- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1-1329-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42974-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, Dalia Ulianskaitė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Civilinis ieškovas
- S. L.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;
5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 36 parų arešto bausme;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. 2020 m. spalio 26 d., apie 19.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su S. L. metu, tyčia kumščiais sudavė pastarajam ne mažiau kaip du smūgius į dešinę ranką bei šonkaulius, taip pat tyčia peiliu, nemažiau kaip 6 kartus, dūrė nukentėjusiajam į veidą, petį, nugarą, tuo padarydamas daugybines durtines – pjautines žaizdas kairiame žande ir smilkinyje, kairiame petyje, nugaros dešinėje apačioje, nugaros kairėje viršuje, kiauryminę žaizdą su kairio plaučio ir VII kairės pusės šonkaulio sužalojimu nugaros kairėje apačioje bei skeveldrinį dešinio žastikaulio kaklo ir artimosios dalies bei XI kairės pusės šonkaulio lūžius, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas. Tokiais savo veiksmais M. V. tyčia sunkiai sutrikdė S. L. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nelabai pamena įvykio, nes buvo išgėręs, jis galėjo būti 2020 m. spalio 26 d. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pavėsinės, ten S. L., R. B., A. ir A. R. išgėrinėjo. Tuomet jis (kaltinamasis) priėjo prie jų, A. R. su pradėjo ginčytis S. L., pastarasis pastūmė A. R. ir pasakė, kad jis jam yra skolingas butelį. Jis (kaltinamasis) nuėjo iki namų, išsiaiškino, dėl ko A. R. jam skolingas butelį, po to grįžo prie S. L., norėjo paaiškinti, dėl ko A. R. neužteko pinigų degtinei, tačiau S. L. pasakė jam eiti iš ten, vadino jį necenzūriniais žodžiais, išprovokavo muštis, jei S. L. nebūtų jo išprovokavęs, jis (kaltinamasis) nebūtų jo sužeidęs. Nukentėjusysis sudavė pirmą smūgį, tada jie pradėjo stumdytis, griuvinėjo, jei S. L. nebūtų sudavęs pirmo smūgio, jis irgi nebūtų sudavęs. Tuomet jis (M. V.), išsitraukė peilį, kuris buvo jo rankovėje, ir keletą kartų jam dūrė, nepamena kiek tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir išsigandęs, gali būti, kad 6 kartus. Nukentėjusiajam dūrė su peiliu į nugarą, nes pastarasis gulėjo ant jo. Po to jis (kaltinamasis) S. L. numetė ir pabėgo, sugrįžęs nebuvo, nematė, kokios būklės nukentėjusysis buvo. Peilį pasiėmė, kai buvo namuose, galvojo, kad jį dviese puls, nes jie yra draugai. Jie nesakė, kad jį muš, bet jis galvojo, kad A. puls, tačiau taip nebuvo. Sutinka, jog jis S. L. padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Savo veiksmus vertina labai blogai, jo veiksmams didelę įtaką turėjo alkoholis, nes kai būna alkoholis, tada būna ir smurtas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
Nukentėjusiojo S. L. 2020 m. spalio 27 d. apklausos metu ir 2021 m. sausio 28 d. papildomos apklausos metu duoti parodymai, jog 2020 m. spalio 26 d., apie 18 val., jis nuėjo pas draugą A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš ateinant buvo išgėręs 2 l alaus. Kai atėjo, kartu su A. B. ir R. B. sėdėjo pavėsinėje, gėrė degtinę. Temstant prie jų priėjo du vaikinai, jie pradėjo kartu išgėrinėti. Tų vaikų jis nepažįsta, vienas buvo maždaug 175 cm ūgio, tamsių plaukų, kitas vaikinas irgi buvo tamsių plaukų, panašaus kūno sudėjimo. Atėję vaikinai pradėjo gerti degtinę, kurią jie pirko, pamena, jog R. B. lyg buvo davusi jiems pinigų, ką ją nupirktų, o grįžę iš parduotuvės pradėjo ją gerti. Nepamena nuo ko prasidėjo konfliktas, pamena, kad abiem vaikinams pasakė, kad keliautų iš ten, nes degtinei pinigų nedavė. Pamena, kad kai prasidėjo konfliktas, jis stovėjo, vaikinai stovėjo kiek toliau nuo jo, bet konflikto metu jie priartėjo vienas prie kito. Pamena, kad jis pastūmė į krūtinę vieną iš tų vaikinų, nepamena kurį. Ar nuo jo pastūmimo vaikinas buvo nukritęs nepamena, lyg nebuvo. Prie jo buvęs vaikinas tamsiais plaukais, kurį apibūdino pirmą, lyg bandė jam suduoti kumščiu, buvo užsimojęs, tačiau nesudavė. Kai kurių aplinkybių neprisimena dėl išgerto alkoholio. Konfliktas truko neilgai. Kai buvo šis konfliktas, R. B. ir A. B. sėdėjo prie stalo pavėsinėje, nesikišo, lyg nieko nesakė. Tie du vaikinai kažkur išėjo, jis sėdo toliau gerti. Negali pasakyti po kiek laiko, gal po 5 ar daugiau minučių, grįžo pirmas jo apibūdintas vaikinas, buvo tamsu, nematė, kad jis ką turėtų. Jis net nematė, kaip jis grįžo, stovėjo nugarą į jį. Šis priėjo jam iš dešinės pusės ir nieko nesakęs pradėjo jį žaloti per kaktą, pajuto skausmą, pravedė ranką, pamatė kraują ir pajuto, kad yra pjautinės žaizdos. Pasisuko, vaikinas sužalojo per kairįjį žandą. Vaikinas jį bandė dar žaloti, jis net nematė koks pas šį buvo peilis, nes buvo tamsu, tik juto, kad pjautinės žaizdos. Stvėrė vaikiną už rankos, kurioje šis laikė peilį, bei kita ranka pradėjo jį stumti link šviesos, kuri buvo prie kelio, kur degė žibintas, nes buvo tamsu, nematė, kas vyksta. Kai stūmė tą vaikiną, jie nukrito, vaikinas krito ant nugaros, jis ant vaikino. Jis bandė vaikiną sulaikyti, norėjo užsukti rankas, tada pajuto kaip vaikinas pradėjo durti jam į nugarą. Buvo kokie 7 dūriai į nugarą, jis pradėjo prarasti jėgas, tada vaikinas jį nuvertė nuo savęs, jis krito ant šono, vaikinas atsistojo, daugiau jo nemušė nuėjo į šoną ir lyg vėliau išėjo. Jis nuo vaikino gynėsi, tačiau kumščiais jam per veidą nemušė, kai šis pradėjo jį žaloti peiliu. Tiksliai nepamena, ar vaikinas jį mušė ir kumščiais, tuo metu, kai abu nukrito ant žemės, gal vienas kitam ir sudavė kumščiais per veidą. Kai vaikinas išėjo, prie jo priėjo A. B., pamatęs žaizdas pradėjo kviesti greitąją. Kur dingo vaikinas, kuris jį sužalojo, nežino. Peilio, kuriuo buvo sužalotas, nematė. Jo manymu A. B. ir R. B. turėjo matyti, kaip jis buvo sužalotas, nes tuo metu, kai prasidėjo konfliktas, jie buvo prie stalo pavėsinėje, kol jie mušėsi, jų niekas neskyrė (1 t., b. l. 106-110);
2021 m. sausio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog S. L. pateikus keturių asmenų nuotraukas, tarp kurių nuotraukoje Nr. 2 yra M. V., pastarasis atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 2 kaip vaikiną, kuris jį sužalojo peiliu, apie jį davė parodymus apklausos metu. Vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 111-113);
2020 m. spalio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2020 m. spalio 30 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo pateikti ir apžiūrėti S. L. striukė, kelnės, megztinis, batai, puskojinės, glaudės, bei marškinėliai trumpomis rankovėmis. Nugarinėje striukės dalyje, išorėje, matomos užkrešėjusio kraujo dėmės. Kelnių viršutinėje dalyje, ties liemeniu, matomos užkrešėjusio kraujo dėmės. Megztinio apatinėje dalyje matomos užkrešėjusio kraujo žymės, taip pat kraujo dėmių yra ir viršutinėje megztinio dalyje ties apykakle. Ant batų ir puskojinių reikšmingų pėdsakų nerasta. Ant glaudžių matomos kraujo dėmės. Marškinėliai pažeisti, suplėšyti, su kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 161-174);
Liudytojos R. B. 2020 m. spalio 26 d. apklausos metu duoti parodymai, jog 2020 m. spalio 26 d. eidama (duomenys neskelbtini) gatve išgirdo S. L. aimanas, pamatė jį gulinį duobėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) lietaus latako. Priėjusi prie jo pamatė, kad jam kraujuoja kakta ir smakras. išgirdo S. L. žodžius eiti iš ten. Taip pat išgirdo M. V. žodžius, kad eitų iš ten. A. B. priėjęs pasakė, kad nežino kas vyksta ir kad ji iš ten eitų (1 t., b. l. 189-191);
Liudytojos R. B. 2021 m. vasario 8 d. papildomos apklausos metu duoti parodymai, jog 2020 m. spalio 26 d., apie 15 val. susitiko su A. B., kažkur po pusvalandžio ar kiek vėliau prie jų prisijungė M. V.. Jie trise išgėrinėjo (duomenys neskelbtini), pavėsinėje, gėrė degtinę. Dar po kiek laiko atėjo A. R., jis irgi gėrė degtinę. Ji S. L. buvo skolinga 10 Eur, todėl jam paskambino ir pasakė ateiti pas A. B. į kiemą pasiimti pinigus. S. L. atėjo apie 18.30 val., buvo išgėręs, prisijungė prie jų išgėrinėti. Tuomet ji paprašė M. V. nueiti į parduotuvę dar nupirktų degtinės, davė 50 Eur. Jis išėjo ir ilgai negrįžo, paskambinus jam pasakė, kad parduotuvėje norėjo pavogti vieną butelį degtinės, bet jį sulaikė ir kviečia policiją. Tuomet S. L. ir A. B. nuėjo į parduotuvę, paėmė iš M. V. pinigus, nupirko degtinės ir grįžo. Gal po pusvalandžio grįžo M. V., S. L. pasakė jam, kad jis norėjo apgauti ant pinigų, M. V. pasakė, kad ne, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Tada S. L. su A. R. susimetė pinigus ir A. R. nuėjęs nupirko dar 0,5 l degtinės. S. L. pradėjo rėkti ant jo, kad per mažai nupirko, tarėsi litrą nupirkti ir pastūmė A. R. į krūtinę, kažką ir M. V. pasakė, kad jie čia abu tokie pinigus nusukinėja. M. V. nieko nepasakė, nusisuko ir nuėjo link namų, kartu išėjo ir A. R.. Ji sakė S. L. ramintis, tuo metu jis sėdėjo prie vieno stalo krašto, ji sėdėjo prie kito stalo krašto, A. B. sėdėjo per vidurį stalo. Maždaug po pusantros minutės iš namų atbėgo M. V., kažką pradėjo rėkti S. L. „einam aiškintis“. Neatkreipė dėmesio į jo rankas, ar turėjo ką nors. S. L. pasakė „nu davai“ ir atsistojo. Ji pasakė, kad eitų toliau iš čia, nes netoleruoja smurto, nenori nieko matyti. S. L. nieko nesakęs atsistojo ir jie nuėjo prie namo kampo, kur yra žibintas, pavėsinėje nėra šviesos, buvo visiška tamsa. Kai jie abu nuėjo prie namo kampo, nuo kelio švietė žibintai. Pamatė, kad jie susikibo, tampė vienas kitą už rūbų, nematė ar vienas kitam sudavė smūgius. Matė, kad abu nukrito, vienu momentu S. L. buvo ant M. V., jie apsivertė ir dingo už namo kampo. Nebuvo kažkokių riksmų, muštinių garsų. Pasakė A. B., kad eitų juos išskirtų. A. B. nuėjo už namo kampo, pakvietė ją, ji atėjusi, pamatė, kad S. L. gulėjo ant nugaros, laikė M. V. už kojos. M. V. buvo S. L. virš galvos, matė, kaip M. V. spyrė per petį, ar ranką S. L., šis M. V. paleido ir jis kažkur pabėgo. Pas M. V. peilio nematė. Pamatė, kad pas S. L. ant veido prie smilkinio buvo kraujas. S. L. atsisėdo, paprašė cigaretę pridegti, A. B. iškvietė greitąją, ji išėjo. Kai buvo namie, jai paskambino A. B., pasakė, kad atvažiavo greitoji, policija, kad pas S. L. durtiniai sužalojimai. Tada ji atbėgo atgal prie (duomenys neskelbtini) namo, kur pareigūnams pasakė, kad S. L. sužalojo M. V.. Viskas įvyko apie 19.40 val. Kiek tą vakarą išgėrė S. L. ir M. V., nežino, abu buvo girti (1 t., b. l. 192-194);
Liudytojo A. B. 2020 m. spalio 26 d. apklausos metu duoti parodymai, jog 2020 m. spalio 26 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), jis išėjo į lauko tualetą ir eidamas gatve pamatė gulintį S. L., kuris paprašė iškviesti greitąją, pamatė, kad jis kruvinas. Atnešė iš savo namų rankšluostį, nušluostė S. L. veidą, pastarasis sakė, kad laibai skauda ranką (1 t., b. l. 197-199);
Liudytojo A. B. 2021 m. sausio 4 d. papildomos apklausoms metu duoti parodymai, kad 2020 m. spalio 26 d., nuo 9 ar 10 val., jis su M. V. ir A. R. išgėrinėjo pavėsinėje, gėrė degtinę. Išgėrė apie litrą degtinės ir išsiskyrė, nuėjo miegoti, galėjo būti po pietų. Atsibudo apie 18 val., išėjęs į kiemą pavėsinėje rado sugyventinę R. B., S. L., lyg ir atėjo M. V. su A. R.. R. B. davė M. V. 50 Eur, kad šis nupirktų 1 l degtinės. Jis nuėjo į parduotuvę, po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad jį sulaikė apsaugos darbuotojai. Jis (A. B.) nuėjo į parduotuvę, paėmė iš M. V. 50 Eur, nupirko 1 l degtinės ir nuėjo namo. Ten jį išgėrė su S. L., kažkiek išgėrė R. B.. Po kiek laiko atėjo M. V., degtinės nebebuvo, todėl davė pinigų A. R., kad šis nupirktų dar. Kai A. R. grįžo iš parduotuvės, atnešė tik 0,5 l degtinės, nors turėjo atnešti 1 l, sakė, kad vienas butelis sudužo, S. L. supyko, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, S. L. pradėjo šaukti, pasakė, kad šis jam skolingas 5 Eur, A. R. nuėjo namo. Pamena, kad M. V. buvo užstojęs A. R.. Lyg ir dėl tos priežasties S. L. pradėjo konfliktuoti su M. V.. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena. S. L. stovėjo priešais M. V., S. L. rankomis pastūmė M. V. į krūtinę, lyg pasakė eiti iš čia. M. V. apsisuko, nuėjo namo, jie toliau gėrė. Gal po 10 min. grįžo M. V., nematė, kad pas jį rankose kas būtų, jas laikė kišenėse. M. V. priėjo, S. L. atsistojo ir vėl pastūmė M. V. rankomis į krūtinę, atrodo jie sukibo rankomis vienas į kitą ir abu nukrito ant žemės netoli pavėsinės, nuriedėjo nuo laiptų. Tiksliai nepamena, ar jie sudavinėjo smūgius kumščiais vienas kitam, pamena, kad jie nukrito ir tada vienas kitam sudavinėjo smūgius. Vienu momentu matė, kad S. L. buvo atsisėdęs M. V. ant krūtinės. Matė, kad M. V. dešine ranka mušė S. L. per nugarą. S. L. mušė M. V. kumščiais per veidą. Kiek smūgių sudavė, nežino. Jam pasirodė, kad M. V. mušė S. L. kumščiu, jokio peilio pas jį rankoje nematė, jie buvo apie 5 m atstumu nuo jo, mušėsi apie 1 min., gal mažiau. Kieme buvo tamsu. Pamatė, kad S. L. taip ir liko sėdėti ant kelių, M. V. atsistojo, pas jį rankose nei peilio, nei kokio kito aštraus daikto nematė. M. V. iš karto kažkur dingo. Priėjęs prie S. L., pamatė, kad jam kažkas negerai, jis pasakė, kad jam skauda ranką. Jis (A. B.) iškvietė greitąją pagalbą. S. L. nieko nesakė, kad būtų sužalotas peiliu, kai atvyko greitoji medicinos pagalba, gydytoja pasakė, kad pas S. L. durtiniai sužalojimai nugaroje, suprato, kad M. V. smūgiavo peiliu per nugarą. Iš kur M. V. paėmė peilį nežino, gal turėjo rankovėje. Tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp S. L. ir M. V., buvo tik jis ir R. B., daugiau asmenų nebuvo (t. 2, b. l. 1-3 );
Liudytojo A. R. 2021 m. sausio 29 d. apklausos metu duoti parodymai, kad M. V. pažįsta metus laiko, yra draugai. 2020 m. spalio 26 d. dieną jis apie 18 val. grįžo namo po „chalturkės“. Jam paskambino R. B., pasakė, kad ateitų paimti raktus nuo namo. Atėjus pavėsinėje sėdėjo A. B., R. B. ir S. L., jie išgėrinėjo, gėrė degtinę. Matė, kad S. L. buvo girtas. Su jais jis išgėrė porą stikliukų degtinės. Tada jo A. B. ir R. B. paprašė jo nueiti į parduotuvę nupirkti du butelius po 0,5 l degtinės, davė pinigus. Jis nuėjo, nupirko du butelius po 0,5 l degtinės, bet eidamas namo vieną butelį degtinės netyčia sudaužė. Kai atėjo, pamatė, kad prie pavėsinės stovėjo ir M. V., gėrė su jais degtinę. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nebuvo girtas. Ar M. V. gėrė alkoholį dienos metu, nežino, nematė. Jis (A. R.) priėjęs pasakė, kad sudaužė vieną butelį degtinės. Tada S. L. atsistojo, pradėjo jį mušti kumščiais per veidą, šonkaulius, nuo suduotų smūgių jis nukrito ant žemės. Kol jį mušė, M. V. jį gynė, padėjo jam atsikelti nuo žemės ir palydėjo namo. Matė, kad A. B., S. L. ir R. B. toliau sėdėjo pavėsinėje. Kai atėjo namo, jis liko namuose, o M. V. nieko nesakęs išėjo, nematė, kad išeidamas ką nors būtų paėmęs. M. V. namo grįžo gal po pusvalandžio, ant jo sužalojimų nematė, tik pastebėjo, kad jo sportinių kelnių keliai kruvini, jis buvo susijaudinęs, pasakė, kad jis susimušė su S. L., pastarąjį sužalojo peiliu. Kai M. V. tai pasakė, jie išsigando ir išėjo iš namų, kol važiavo autobusu, M. V. pasakė, kad S. L. pradėjo jį mušti, o jis kišenėje turėjo peilį ir juo sužalojo S. L. (2 t., b. l. 12-14)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. M. 2020 m. spalio 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B., apie 19.57 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas prie namo rado sumuštą, maždaug (duomenys neskelbtini) metų vyriškį, jam sumuštas veidas, jis sąmoningas. Viskas įvyko maždaug prie 10 min, apie įvykį nieko paaiškinti negali, nes nematė. Atvykus į įvykio vietą jau buvo greitoji medicinos pagalbos brigada, kuri nukentėjusįjį S. L. apžiūrinėjo automobilyje, teigė, kad nugaros srityje yra 5-6 durtinės žaizdos, kirstinės žaizdos veido srityje. Taip pat įvykio vietoje buvo pranešėjas A. B.. Pastarasis teigė, kad nežino, kas įvyko ir nukentėjusiojo nepažįsta, teigėjo jog išėjo iš namų iki tualeto ir pamatė, kad už namo ant žemės guli sužalotas vyras, todėl iškvietė medikus. Po kurio teigė, jog jis su savo drauge, kurios vardo ir pavardės nenurodė, vartojo alkoholį už namo esančioje pavėsinėje, jai išėjus į namus jis taip pat nuėjo ilsėtis, o išėjęs link tualeto, pamatė už namo gulintį vyrą. Vėliau teigė, kad buvo dar du vyrai, kurių duomenų nenurodė, ir visi kartu vartojo alkoholį, tačiau nukentėjusiojo nepažįsta ir nežino, kas įvyko ir kas jį sužalojo (1 t., b. l. 19);
Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. spalio 26 d. 19.50 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas prie namo rado sumuštą, maždaug (duomenys neskelbtini) metų vyriškį. Aplinkybių negali paaiškinti, nes nieko nematė, teigia, jog viskas įvyko maždaug prieš 10 min. Iškviesta greitoji medicinos pagalba, vyrui sumuštas veidas, jis sąmoningas (1 t., b. l. 26);
2020 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kurie visiškai sutampa su kompaktiniame diske esančiais Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, kuriuose užfiksuoti 2020 m. balandžio 26 d. pranešimai dėl greitosios pagalbos kvietimo (duomenys neskelbtini), dėl vyro, kuriam sumuštas veidas, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, jį rado gulintį prie savo namo, pranešėjas nieko nematė. Taip pat greitosios pagalbos darbuotojo skambutis Bendrajam pagalbos centrui, kurio metu darbuotojas nurodo, jog vyrui peiliu padarytos durtinės žaizdos į nugarą (1 t., b. l. 35-38, kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio);
Greitosios pagalbos iškvietimo kortelės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. spalio 26 d., 19.49 val. buvo gautas iškvietimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Atvykus prie namo rastas gulintis S. L.. Apžiūrint nustatyta: kairio skruosto, dešinės kaktos srityje pjautinės žaizdos, kraujuoja nestipriai, skundžiasi skausmu dešinio peties srityje, pirštai judrūs, rankos judesiai labai skausmingi, pavertus ant šono, nugaros srityje po kaire mentimi, dešinėje juosmens srityje, durtinės žaizdos. Preliminari diagnozė – krūtinės ląstos užpakalinės sienas žaizda (1 t., b. l. 30-31);
Liudytojo G. K. 2020 m. spalio 27 d. apklausos metu duoti parodymai, jog jis yra Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas. 2020 m. spalio 26 d. 23.30 val. į traumatologijos skyrių buvo pristatytas S. L., kuriam nustatyta diagnozė – dešiniojo žastikaulio proksimalinio galo lūžis, kairio žando žaizda, krūtinės ląstos nugarinės pusės durtinės žaizdos, dešiniojo peties žaizda, hemoraginis šokas, galvos žaizda ir nustatytas girtumas (2,07 g/L) (1 t., b. l. 101-103);
2020 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog atlikus S. L. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos dalies kopijos apžiūrą padaryta išvada: S. L. diagnozuota dešinio žastikaulio lūžis, 8-o kairės pusės šonkaulio lūžis, durtinė kiauryminė žaizda krūtinėje, kairio skruosto durtinė žaizda, posthemoraginė anemija (mažakraujystė po nukraujavimo), žaizda dešinio smilkinio srityje. Sužalojimai visumoje dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 131-146);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 4 . specialisto išvados Nr. G 3466/2020(01) duomenys, jog S. L. nustatytos daugybinės (galimai šešios) durtinės-pjautinės žaizdos, lokalizuotos po vieną kairiajame žande ir (galimai) smilkinyje, kairiajame petyje, nugaros dešinėje apačioje, nugaros kairėje viršuje ir kiauryminė su kairio plaučio ir VII kairės pusės šonkaulio sužalojimu nugaros kairėje apačioje bei skeveldrinis dešinio žastikaulio kaklo ir artimosios dalies bei XI kairės pusės šonkaulio lūžiai. Žaizdos padarytos duriančiai pjaunančių savybių daiktu(‑ais) ar įrankiu(-iais), galimai peiliu (- iais). Žastikaulio ir XI šonkaulio lūžiai padaryti kietu buku daiktų(-ais). Sužalojimai padaryti iki keleto valandų laikotarpio prieš kreipiantis medicininės pagalbos, maždaug vienu ar vienas kitam artimų laiku, tačiau tiksliai kada ir kokia seka jie padaryti pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. S. L. padarytas kūno sužalojimas visumoje ir nugaros kairės pusės apatinės dalies žaizda su kairio plaučio sužalojimu (atskirai nuo kitų sužalojimų) dėl savo kiauryminio pobūdžio (atsivėrusi į kairę krūtinplėvės ertmę) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas). Žastikaulio bei XI šonkaulio lūžiai, juos vertinant kiekvieną atskirai nuo kitų sužalojimu, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (ilgesniam nei 10 d. d. laikotarpiui). Visos kitos žaizdos kvalifikuotinos nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. S. L. padaryti ir nustatyti kūno sužalojimai savęs paties žalojimui nebūdingi. Savigynai būdingų sužalojimų rankose nekonstatuota. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 8-iais trauminiais poveikiais. Iš jų nemažiau kaip 6-iais duriančiai pjaunančio įrankio smūgiais padarytos durtinės-pjautinės žaizdos (1 t., b. l. 155-156);
2020 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kuriuose nurodyta, jog buvo apžiūrėtas privažiavimo kelias prie namo ir už namo esanti įrengta pavėsinė (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės 12 m atstumu ir nuo namo kampo 1 m atstumu ant žemės rastas mobilus telefonas „Samsung“ juodos spalvos dėkle, kuris suteptas raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraujo pėdsakus. Šalia telefono ant žolės lapų yra raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraujo pėdsakus. Toliau einant į namo vidinį kiemą link pavėsinės, kairėje pusėje įrengtas stalas, suolai. Ant stalo taip pat yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo pėdsakus. Nuo šios vietos buvo paimta viena nuoplova su galimais kraujo pėdsakais, taip pat nuo stalo paimtos trijų skirtingų filtrų cigarečių nuorūkos (1 t., b. l. 40-52);
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2682147-20 ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pranešimo duomenys, jog ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Atlikus šio objekto DNR tyrimą, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kuriuo anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti kaip M. V. (1 t., b. l. 76-82);
2020 m. lapkričio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog M. V. patvirtino savo duotus parodymus vietoje, parodė vietą, kur įvyko konfliktas, kaip su S. L. sudavinėjo smūgius vienas kitam kumščiais, po ko parodė kaip S. L. dūrė peiliu į kojų ir krūtinės sritį. Parodė, kur gulėjo S. L. bei kur matė, kad nukrito peilio geležtė, kuri parodymų patikrinimo vietoje metu ir buvo rasta toje vietoje. Peilio rankeną išmetė kitoje kelio pusėje (2 t., b. l. 103-114).
M. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iš išvados
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Byloje surinkti pirmiau išvardyti įrodymai, o būtent, kaltinamojo M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (kad sužalojo S. L. peiliu ir suduodamas smūgius; peilio geležtė iškrito, ji rasta įvykio vietoje, o peilio rankeną išmetė kitoje kelio pusėje), parodymų patikrinimo vietoje duomenys (parodymų patikrinimo metu M. V. nurodė, kur numetė peilio geležtę ir ji parodymų patikrinimo vietoje metu ten buvo ir rasta); nukentėjusiojo S. L. ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu; S. L. kaltininko atpažinimo pagal nuotrauką duomenys (atpažino M. V., kaip jį sužalojusį asmenį); įvykio vietos apžiūros protokolo ir Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3466/2020(01) duomenys (įvykio vietoje rastos cigarečių nuorūkos, ant vienos iš jų nustatytas M. V. DNR); nukentėjusiojo rūbų apžiūros protokolo duomenys; Bendrojo pagalbos centro duomenys (apie ratą gulintį sumuštą nukentėjusįjį pranešė praeivis); Greitosios pagalbos iškvietimo duomenys (atvykus prie namo rastas gulintis S. L.. Apžiūrint nustatyta: kairio skruosto, dešinės kaktos srityje pjautinės žaizdos, kraujuoja nestipriai, skundžiasi skausmu dešinio peties srityje, pirštai judrūs, rankos judesiai labai skausmingi, pavertus ant šono, nugaros srityje po kaire mentimi, dešinėje juosmens srityje, durtinės žaizdos); gydytojo G. K. pateikti duomenys (2020 m. spalio 26 d. 23.30 val. į traumatologijos skyrių buvo pristatytas S. L., kuriam nustatyta diagnozė – dešiniojo žastikaulio proksimalinio galo lūžis, kairio žando žaizda, krūtinės ląstos nugarinės pusės durtinės žaizdos, dešiniojo peties žaizda, hemoraginis šokas, galvos žaizda ir nustatytas girtumas); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 4 . specialisto išvados Nr. G 3466/2020(01) duomenys — patvirtina, kad M. V. 2020 m. spalio 26 d., apie 19.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su S. L. metu, tyčia kumščiais sudavė pastarajam ne mažiau kaip du smūgius į dešinę ranką bei šonkaulius, taip pat tyčia peiliu, nemažiau kaip 6 kartus, dūrė nukentėjusiajam į veidą, petį, nugarą, tuo padarydamas daugybines durtines – pjautines žaizdas kairiame žande ir smilkinyje, kairiame petyje, nugaros dešinėje apačioje, nugaros kairėje viršuje, kiauryminę žaizdą su kairio plaučio ir VII kairės pusės šonkaulio sužalojimu nugaros kairėje apačioje bei skeveldrinį dešinio žastikaulio kaklo ir artimosios dalies bei XI kairės pusės šonkaulio lūžius, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas. Pagal Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) 6.6.9 punktą sunkus sveikatos sutrikdymas konstuojamas esant krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminiam sužalojimui su/be vidaus organų pažeidimu (nagrinėjamu atveju su kairio plaučio sužalojimu).
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė duomenų, kad M. V. būtų siekęs nužudyti S. L., tačiau jo atlikti veiksmai (peilio atsinešimas į konflikto vietą jau po įvykusio konflikto, dūrių peiliu skaičius ir vieta) rodo, kad V. V. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis sąmoningai smurtavo prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo įvykdytų smurtinių veiksmų galimi sunkūs padariniai – kūno sužalojimai, ir jų norėjo, padarinių nekonkretizuodamas.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nustatyta M. V. veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos – sunkus sveikatos sutrikdymas suluošinant nukentėjusįjį – sudėties požymius.
Dėl M. V. skirtinos bausmės
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
M. V. atsakomybę lengvina, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nors apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis M. V. teigė, jog tokį jo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo S. L. veiksmai, kadangi jis jį vadino necenzūriniais žodžiais bei pirmas jį pastūmė (liudytojai taip pat patvirtino, jog pirmas konfliktuoti pradėjo nukentėjusysis), kas teismo vertinimu laikytina iš ties netinkamu nukentėjusiojo elgesiu, tačiau vis tik teismas nepripažįsta M. V. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Kaip minėta, teismas vertina, jog šiuo atveju nors nukentėjusiojo veiksmai nėra pateisinami, tačiau nelaikyti provokuojančiais, kadangi nukentėjusysis kaltinamąjį pastūmė tik vieną kartą, jis dėl to nenugriuvo, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, po šių veiksmų jie išsiskirstė, nukentėjusysis toliau išgėrinėjo, kaltinamajam išėjus jo nesivijo, nesakė jam kokių nors provokuojančių ar įžeidžiančių žodžių. Priešingai elgėsi kaltinamasis, po konflikto su nukentėjusiuoju nuėjo į namus ir sąmoningai pasiėmęs peilį grįžo jam atsilyginti, kaip nurodė liudytoja R. B., grįžęs kaltinamasis pats pasakė nukentėjusiajam, jog eitų su juo išsiaiškinti, t. y. pats provokavo nukentėjusįjį.
Kaltinamasis M. V. padarė vieną tyčinį sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, veika baigta, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis suluošintas, kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs, jis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius ranka į šonkaulius bei ne mažiau kaip 6 kartus dūrė peiliu, nors nebuvo nustatytas jo neblaivumas, tačiau tiek iš jo pačio parodymų, tiek iš liudytojų parodymų, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, kaltinamasis subadęs nukentėjusįjį peiliu, paliko pastarąjį gulėti ir išėjo, medikų nekvietė, paliko be pagalbos, tai rodo jo abejingumą tiek savo veiksmams, tiek žmogaus gyvybei. Nukentėjusiojo gyvybė išgelbėta tik atsitiktinio praeivio, pamačiusio jį gulintį, dėka. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis jauno amžiaus, nevedęs, iki laisvės atėmimo bausmės nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo (2 t., b. l. 142-143), ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų daugiausiai už smulkias vagystes, alkoholinių gėrimų vartojimą viešosiose vietose arba neblaivaus pasirodymą viešosiose vietose bei važiavimą viešuoju transportu neturint tam bilieto (2 t., b. l. 129-130), iki šio nusikaltimo padarymo buvo 6 kartus teistas, taip pat nuteistas po šio nusikaltimo padarymo, tačiau už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumai neišnykę, ne kartą yra atlikęs arešto ir realią laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu taip pat atlieką laisvės atėmimo bausmę, be to visos ankstesniais nuosprendžiais su laisvės atėmimu ar areštu nesusijusios bausmės buvo pakeistos į arešto bausmes dėl įpareigojimų nevykdymo (2 t., b. l. 131-184), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė, viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, 2007 m. balandžio mėnesį buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 194-197).
Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis M. V. tinkamų išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti, priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nuoseklus, jis savo elgesio nekeičia, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, todėl teismas sutinka su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu, mano, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artima šios bausmės vidurkiui, t. y. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks kaltinamojo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 3 metų laisvės atėmimo.
Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne 3 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. atsakingas už nukentėjusiojo S. L. sunkų sveikatos sutrikdymą - suluošinimą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų patirtą žalą.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo už nukentėjusiajam S. L. suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 3 216,40 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 178-178). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad S. L. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. V. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš M. V. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 216,40 Eur žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Byloje taip pat pateiktas nukentėjusiojo S. L. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo iš M. V. priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (ieškinys pateiktas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 5 d.). ieškinyje nurodyta, jog S. L. dėl M. V. veiksmų buvo sužalotas peiliu, dėl ko buvo gydomas ligoninės reanimacijos skyriuje, buvo sulaužyta dešinė ranka, dėl ko iki šiol negali jos pilnai valdyti, yra įstatyti metaliniai stypai, iki šiol yra gydomas poliklinikoje bei turi nedarbingumą, negali niekur įsidarbinti, nes dėl rankos kaulų lūžių dar ne visai gali ją valdyti. Nurodoma konkreti sąskaitą, į kurią prašo pervesti pinigus (1 t., b. l. 120).
Nukentėjusysis apklausiamas dėl ieškinio teismo posėdžio metu parodė, kad jau dirba, įsidarbino gegužės mėnesį, iki tol negalėjo dirbti dėl rankos sužalojimo, nervo pažeidimo. Gyveno iš nedarbingumo išmokų ir pašalpos, kurios dydis 170 Eur. Ir šiai dienai negali normaliai judinti rankos, nes buvo pažeistas nervas, todėl tęsia gydymą, laukia reabilitacija. Dėl įvykio patyrė didelį stresą. Išleidus iš ligoninės, dar apie 4 mėnesius buvo blogai, negalėjo miegoti. Šonkaulis buvo sulaužytas. Prašo priteisti iš kaltininko 7 000 Eur.
Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo 7 000 Eur civiliniu ieškiniu, nurodė, jog šiuo metu dirba pataisos namuose, stengiasi atlyginti žalą, tačiau dar turi mokėti antstoliams, jie išskaito 30 procentų iš jo atlyginimo, todėl jam lieka 300 Eur, iš jų galėtų 100 Eur skirti nukentėjusiajam.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).
Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.
Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.
Nukentėjusiajam įvykio metu padarytos durtinės-pjautinės žaizdos, lokalizuotos po vieną kairiajame žande ir (galimai) smilkinyje, kairiajame petyje, nugaros dešinėje apačioje, nugaros kairėje viršuje ir kiauryminė su kairio plaučio ir VII kairės pusės šonkaulio sužalojimu nugaros kairėje apačioje bei skeveldrinis dešinio žastikaulio kaklo ir artimosios dalies bei XI kairės pusės šonkaulio lūžiai. Nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, jis suluošintas, gydymas truko ilgą laiką, sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol, reikės tęsti gydymą, dėl sužalojimų ilgą laiką nukentėjusysis negalėjo dirbti (įvykis buvo 2020 m. spalio mėnesį, o įsidarbino tik šių metų gegužės mėnesį). Be to, atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją (galva, torsas), akivaizdu, kad S. L. turėjo pagrindo bijoti ir dėl savo gyvybės. Visa tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė bei patiria neigiamus išgyvenimus ir jam turėtų būti atlyginta patirta neturinė žala, kurios dydis, nurodytas ieškinyje (7 000 Eur) yra adekvatus nusikalstamos veikos pobūdžiui, nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams.
Pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį teismas nenustatė, nes kaltininkas ne tik sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, bet ir paliko jį be pagalbos, šiai dienai nėra atlyginta nė maža dalis neturtinės žalos, nors M. V. pataisos namuose dirba, o atsiprašė nukentėjusiojo jis taip pat tik teisme. M. V. turtinė padėtis (atlieka bausmę), taip pat nagrinėjamu atvejus nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti sumą, nes jis jauno amžiaus, darbingas ir dirba, neturi išlaikomų asmenų, todėl išėjęs į laisvę ir susiradęs darbą bus pajėgus atlyginti nustatytą neturtinę žalą, kurios dydis teismo nuomone teisingas ir proporcingas padarytai veikai ir kilusiems padariniams.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltininko nukentėjusiajam priteisiama 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Byloje 2021 m. gegužės 25 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 405 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:
1) metalinis iešmas ir S. L. drabužiai (striukė, kelnės, megztinis, batai, puskojinės, glaudės, marškinėliai), pagal 2021 m. sausio 22 d. kvitą B, serija BBB Nr. LS005580, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 91-93), nuosprendžiui įsiteisėjus – metalinis iešmas sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o S. L. drabužiai (striukė, kelnės, megztinis, batai, puskojinės, glaudės, marškinėliai), grąžintini S. L., o šiam jų neatsiėmus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
2) peilio geležtė, M. V. ir S. L. seilių lyginamieji pavyzdžiai voke, pagal 2021 m. kovo 19 d. kvitą B, serija BBB Nr. LS005697, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 94-96), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
3) 4 cigarečių nuorūkos ir 2 nuoplovas voke, pagal 2021 m. kovo 22 d. nutarimą perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (1 t., b. l. 97-98), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
4) kompaktinio disko laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme apimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš M. V. 3 216,40 eurus (tris tūkstančius du šimtus šešiolika eurų ir 40 euro centų) žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigus pervedant į sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. ieškinį tenkinti visiškai ir S. L. iš M. V. priteisti 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, pervedant pinigus į S. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 405 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos M. V. teikimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) metalinį iešmą ir S. L. drabužius (striukė, kelnės, megztinis, batai, puskojinės, glaudės, marškinėliai), pagal 2021 m. sausio 22 d. kvitą B, serija BBB Nr. LS005580, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus – metalinį iešmą sunaikinti o S. L. drabužius (striukė, kelnės, megztinis, batai, puskojinės, glaudės, marškinėliai), grąžintini S. L., šiam jų neatsiėmus, sunaikinti;
2) peilio geležtę, M. V. ir S. L. seilių lyginamuosius pavyzdžius voke, pagal 2021 m. kovo 19 d. kvitą B, serija BBB Nr. LS005697, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
3) 4 cigarečių nuorūkas ir 2 nuoplovas voke, pagal 2021 m. kovo 22 d. nutarimą perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
4) kompaktinio disko laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.