- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- e2-7277-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02906-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas (pirm.)
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „HC Gaivineta“, HC Gaivineta
- Atsakovas
- E. Č.
viešame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „HC Gaivineta“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl darbo ginčų komisijos 2020-05-05 sprendimo Nr. DGKS-2859 panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020-05-05 sprendimu, kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 1 - 5), atsakovui, prašydama: 1. Panaikinti darbo ginčų komisijos 2020-05-05 sprendimą Nr. DGKS-2859, kuriuo nutarta netenkinti VšĮ „HC Gaivineta“ prašymo E. Č. dėl žalos atlyginimo. 2. Priteisti VšĮ „HC Gaivineta“ naudai iš E. Č. visą darbdaviui padarytą žalą: 8003,68 Eur, kuria sudaro 5794,70 Eur draudimo išmokos; 236,00 Eur žyminio mokesčio; 287,51 Eur už vertimus; 396,00 Eur AB „Lietuvos draudimas“ išlaidų teisinei pagalbai; 6,87 Eur pašto išlaidų; 1282,60 Eur VšĮ „HC Gaivineta“ išlaidų teisinei pagalbai); 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018-02-26 iki visiško prievolės įvykdymo nuo 5794,70 Eur sumos. 3. Atnaujinti praleistą terminą kreipimuisi dėl žalos priteisimo, jei būtų laikoma, kad terminas yra praleistas.
2. Nurodė, jog nurodė, kad atsakovas E. Č. nuo 2012-07-26 iki 2016-08-12 dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini). 2016-07-07 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovei priklausanti transporto priemonė, vairuojama E. Č., susidūrė su Prancūzijos piliečio vairuojama transporto priemone – motociklu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas, taip pat buvo sužeistas motociklo vairuotojas. 2016-12-16 Douai Apeliacinio teismo, Avesnes-sur-Helpe Aukščiausios instancijos teismo koregavimo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl minėto eismo įvykio Prancūzijoje. Nuosprendyje konstatuota, kad įvykio metu E. Č. buvo neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos.
3. Transporto priemonė, kurią vairuodamas atsakovas sukėlė eismo įvykį, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl Prancūzijos draudikui InterEurope AG France sureguliavus žalą ir išmokėjus nukentėjusiajam žalos atlyginimą, buvo pateiktas atgręžtinis reikalavimas.
4. Kadangi atsakovas eismo įvykį sukėlė ir žalą padarė būdamas neblaivus, AB „Lietuvos draudimas“ padavė į teismą darbdavį - viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „HC Gaivineta“, dėl 8755,74 Eur išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Kadangi atsakovas raštu paaiškino, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, teigė, kad yra nepagrįstai apkaltintas, darbdavys tokios pozicijos ir laikėsi.
5. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovas E. Č., VšĮ „HC Gaivineta“ darbuotojas, būdamas neblaivus darbo pareigų vykdymo metu (vairuodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę), sukėlė eismo įvykį, kuriame nukentėjo kitas asmuo ir jo transporto priemonė. Jis dėl įvykio pripažintas kaltu, sprendimu konstatuotas jo neblaivumo faktas, jis nubaustas baudžiamąja tvarka. Be to, darbuotojas, nuslėpė nuo darbdavio informaciją apie įvykį, po to pateikė, kaip vėliau paaiškėjo, melagingus paaiškinimus (tuo metu darbdavys apie Prancūzijos teismo sprendimą dar nežinojo, tik buvo gavęs pretenziją iš draudimo bendrovės), kuriais remdamasis darbdavys bylinėjosi su draudimo bendrove, pats teismo procese nedalyvavo, nors apie jį žinojo, todėl atsirado papildomų išlaidų.
6. Kaip nurodė ieškovė, žalos dydis užfiksuotas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, tačiau darbo ginčų komisija sprendė, kad darbdaviui kol kas neįvykdžius teismų sprendimų, jis nelaikytinas patyrusiu realios žalos. Ieškovė įsitikinusi, kad toks darbo ginčų komisijos aiškinimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, taip pat teismų praktikos. Taigi žalos dydį visiškai pagrindžia teismų sprendimai, kuriais iš ieškovės priteistos konkrečios sumos bei pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
7. Nurodė, jog analizuojant priežastinį ryšį turi būti nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala, taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti, atsirasti. Kaip minėta aukščiau, E. Č., būdamas neblaivus vykdė darbines funkcijas, dėl ko buvo padaryta žala kito asmens turtui ir sveikatai.
Šalies argumentai
8. Ieškovės įsitikinimu, yra visos sąlygos atsakomybės taikymui atsakovo E. Č. atžvilgiu, todėl šiuo ieškiniu prašoma panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo netenkintas VšĮ „HC Gaivineta“ prašymas priteisti žalos atlyginimą, ir priteisti iš atsakovo E. Č. žalą.
9. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad yra praleistas terminas kreiptis dėl žalos atlyginimo, prašo šį terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
10. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė visiškai patenkinti ieškinį iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Papildė, jog ieškovės atžvilgiu dėl žalos draudimui atlyginti yra išduotas vykdomasis raštas. Ieškovė nėra finansiškai pajėgi padengti tokio dydžio žalą ir gali susidurti su nemokumu. Pažymėjo, jog žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas tik kaip už turtinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsakovas E. Č. teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškinys, teismo pranešimas ir šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteikti tinkamai (b. l. 94 - 96), tačiau jis nustatytu terminu be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimą įteikus asmeniškai, jis be pateisinamos priežasties į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. 2020-06-29 teismui elektroniniu laišku E. Č. nurodė, jog negalės dalyvauti procese, nes išvykęs darbo reikalais į (duomenys neskelbtini). Prašė bylą nagrinėti be jo.
Motyvuojamoji dalis
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei atsakovui pareiškus prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui iš parengiamojo teismo posėdžio perėjus į teismo posėdį, teismui siekiant darbo ginčą išspręsti iš esmės per įmanomai trumpiausius terminus, vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 2 dalis, 413 - 414 straipsniai).
Ieškinys atmestinas.
13. Iš bylos rašytinių įrodymų, išreikalautos darbo ginčų komisijos darbo bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas E. Č. nuo 2012-07-26 iki 2016-08-12 dirbo pas ieškovę VšĮ „HC Gaivineta“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 - 13). Ginčas yra kilęs dėl 2019-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-931-907/2019 sprendimu (b.l. 24 - 37), kuris 2019-11-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas (b. l. 38 – 46), iš VšĮ „HC Gaivineta“ priteistos išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų bei papildomų VšĮ „HC Gaivineta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai VšĮ HC Gaivineta“ nėra įvykdžiusi teismo sprendimo (2020-03-04 išduotas ieškovės atžvilgiu vykdomasis raštas Nr. e2-931-907/2019).
Dėl atsakovo, dirbusio pas ieškovę, vairuotojo civilinės atsakomybės sąlygų dėl padaryto eismo įvykio.
14. Vertindamas ieškovės atstovės argumentus, bylos rašytinių įrodymų visumą ir išreikalautos darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, konstatuoja, kad į darbuotoją, kaltą dėl eismo įvykyje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo teisę turi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo išmoką pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Iš darbdavio išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali būti priteisiama, esant darbuotojo kaltei, atsižvelgiant į darbuotojo materialinės atsakomybės ribas (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK), galiojusio iki 2017-07-01, 254 - 255 straipsniai, atlygintinos žalos dydžio nustatymo taisykles (DK 257 straipsnis).
15. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog šioje byloje ieškovė kol kas nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, todėl įrodinėdama patirtos žalos dydį nepagrįstai remiasi aplinkybe vien priteista išmokėta draudimo išmoka, 6 procentų metinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis. Prašomos priteisti papildomos bylinėjimosi išlaidos taip pat yra susijusios su vykusiuose teisminiuose procesuose ieškovės patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai (byla nagrinėta 2 kartus pirmoje instancijoje ir 2 kartus apeliacijoje). Tačiau ieškovė turėjo teisę rinktis, kokiu būdu jai ginti pažeistas teises – ar per draudimo, ar darbo teisinius santykius. Pažymėtina, jog ginčo atveju ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas – kreiptis tiesiogiai į darbuotoją dėl turtinės žalos, padarytos einant jam darbines pareigas, atlyginimo, yra paremtas DK normomis.
16. Ieškovė pripažino, kad dėl atsakovo paaiškinimo raštu (b. l. 23) teisminiuose procesuose laikėsi pozicijos, kad jis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir, kad yra nepagrįstai apkaltintas. Pripažino, kad ilgą laiką vyko teisminis bylinėjimasis, kurio metu atsakovas į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.
17. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovas E. Č., VšĮ „HC Gaivineta“ darbuotojas, būdamas neblaivus darbo pareigų vykdymo metu (vairuodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę), sukėlė eismo įvykį, kuriame nukentėjo kitas asmuo ir jo transporto priemonė ir tuo padarė žalos, kurios dydis užfiksuotas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Taip pat yra duomenys apie teisminiuose procesuose patirtas išlaidas teisinei pagalbai. E. Č. dėl įvykio pripažintas kaltu, sprendimu konstatuotas jo neblaivumo faktas, jis nubaustas baudžiamąja tvarka (b. l. 14 -22). Tačiau ieškovei pasirinkus tokį pažeistų teisių teisminiuose procesuose gynimo būdą, netraukiant į procesą bendraatsakovu E. Č., darytina išvada, jog šiuo metu jau yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, todėl ieškovė visų pirma turi įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis).
18. Vertinant aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog šiuo metu ieškovė, neįvykdžiusi teismo sprendimo, neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į žalos atlyginimą iš darbuotojo. Todėl teismas šiuo metu negali vertinti ieškovės patirtos žalos dydžio, ir kitų įstatymo numatytų atsakovo, dirbusio pas ieškovę, vairuotojo civilinės atsakomybės sąlygų dėl padaryto eismo įvykio.
19. Eismo įvykis įvyko 2016-07-07, todėl teismas nurodė, jog priteisiant iš atsakovo žalą vadovautųsi DK, galiojusio iki 2017-07-01, 254 - 255 straipsniais ir atlygintinos žalos dydžio nustatymo taisyklėmis (DK 257 straipsnis). Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-19 nutartyje Nr. 3K-3-485-695/2018, viena nuo 2017-07-01 įsigaliojusių DK naujovių – panaikintas materialinės atsakomybės institutas. Visiško darbuotojų padarytos žalos atlyginimo neatsisakyta, tačiau jis reglamentuojamas kitaip, atsisakant individualiai su darbuotoju sudaromų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. Dėl to DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme įtvirtinta, kad tokios sutartys panaikinamos. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, nustatyti 2016 m. DK 154 straipsnyje. Nors nauju reglamentavimu atsisakyta individualių materialinės atsakomybės sutarčių ir jos neteko galios, tačiau ieškovei įvykdžius teismo sprendimą pagal DK 154 straipsnį būtų pagrindas šioje byloje spręsti klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti žalos dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala šiuo atveju nepreziumuojama, todėl ieškovė klaidingai remiasi argumentu, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jų patyrė. Tik įvykdžiusi teismo sprendimą dėl priteistos žalos draudimo bendrovei ieškovė įgytų tokias pat teises, kaip pradinis kreditorius (draudikas), tačiau tai turi pareigą įrodyti patirtą žalą. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Ieškovei nepateikus įrodymų, kad 2019-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-931-907/2019 sprendimas yra įvykdytas, išduotas vykdomasis raštas grąžintas teismui, ieškinys atmestinas. Įvykdžiusi teismo sprendimą ieškovė turi teisę iš naujo kreiptis dėl žalos priteisimo iš atsakovo.
21. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos 2020-05-05 sprendimą Nr. DGKS-2859, kuriuo nutarta netenkinti VšĮ „HC Gaivineta“ prašymo E. Č. dėl žalos atlyginimo, pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Byloje nekilo klausimas, jog ieškovė praleido terminą kreipimuisi dėl žalos priteisimo, todėl šis klausimas nėra aktualus/vertinamas.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
23. Ieškovei 2020-06-08 teismo nutartimi iki teismo procesinio sprendimo priėmimo byloje buvo atidėtas 225,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 84 - 86). Atmetus ieškinį yra pagrindas žyminį mokestį priteisti iš ieškovės valstybei. Įvertinus ieškovės atstovės argumentus ir pripažinus, kad ieškovės reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą negali būti apeliacijos objektu pirmosios instancijos teismui, iš ieškovės priteistinas ne 225,00 Eur žyminis mokestis, o 180,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
24. Teismo patirtos 1,86 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija minimalios (5,00 Eur) sumos, todėl iš ieškovės jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės VšĮ „HC Gaivineta“ į.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų, 00 centų) žyminį mokestį (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti išreikalautą darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.