Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui P. B., atsakovei B. B., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, išvadą teikiančios institucijos atstovėms A. M., J. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei B. B., institucijos, byloje teikiančios išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K., nepilnamečio A. B. teta, atsakovės B. B. sesuo, parodė, kad Alytuje A. gyventi yra geros sąlygos. Žino, kad savaitgaliais berniukas važiuoja pas tėtį į (duomenys neskelbtini). Kaip sekasi mokykloje, nežino. Mano, kad atsakovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri sūnų. A. yra minėjęs, kad myli mamą ir tėtį, bet nori gyventi su mama. Iš pradžių A. liūdėjo dėl draugų, dabar turi draugų, bendrauja su klasiokais, važinėja dviračiu. Dabar gyvena nuosavame name, A. turi savo kambarį, dovanojo jam kompiuterį, mama pirko dviratį. Matė, kaip bendrauja su mamos draugu, sutaria tarpusavyje su jo tėvais.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. R., Alytaus (duomenys neskelbtini) mokytoja, (duomenys neskelbtini) klasės, kurioje mokosi nepilnametis A. B., klasės auklėtoja, parodė, kad su vaiku ir mama susipažino praėjusių mokslo metų pradžioje – rugsėjo 1-ąją, nuolat su ja bendrauja dėl A. mokslų, galimybių šalinti mokslo spragas. Mokinys yra labai nuoširdus, geras, sunkiau sekėsi mokytis lietuvių ir anglų kalbos, elgesio problemų niekada nebuvo kilę, aktyvus, dalyvauja užklasinėje veikloje. Domisi kompiuteriais, praėjusiais mokslo metais lankė informacinių technologijų būrelį. Mokosi anglų ir rusų kalbas, ateityje galės pasirinkti papildomai kitas užsienio kalbas. Mokykloje gausu būrelių: informacinių technologijų, teatro, sportinių žaidimų (kvadrato, krepšinio, tinklinio), lietuvių ir rusų kalbų, E. vykdomas projektas, istorijos ir kt. Pastebėjo, kad A. mėgsta drausmę, visada pasako, jei pastebi netinkamą elgesį. Komunikabilus, lengvai bendraujantis vaikas. Nepraleido nė vienos pamokos be priežasties, dėl ligos praleido 35 pamokas. A. į mokyklą atėjo 4 klasėje, jau buvo susibendravęs su didžiąja dalimi klasiokų, turi daug draugų. Apie tai, kad A. atvyko mokytis sužinojo iš buvusios mokytojos, be to, pats klasės iškylos metu, važiuojant pro (duomenys neskelbtini) sakė, kad ten ėjo į mokyklą ir gyveno. Dėl mokinio priežiūros ir mokymosi priemonių problemų nebuvo kilę, gal kartais dėl namų ruošos yra gavęs pastabų iš dalykų mokytojų, tai negali būti nei mamos, nei tėčio kaltė, tiesiog penktokai nėra dar pakankami atidūs ir rūpestingi dėl namų ruošos. Apie iškilusi ginčą teisme, sužinojo birželio mėnesį, kai mama paprašė mokinio charakteristikos. A. apie tokias problemas nėra minėjęs.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K., nepilnamečio A. B. mamos B. B. sesuo, krikšto mama, parodė, kad A. turi geras gyvenimo sąlygas yra prižiūrimas. Mama dirba ir išlaiko vaiką. A. ateina į svečius, kartais lieka savaitgaliais nakvoti. Yra nuoširdus ir atviras, geros nuomones apie mamos draugą R., pavadina jį „tėčiu“. Papasakoja apie mokyklą, kaip sekasi mokytis. Alytuje turi draugų, važinėja kartu dviračiais, atsiveda namo. Nėra kalbėjęs apie gyvenamosios vietos pakeitimą, A. sakė, kad nori gyventi su mama, važiuoti pas tėtį. Ryšys tarp A. ir mamos yra, visada apsikabina, pabučiuoja, būdamas pas tėtį paskambina mamai, prieš miegą pabučiuoja. Matosi, kad ryšys su mama stipresnis nei su tėčiu, kažkurį laiką gyveno visi kartu, tai matė, kad nuo mažens vaiko priežiūra rūpinosi daugiau mama. Žino, kad A. (duomenys neskelbtini) turi draugų, ten bendrauja su seneliais, tačiau nepasakojo kaip konkrečiai leidžia laiką.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. K., nepilnamečio A. B. krikšto tėvas, parodė, kad A. gyvena su mama, dažnai važiuoja pas tėvą į (duomenys neskelbtini), ten draugai, pasiilgta jų, taip pat ateina į svečius, pasilieka kartais nakvoti. Tenka kartas padėti ruošti rusų kalbos namų darbus, kitus dalykus padeda ruošti mama. A. domisi kompiuteriais. Su atsakovu yra bendradarbiai, nieko blogo negali pasakyti. Ieškovė vaiką prižiūri pakankamai gerai. Nėra jokių esminių aplinkybių, kad reikėtų keisti A. gyvenamąją vietą. Mano, kad vaiku geriau pasirūpins mama.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. G., nepilnamečio A. B. mamos B. B. draugas, parodė, kad pažįsta A. apie du metus, sutaria puikiai, kartais jį pavadina tėčiu. B. pažįsta iš anksčiau, susiklostė taip aplinkybės, kad dabar gyvena kartu. A. mokykla nesiskundžia, pasakoja, kaip sekasi, kartu ruošia pamokas, padeda ruošti matematiką, daugiausia namų darbus prižiūri mama. Minėjo, kad gal buvo (duomenys neskelbtini) lengviau mokytis, o Alytuje sustiprinta programa. (duomenys neskelbtini) pas tėvą būna dažniausiai savaitgaliais, kartais grįžta neparuošęs namų darbų, todėl gauna „2“, bet pasitaikė, kad ir paprastom dienom neparuošia, ne visada pavyksta sukontroliuoti. Namas, kuriame gyvena A. didelis, dviejų aukštu, daug vietos, vaikas turi savo kambarį, kartu gyvena taip pat tėvai, A. su jais sutaria puikiai. Namie lankosi draugai, kartu važinėja dviračiais, vasarą važiavo į kaimą, prie ežero. A. sakė, kad nori bendrauti su tėčiu, o gyventi su mama.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. G., atsakovės B. B. sugyventinio R. G. motina, parodė, kad susipažino su A. prieš du metus, puikiai sutaria. Kartais padeda skaityti, bendrauja, diskutuoja kartu, visada palinki labos nakties. Apie mokyklą pasakoja, kad viskas gerai, pasigiria gerais pažymiais, sako, kad labai gera mokytoja. Atsiveda į namus draugų ir pats eina pas draugus. Vasarą važiuoja į kaimą, bet daugiausia laiko leidžia pas tėtį. A. su tėčiu dažnai bendrauja telefonu, tėtis dažniausiai atvažiuoja jo pasiimti. A. pasakoja, kad (duomenys neskelbtini) žaidžia kompiuteriu. Mama gerai prižiūri A., apskalbia, labai stengiasi, gal kartais per daug palepina. Po svečiavimosi pas tėtį grįžta normalus, nieko neįprasto nepastebi. Apie norą gyventi su tėčiu, A. nėra minėjęs, apie tai sužinojo iš teismo siųstų dokumentų. Namie apie tai buvo kalbėjo, A.sakė, kad nori gyventi su mama.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G., atsakovės B. B. sugyventinio R. G. tėvas, parodė, kad A. labai šaunus vaikas, bendraujantis, sutaria gerai su visais, kartu važiuoja į kaimą, prižiūri bites, tvarkosi, važinėja keturračiu, linkęs prie technikos, niekada nereikia skatinti, pats imasi iniciatyvos. Po mokyklos eidavo į sporto būrelį. Apie A. norą keisti gyvenamąją vieta negirdėjo ir nežino. Sakė, kad noru gyventi su mama.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K., ieškovo P. B. draugė, parodė, kad jie kartu gyvena ir bendrą ūkį veda du metus, ieškovo sūnų A. pažįsta taip pat du metus. Kartu gyvena taip pat ieškovo tėvai, laikinai šiuo metu svečiuojasi dukra su mergyte. Nedirba, registruojasi darbo biržoje, su A. sutaria pakankamai gerai, prižiūri ir rūpinasi juo, kai ieškovui pagal grafiką tenka dirbti, skalbia drabužius, nuperka naujų, ieškovas sūnų į (duomenys neskelbtini) atsiveža savaitgaliais, vaikas praleidžia (duomenys neskelbtini) atostogas. A. puikiai jaučiasi su tėčiu, tarp jų yra stiprus ryšys, taip pat laiką leidžia su draugais kieme, važinėja dviračiais, žaidžia kamuoliu, eina pas draugus ir pas jį ateina draugai T., D., A.. Apie gyvenimą Alytuje ir naują mokyklą A. nelabai pasakoja. Yra sakęs, kad pasiilgta draugų, norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), nes čia gerai, draugai ir mokykla šalia, gerai sutaria su tėčiu. A. primena, kad reikia laikytis tvarkos (pasikloti lovą, išsiplauti indus), gal dėl to kartais būna nepatenkintas, bet drausmė būtina. Tėtis prižiūri ir padeda ruošti pamokas. Apie ieškovo ketinimus kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo žino jau seniai, atsakovė ir ieškovas visada konfliktuoja, kai sprendžia bendravimo su vaiku klausimus. Pastebėjo, kad berniukas atvažiuoja per plonai aprengtas, drabužiai nėra švarūs, apatiniai rūbeliai nekeisti, buvo atveju, kad A. pats paprašė išskalbti rūbus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. D. B., ieškovo P. B. mama, parodė, kad A. nelabai norėjo išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), tik išvykęs prašė, jog jį pasiimtų gyventi tėtis kartu, net skundėsi. P. parsiveža A. penktadieniais po pamokų, jeigu dirba, tai A. neatvažiuoja į (duomenys neskelbtini) dvi savaites. Po savaitgalio P. A. nuveža į Alytų sekmadieniais, kartais pirmadieniais, A. prašo tėvą, kad leistų dar (duomenys neskelbtini) pabūti. Kai ieškovas dirba, berniuku pasirūpina ji ir sūnaus drauge. Gyvenimu Alytuje vaikas niekada nesiskundė, nepasakojo apie naują šeimą, gal mama draudė, bet vis kartodavo, kad nori gyventi (duomenys neskelbtini). A. pasakojo, kad mama buvo sakiusi, jeigu jis pasirinks gyventi su tėčiu, tai jo išsižadės, tai labai išgyveno ir klausė, ką daryti. (duomenys neskelbtini) A. jaučiasi kaip namie, sako važiuojam namo, pats prašo, kad vežtų po savaitgalio į Alytų pirmadienio rytą. P. daug laiko praleidžia su A., važiuoja kartu pas gimines. (duomenys neskelbtini) A. turi savo kambarį, kuriame miega, kitame kambaryje stovi kompiuteris, viso name yra keturi kambariai, gyvena keturiese, kai A. atvažiuoja būna penkiese, šiuo metu laikinai svečiuojasi sūnaus drauges dukra su vaiku.

Teismo posėdyje dalyvavusi Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad vaikas iš pradžių buvo išreiškęs norą gyventi tėvu, motyvavo tuo, kad nuo mažų dienų užaugo toje aplinkoje, ten draugai, kurių ilgisi. Po kelių dienų A. pareiškė, norįs gyventi su mama, nenori keisti gyvenamosios vietos. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, turi atskirą kambarį, yra visi patogumai. A. svarbūs abu tėvai. Priežasčių, dėl kurių galėtų būti keičiama gyvenamoji vieta, nėra. Duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą nėra. Tokio amžiaus vaikui nuomonė dėl gyvenamosios vietos gali keisti epizodiškai. Apie tai, kad ieškovui galimai buvo kliudoma bendrauti su sūnumi, skyriaus darbuotojai buvo informuoti tik kartą, kreipėsi pats ieškovas. Esant tarp ginčo šalių galimai konfliktinei situacijai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, siekiant išvengti ateityje konfliktų ar nesusipratimų tikslinga būtų nusistatyti konkretesnę bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas P. B. ir atsakovė B. B. yra nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove B. B., nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu P. B. (b. l. 10-11). Nepilnametis A. B. pareiškė norą gyventi su tėvu P. B., todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą.

Sprendžiant pareikštų ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pirmiausia svarbu įvertinti po ginčo šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo susidariusias esmines aplinkybes, kurios būtų pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalį svarstyti klausimą dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tokias, esminę reikšmę turinčias aplinkybes, turi įrodyti į teismą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo kreipęsis tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-269/2013). Vertinant tokio reikalavimo pagrįstumą, būtina nustatyti, ar esanti aplinka, kurioje nepilnametis gyvena su vienu iš tėvų, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus: šeimos aplinkos sąlygas; vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų; tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.

Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu bendru tėvų sutarimu santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nepilnamečio sūnaus – A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina B. B. (byloje – atsakove). Institucija, teikianti byloje išvadą, konstatavo, kad atsakovė sudaro tinkamas gyvenimo, mokymosi ir raidos sąlygas vaikui – gyvena su nepilnamečiu vaiku keturių kambarių name su virtuve ir visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), A. B. turi atskirą kambarį, kuriame sudarytos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui (b. l. 33-35). Nors ieškovas tvirtino, kad atsakovė nepakankamai rūpinasi vaiku (per plonai aprengė į mokyklą, dėl ko galimai susirgo, neskalbia drabužių ar nepakankamai palaiko ir skatinaA. laikytis higienos), duomenų apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą ar nesirūpinimą nepilnamečiu sūnumi nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nepilnamečio vaiko A. B. klasės auklėtoja E. R. patvirtino, kad mokinys į mokyklą ateina tvarkingai ir švariai aprengtas, per mokslo metus dėl ligos praleido tik 35 pamokas. Taigi, nėra pagrindo abejoti atsakovės gebėjimu tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata. Atsakovė dirba 8 val. per dieną (b. l. 50-51), toks darbo laikas sudaro galimybes tinkamai rūpintis namų ruoša, skirti laiko vaiko sūnaus A.s lavinimui, pamokų ruošai. Teismo posėdžio metu A. nurodė, kad gerai sutaria su kartu gyvenančiais asmenimis, t. y. mamos draugu R. G., jo tėvais – A. G. ir E. G.. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad aplinka, kurioje dabar gyvena A. B., užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, pažįstama. Tuo tarpu, ieškovas dabartiniu metu gyvena kartu su tėvais – P. B., D. A. B., ir veda bendrą ūkį su J. K., paskutiniu metu svečiuojasi J. K. suaugusi dukra su mažamečiu vaiku. Išvadoje, nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, yra penki kambariai, virtuvė ir visi patogumai, svečiuojantis A. gyvena ir laisvalaikį leidžia atskirame kambaryje, likusiais naudojasi kiti šeimos nariai (b. l. 31-32). Teismo posėdžio metu, išklausius liudytojų parodymus, paaiškėjo, kad šiuo metu atsakovo šeimoje yra 5 suaugę asmenys ir mažametis vaikas, nors šeimos nariai pasiskirstę gyvenamaisiais kambariais, tačiau negalėjo paaiškinti kaip konkrečiai, kai svečiuojasi liudytojos J. K. suaugusi dukra su mažamečiu vaiku. Atsakovas pagal slenkantį grafiką dirba kas ketvirta para, taigi ne visada pats galėtų užtikrinti vaiko priežiūrą, A. rūpintųsi kartu gyvenanti draugė J. K. ir mama D. A. B.. Teismo posėdžio metu A. nurodė, kad gerai sutaria su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais seneliais ir tėčio drauge. Nustatytos aplinkybes patvirtina, kad gyvenamoji aplinka pas ieškovą iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau nesudaro pakakamo pagrindo pripažinti esant geresne nei šiuo metu esanti A. gyvenamoji vieta.

Po ginčo šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečiui A. B. teko pakeisti ne tik gyvenamąja vietą, bet ir mokyklą, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 2 d., mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiuo metu eina į (duomenys neskelbtini) klasę, prieš tai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje (b. l. 48 ). Duomenų apie ankstesnį A. mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ginčo šalys neteikė. Bylos nagrinėjimo metu bylos duomenimis, šalių paaiškinimais bei nepilnamečio A. B. parodymais nustatyta, kad permainos buvo išgyventos pakankamai lengvai. Mokinys lengvai adaptavosi naujoje mokykloje, jaučiasi saugiai ir gerai, klasėje turi draugų, nepatiria patyčių, dalyvauja popamokinėje veikloje, pažangumas teigiamas (vidurkis 8 balai). Nors iš pradžių A. mokytis buvo sudėtinga, sunkiau sekėsi lietuvių ir anglų kalbos, tačiau mokykloje sudarytos galimybės tobulinti žinias ir šalinti galimas mokymosi spragas.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina atsižvelgti į šio vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d., 380 str. 1 d.). A. B. vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams 2015 m. birželio 7 d. išreiškė norą gyventi su tėčiu (b. l. 38), tuo trapu 2015 m. birželio 8 d. – su mama. Teismo posėdžio metu A. nurodė, kad norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu, šiuo metu gyvendamas su mama ir važiuodamas pas tėtį svečiuotis jaučiasi gerai. Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centras išvadoje nėra nurodė, kad A. geba argumentuotai išsakyti savo nuomonę konstatavęs su kuriuo iš tėvų yra glaudesnis emocinis ryšys su vaiku (gerai jaučiasi su mama, tačiau svarbus ryšys su abiem tėvais, nerimauja, kad ateityje nebūtų ribojimų bendrauti su kuriuo nors iš tėvų) (b. l. 71). Atsakovas neneigė žinantis, kad nors anksčiau buvo išreikęs norą gyventi su juo, vėliau išreiškė norą gyventi su mama, tačiau iš jo pasisakymų teisminio nagrinėjimo galima spręsti, kad tokį vaiko noro pasikeitimą galėjo lemti motinos nuteikinėjimas vaiko prieš jį, manipuliavimas vaiku. Nors po ginčo šalių santuokos nutraukimo praėjo jau dveji metai, teismo vertinimu, toks ieškovo subjektyvus esamos situacijos vertinimas yra ginčo šalių kaip nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio konfliktinių santykių ir nepakankamo bendradarbiavimo tarpusavyje pasekmė. Ginčo šalių vaikui šiuo metu yra dvylika metų, konstatuota, kad vaiko emocinė būsena atitinka amžių ir raidą, jis geba argumentuotai išsakyti savo nuomonę (b. l. 71). Kaip žinia, tokiame amžiuje intensyviai formuojasi vaiko pasaulėžiūra, plečiamas jo akiratis, vaikui jaučiamas poreikis būti kartu tiek su mama, tiek su tėčiu (myli abu tėvus, gera būti abiejų tėvų gyvenamojoje aplinkoje, nori gyventi ir palaikyti betarpiškus ryšius su abiem tėvais). Bendravimo su tėčiu negali atstoti bendravimas su kitais vyriškos lyties asmenimis. Taigi, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu, vėliau su kitu tėvu (motyvai – gerai pažįstama ir saugi aplinka, seneliai, draugai), iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu susijusiomis aplinkybėmis. Aplinkybė, kad ginčo šalių nepilnametis vaikas paskutinius du metus nuolat gyveno su mama (atsakove), pas tėvą (ieškovą) svečiuodavosi savaitgaliais ir per atostogas, leidžia daryti pakankamą išvadą, kad vaiko santykiai su motina, prisirišimas prie jos buvimo yra stipresnis nei su tėvu. Duomenų, kad vaiko buvimas su motina galėtų prieštarauti ir pažeisti jo teises ir teisus interesus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (CK 3.3 str., 3.174 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti atsakovės kvieti liudytojais artimi giminaičiai (J. K., L. K., S. K.) ir kartu gyvenantys asmenys (R. G., A. G., E. G.) nurodė, kad A. yra išreiškęs norą gyventi su mama, kartu gyvenant būtų geriau, kadangi tarp jų yra glaudus emocinis ir dvasinis ryšys, mama geriau rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri. Tuo tarpu, ieškovo kviesta paliudyti motina D.A. B., teismo iniciatyva – kartu gyvenanti J. K. teismo posėdžio metu parodė priešingai, kad vaikas išreiškė norą gyventi su tėčiu, o atsakovė galimai nepakankamai gerai rūpinasi ir prižiūri nepilnametį vaiką. Įvertinus tai, kad tiek vieni, tiek kiti liudytojai su bylos šalimis yra susiję giminystės ryšiais arba yra artimi draugai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, jų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra galimai neobjektyvūs ir vertintini kritiškai, jais nesiremtina vertinant byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes visumoje, išvadas dėl ginčo teismas daro, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 2 d., 185 str.).

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nepilnamečio A. B. interesus šiuo metu atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina B. B., nėra pakankamo pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir nustatyti gyvenamąją vietą kartu su ieškovu (tėvu) (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str., 3.168 str., 3.169 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad palikus nepakeistą nepilnamečio A. B. gyvenamąja vietą su motina B. B., teismas nenagrinėja ir nepasisako plačiau dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovės, kadangi išlaikymo pareiga išlieka tėvui P. B., be kita ko, teisė ir pareiga rūpintis bei bendrauti su sūnumi, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 3.192 str.). Tuo atveju, jeigu teismo, nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1224-950/2013 patvirtinta šalių susitarimu maksimali bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarka neatitinka vaiko interesų ar skyrium gyvenančiam tėvui ribojama teisė matytis ir bendrauti su vaiku, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pakeitimo, t. y. konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas patyrė 341 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. 42 Eur žyminį mokestį (b. l. 5), 150 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už ieškinio surašymą (b. l. 7, 8). Atsakovė – 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 300 Eur už susipažinimą su byla, atsiliepimo parengimą ir 200 Eur atstovavimą teismo posėdyje (b. l. 99-101). Ieškinys atmestas, tačiau sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu įvertinti ne tik patirtų atstovavimo išlaidų proporcingumą pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, bet ir atsakovės procesinį elgesį (sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas), priežastis dėl kurių susidarė į bylinėjimosi išlaidos (atsiliepimo parengimą lėmė ieškinio pareiškimas būtinybė ginti savo teises ir teisėtus interesus), ginčo santykių pobūdį (ieškinio reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių) (CPK 93 str. 4 d.), todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), yra pagrindas pripažinti, kad prašomos priteisi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2., 8.18 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, jos priteistinos iš ieškovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,04 Eur, todėl atmetus patikslintą ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprend ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. B. atsakovei B. B. 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo P. B. 13,04 Eur (trylikos eurų 04 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“, nurodyti bylos numerį, įmokos kodas: 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.