- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2-403-820/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30057-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Skycop
- Atsakovas
- Lenkijos bendrovei Smartwings Poland Sp
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Skycop.com ieškinį atsakovui Lenkijos bendrovei Smartwings Poland Sp. Z.o.o. (buvęs pavadinimas - Travel Service Polska) dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 800 EUR kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog reiškia ieškinį atsakovui remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog 2019 m. sausio 23 d. buvo sutrikdytas skrydis Nr. 3Z 7118. Skrydis buvo atidėtas ir skrydžio tikslą (Tabą) keleiviai pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Sutrikdyto skrydžio keleiviai savo reikalavimą dėl kompensacijos išieškojimo perleido ieškovui. Atsakovas savo prievolių neįvykdė ir kompensacijos dėl atšaukto skrydžio neišmokėjo. Remdamasis šiais faktiniais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, šalys buvo susitarę dėl ginčo teismingumo „Bendrosiose vežimo sąlygose“, todėl byla teisminga vežėjo buveinės teismui, t. y. Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje ir taikytina Lenkijos Respublikos teisė. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų dėl skrydžio vėlavimo, negalioja reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nes pasirašyta neįgalioto asmens, nepasinaudota ikiteisminėmis ginčo nagrinėjimo procedūromis, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
3. Atsakovo pateikti argumentai dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nebuvimo nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-328-864/2021 išsprendė analogiško klausimą dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir taikytinų tarptautinių teisės normų tokiais atvejais ir jų konkurencijos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas remiasi žemiau pateikiama minėta apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika.
4. Jurisdikcijos taisyklės, civilinėse ir komercinėse bylose, tarp Europos Sąjungos valstybių narių nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau ir Reglamentas Nr. 1215/2012 ir/arba Reglamentas Briuselis Ia). Ieškinys, dėl kompensacijos priteisimo, be kita ko, grindžiamas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004 (toliau ir Reglamentas Nr. 261/2004), nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.
5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ir ESTT) aiškinadamas Reglamento Nr. 1215/2012, 25 straipsnio taikymą, yra nurodęs, kad teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigą in limine litis išnagrinėti, ar šalys iš tiesų susitarė dėl jurisdikcijos sąlygos (šis susitarimas turi būti aiškus ir tikslus), nes Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais šiuo aspektu siekiama užtikrinti, kad susitarimas iš tikrųjų būtų sudarytas (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Refcomp, C?543/10, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. kovo 8 d. Sprendimo Saey Home & Garden, C?64/17, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Dėl jurisdikciją suteikiančios nuostatos, įtvirtintos standartinėse sąlygose, ESTT yra pareiškęs, kad tokia nuostata teisėta tuo atveju, jei abiejų šalių pasirašytos sutarties tekste yra aiški nuoroda į standartines sąlygas, kuriose yra tokia nuostata (2016 m. liepos 7 d. Sprendimo H?szig, C?222/15, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
6. Nagrinėjamu atveju, pateiktuose kelionės dokumentuose, nėra jokios aiškios nuorodos į apeliantės minimas Travel Service grupės keleivių ir bagažo vežimo oro transportu sąlygas, o vien tik pastarųjų prieinamumas internete negali būti vertinamas kaip šalies valios išraiška sudarant susitarimą dėl jurisdikcijos, ypač, kai priešinga šalis yra vartotojas.
7. Be to, ESTT praktikoje yra pažymėta, kad į sutartį įtraukta sąlyga dėl jurisdikcijos iš esmės gali sukelti padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams (2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Refcomp, C?543/10, 29 punktas ir 2017 m. birželio 28 d. Sprendimo Leventis ir Vafeias, C?436/16, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). ESTT išaiškino, kad siekiant užginčyti teismo jurisdikciją nagrinėti oro transporto bendrovei pareikštą Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo, keleivio ir oro transporto bendrovės sudarytos vežimo sutarties sąlygos dėl jurisdikcijos ta bendrovė iš esmės negali panaudoti prieš skolų išieškojimo įmonę, kuriai keleivis perleido savo reikalavimą (2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Ryanair, C-519/19, 46, 47 punktai). Pastarajame sprendime, teismas be kita ko išaiškino ir tai, kad vartotojo, t. y. lėktuvo keleivio, ir komercinės veiklos subjekto, t. y. šios oro transporto bendrovės, sudarytos sutarties, kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso komercinės veiklos subjekto buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija, sąlyga dėl jurisdikcijos, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, laikytina nesąžininga, remiantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalimi.
8. Ieškinį pareiškė Keleivių reikalavimus perėmusi įmonė, o Keleiviai nebuvo sudarę tiesiogiai sutarčių su oro vežėju. Šiuo aspektu, ESTT 2020 m. kovo 26 d. Sprendime, byloje C-215/18, yra nurodęs <...> 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, turi būti aiškinamas taip, kad tris ar daugiau valandų atidėto skrydžio keleivis gali skrydį vykdžiusiam oro vežėjui pareikšti ieškinį dėl kompensacijos pagal šio reglamento 6 ir 7 straipsnius priteisimo, net jei šis keleivis ir šis oro vežėjas nėra sudarę sutarties ir aptariamas skrydis yra kelionės paslaugų paketo, kuriam taikoma 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų, dalis <...> Reglamento Nr. 44/2001 15–17 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad ieškinys dėl kompensacijos priteisimo, keleivio pareikštas skrydį vykdžiusiam oro vežėjui, su kuriuo šis keleivis nėra sudaręs sutarties, nepatenka į šių straipsnių, susijusių su specialiąja jurisdikcija bylose dėl vartojimo sutarčių, taikymo sritį.
9. ESTT aiškindamas Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, nustatančią, kad teikiant paslaugas jurisdikcija priskiriama valstybės narės, kurioje paslaugos buvo arba turėtų (turėjo) būti suteiktos pagal sutartį, teismams, yra išaiškinęs, kad konstatavo, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C?204/08, 43 ir 47 punktai).
10. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, atsakovo argumentai kad Lietuvos Respublikos teismai neturi kompetencijos nagrinėti šį ginčą yra atmestini.
11. Konstatavus, kad susitarimas dėl jurisdikcijos nebuvo sudarytas, teismas neturi pagrindo kitokiai išvadai dėl šalies valios išraiškos dėl taikytinos teisės, vertinant tame pačiame 18.1. punkto c papunktyje sulygtą išlygą. Ši sąlyga nustatyta taip: „Ši teisė yra taikytina pagal reglamento (EB) Nr. 593/2008 (Roma I) 5 straipsnio 2 dalį.“ Reglamento (EB) Nr. 593/2008 (Roma I) 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad tiek, kiek keleivių vežimo sutarčiai taikytina teisė nepasirinkta pagal antrą pastraipą, sutarčiai taikoma keleivio įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jei išvykimo vieta arba paskirties vieta yra toje valstybėje. Ieškinys grindžiamas Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu kompensavimo taisykles atidėto ar atšaukto skrydžio atveju, t. y. tiesioginio taikymo materialinės teisės aktu. Taigi, atsakovo teiginiai dėl Lenkijos Respublikos teisės taikymo atmestini.
12. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. C. ir N. J. 2019 m. sausio 23 d. skrido reisu Vilnius - Taba, skrydžio Nr. 3Z 7118, kurio skrydis buvo atidėtas ir keleiviai į Tabą vėlavo daugiau nei 3 valandas. Ieškovas nurodo, keleiviai kreipėsi į ieškovą dėl pagalbos išsireikalaujant iš atsakovo Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas), nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – Reglamentas), numatytą kompensaciją. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. keleiviai reikalavimo perleidimo forma ieškovui perleido reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą. Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė ieškovo vadovas, todėl sutartis galiojanti.
13. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
14. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija reikalaudamas išmokėti 800 EUR dydžio kompensaciją. Tačiau iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas nėra pateikęs jokio oficialaus atsakymo į pateiktą pretenziją, kompensaciją nėra sumokėta. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip siekis išvengti Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro linijų bendrovės pareigų kompensuoti ir suteikti pagalbą skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais.
15. Atsakovas teigia, kad Reglamente Nr. 261/2004 nėra nustatyta absoliuti prievolė mokėti kompensaciją, jeigu keleiviai yra vienašališkai įsitikinę, kad skrydis vėluoja. Atsakovo nuomone nėra baigta skundų nagrinėjimo procedūra, todėl ieškinys iš viso negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas kompensacijos išmokėjimo klausimas. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 straipsnį – keleivis, kurio skrydis buvo atidėtas ar atšauktas turi pateikti pretenziją oro vežimą atlikusiais bendrovei. Oro vežėjas raštišką atsakymą turėtų pateikti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo keleivio pretenzijos gavimo. Jeigu oro vežėjas į pateiktą pretenziją neatsakė ir neišmokėjo priklausančio kompensacijos, keleivis, kurio skrydis buvo atšauktas ar atidėtas, įgyja teisę į kompensaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė pretenziją dėl kompensacijos už atidėtą 2019 m. sausio 23 d. skrydį Nr. 3Z 7118, pretenzija atsakovo buvo gauta, tačiau nei per nustatytą terminą, nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakymas nebuvo pateiktas. Todėl laikytini nepagrįstais atsakovo argumentai, kad yra nebaigta skundo nagrinėjimo procedūra.
16. Taip pat atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad skrydis iš tikrųjų vėlavo. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad ne keleivis privalo įrodinėti aplinkybes, jog skrydis vėlavo, o atsakovas, kuris renka tokius duomenis, juos fiksuoja ir gali jais naudotis. Šiuo atveju atsakovas, teikdamas, jog ieškovai neįrodė, kad skrydis vėlavo, pats nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, t. y. kad skrydis vyko numatytu laiku ar buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pateikti skrydžio duomenys iš Flightera sistemos patvirtina, kad į paskirties vietą pavėluota atskristi 197 min, todėl konstatuotina, jog aplinkybė, kad skrydis vėlavo ir keleiviai pasiekė savo kelionės tikslą vėliau, negu buvo planuota, yra įrodyta (CPK 178 straipsnis).
17. Jeigu oro vežėjas į pateiktą pretenziją neatsako per 4-6 savaites arba atsako, tačiau, keleivio nuomone, oro vežėjas nepagrįstai atsisako tenkinti jo reikalavimus, keleivis gali kreiptis ir pateikti skundą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimą prižiūrinčiai institucijai priklausomai nuo to, kurioje šalyje įvyko skrydžio nesklandumas. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodo, jog nesikreipė į Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimą prižiūrinčią instituciją, kadangi tai nėra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Keleivis, kurio skrydis vėluoja, turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl kompensacijos priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog teikė pretenziją atsakovui dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovas į ieškovo pretenziją neatsakė nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nei bylos nagrinėjimo metu.
18. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – padidinti visų oro transporto keleivių apsaugą, juo nustatomos minimalios keleivių teisės tais atvejais, kai keleivius be sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis yra atidedamas ar atšaukiamas (1 straipsnis), numatomos bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės šiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
19. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Taigi, tiek atšaukto, tiek atidėto skrydžio keleiviai turi vienodą teisę į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui kompensaciją dėl 2019 m. sausio 23 d. skrydžio Nr. 3Z 7118 atidėjimo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo (Reglamento 14 - 15 konstatuojamosios dalys; CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 800 EUR kompensaciją yra pagrįstas ir tenkintinas (Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas).
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (800 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų: žyminis mokestis – 18 EUR ir išlaidos už suteiktas teisines paslaugas – 726 EUR bei 236,53 EUR už procesinių dokumentų vertimą. Daugiau jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikta. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, ieškovas renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdus savo sprendimu, jam priimtiniausiu būdu. Todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos – 980,53 EUR priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų numatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
23. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
24. Vadovaudamasis CPK 92, 93, 99, 279, 284, 441 straipsniais bei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatomis, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB Skycop.com (į. k. 304423851) iš atsakovo Lenkijos bendrovės Smartwings Poland Sp. Z.o.o. (kodas 142926546) 800 EUR (aštuonis šimtus eurų) kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos - 800 EUR (aštuonių šimtų eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 980,53 EUR (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.