Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gilės kromelis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui UAB „Gilės kromelis“ ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką“. Procesiniai dokumentai atsakovui siųsti kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grąžinti neįteikti „neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką“. Procesiniai dokumentai siųsti atsakovo vadovo N. Ž. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką“. Procesiniai dokumentai atsakovo vadovui įteikti 2020 m. rugpjūčio 29 d. (CPK straipsnio 2 dalis).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas AB „Swedbank“ ir atsakovas UAB „Gilės kromelis“ 2018 m. liepos 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. 18-038372-KL, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10000 Eur kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2020 m. liepos 15 d. Įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo tinkamai vykdomi, todėl ieškovas 2020 m. gegužės 4 d. sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovą. Ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 7600,13 Eur. Šią sumą sudaro 7208,07 Eur negrąžintas kreditas, 197,46 Eur palūkanų, 185,17 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 9,43 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškovu ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, įrodymų apie kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 7208,07 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovas taip pat reikalauja priteisti iš atsakovo 197,46 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovas laiku negrąžino kredito, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 197,46 Eur pelno (mokėjimo) palūkanos.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas sutartyje sutartu laiku negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų, todėl ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovo 185,17 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 9,43 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, ieškovui iš atsakovo priteistini jo prašomi delspinigiai: 185,17 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 9,43 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra privatus juridinis asmuo, jam taikomas 6 procentų procesinių palūkanų dydis (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7600,13Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 171 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteisiamos 7,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentųįteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasisLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilės kromelis“ (juridinio asmens kodas 302537468) 7208,07 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai aštuoni eurai, 07 ct) negrąžinto kredito, 197,46 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt septyni eurai, 46 ct) nesumokėtų palūkanų, 185,17 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai, 17 ct) delspinigių už negrąžintą kreditą, 9,43 Eur (devyni eurai, 43 ct) delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7600,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur(vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilės kromelis“ (juridinio asmens kodas 302537468) 7,16 Eur (septyni eurai, 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentųįteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.