Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-348-618/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-05
Bylos Nr.
e2S-348-618/2026
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-04129-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-348-618/2026Teisminio proceso Nr. 2-35-3-04129-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3. Nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija.

4. Šiuo atveju ieškovė ieškinį pateikė iš karto teismui, nepateikdama teismui įrodymų, jog buvo pasinaudota privaloma mediacija, todėl teismas nusprendė, kad nebuvo laikytasi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

5. Išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – ir VGTP tarnyba), dėl kurios yra priimtas VGTP tarnybos sprendimas. Šio sprendimo pagrindu ieškovei paskirtas advokatas susipažino su sprendimu ir nustatė, kad sprendimo 2 punkte yra įrašas apie tai, kad mediatorės 2025 m. vasario 20 d. pažyma patvirtina, kad ieškovė pasinaudoja privalomąja mediacija, todėl, ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovės atstovo teigimu, šis įrašas yra pagrindas atstovaujamajai teikti teisinę pagalbą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

6.2. Pažymėjo, kad nors prie ieškinio nepateikta mediacijos pažyma, tai nepaneigia, kad VGTP tarnyba įsitikino mediacijos pasinaudojimo faktu ir tai nurodė savo sprendime, kuris yra galiojantis.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi, jos vertinimu, ji tinkamai pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl jos ieškinį teismas atsisakė priimti nepagrįstai.

12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

13. MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato privalomąją mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus dėl smurto artimoje aplinkoje. Taigi, inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.

14. Pagal minėtą reglamentavimą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymas, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama VGTPT tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 21 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama padidinti iki 250 Eur/mėn. 2022 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo 2025 m. gruodžio 30 d. iki sūnaus pilnametystės.

16. Ieškovė, paduodama ieškinį, teismui pateikė VGTP tarnybos 2025 m. kovo 4 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio 1 punkte nurodyta, kad ieškovė kreipėsi į VGTP tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Sprendimo 2 punkte nurodyta, jog mediatorės G. P. 2025 m. vasario 20 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas (-a) pasinaudoja privalomąja mediacija. Jokių kitų aplinkybių dėl mediacijos vykdymo ieškinyje nenurodyta, įrodymų nepateikta.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, su ieškiniu nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, būtų pasinaudojusi išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka – privalomąja mediacija, kuri imperatyviai yra įtvirtinta MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad kita ginčo šalis – atsakovas būtų atsisakiusi dalyvauti mediacijos procese arba nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo (CPK 178 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad VGTP tarnybos 2025 m. kovo 4 d. sprendime pateikta informacija, kad ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija, teismui yra nepakankama ir savaime negali būti laikoma patvirtinančia, kad šioje byloje buvo tinkamai įgyvendinti MĮ ir CPK nustatyti reikalavimai. Nesant mediatoriaus pažymos dėl mediacijos įvykdymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įsitikinti, ar šalys dalyvavo mediacijoje, dėl kokio ginčo ir tarp kokių šalių vyko mediacija, ar atsakovas nustatyta tvarka buvo informuotas apie šį procesą, ar šalys pasiekė susitarimą, tai yra ar buvo išlaikyta MĮ 21 straipsnyje nustatyta procedūra. Be to, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuomonę, sąlygojusią atsisakymą priimti ieškinį, ieškovė nenurodo, kokios aplinkybės sutrukdė pateikti pažymą, patvirtinančią, kad pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kartu su atskiruoju skundu. Kad ieškovė kreipėsi į mediatorių (-ę), kuris vykdė procedūrą, dėl pažymos apie mediacijos pabaigą ir jai tokią pažymą buvo atsisakyta išduoti, duomenų taip pat nepateikta.

19. Taigi, remiantis nurodytais argumentais, konstatuotina, kad ieškovės pateiktas VGTP tarnybos sprendimas nelaikytinas įstatyme nurodyto reikalavimo – pasinaudoti privalomąja mediacija – įvykdymu ir tai patvirtinančiu įrodymu, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų ir įrodymų dėl pasinaudojimo privaloma mediacija šeimos byloje, turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė, teismui pateikdama ieškinį, nepateikė domenų, kad laikėsi įstatyme nustatytos privalomos išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė