atsakovas iki 2019 m. liepos 18 d. (per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos) privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, tačiau to nepadarė. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis), tačiau 2019 m. liepos 19 d. teismas priėmė nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, nors ieškovo ieškinys jau buvo priimtas, įteiktas atsakovui, o taip pat jau buvo suėjęs atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
7. Apeliacinėje byloje sprendžiami procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taikymo klausimai.
8. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 straipsnis).
9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
10. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
11. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą (dėl neesminių trūkumų) gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė – bankroto administratorė UAB „Z68“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. G. dėl žalos (bankroto administratoriaus negauto atlyginimo) priteisimo, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo 16 650,00 Eur žalos atlyginimo; žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį; 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones; ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (e. b. l. 1-8).
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti prašymą dėl konkrečios rūšies ieškovės prašomų atsakovui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, pridėti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, sumokėti 38 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 40-41).
14. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirminiame ieškinyje buvo nurodytas per klaidą ir prašė teismo atsakovui pateiktą ieškinį laikyti paduotu be prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (e. b. l. 31-39).
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka; nustatė ieškovei 7 dienų terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį (187,50 Eur) ir nurodė, jog ieškovei sumokėjus žyminį mokestį byla bus nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (e. b. l. 42-43).
16. Ieškovė kartu su 2019 m. gegužės 21 d. pranešimu pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog sumokėjo trūkstamą 187,50 Eur dydžio trūkstamą žyminį mokestį (e. b. l. 46-48).
17. Ieškovei pašalinus teismo nurodytus trūkumus, patikslintas ieškinys buvo priimtas ir kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiųstas atsakovui, nustatant 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, atsiliepimui pateikti (e. b. l. 49).
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo ieškovę patikslinti, kokią dalį iš patvirtinto 30 MMA dydžio atlyginimo sudaro administravimo išlaidos, o kokią – ieškovės atlyginimo dydis, ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius realiai patirtų 16 650,00 Eur administravimo išlaidų faktą (e. b. l. 59-60).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2019 m. liepos 19 d. nutartyje teismo keliami reikalavimai užkerta kelią ieškovei kreiptis teisminės gynybos, kadangi teismo nurodyti trūkumai susiję su ieškovės teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluotas konkretus ir aiškus materialinis teisinis reikalavimas atsakovui. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui priedus, kurie, ieškovės manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
20. Teismas turi suteikti galimybę šalims pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pašalinti kilusias abejones ir galimas kliūtis sklandžiai nagrinėti ieškinį, nes būtent tokia yra pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos paskirtis (CPK 226 straipsnis). Priešingi teismo veiksmai, atsižvelgiant į jų rezultatus, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Aplinkybės, nurodytos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartyje, nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovės reikalavimai, jų pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas pagal pareikštą ieškinį apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti jau pradėtos bylos. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovės reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
23. Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Dėl nurodytos priežasties skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti.