- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-774-200/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03918-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-13 nutarimo, kuriuo A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, A. A. paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-13 nutarimu A. A. nubaustas už tai, kad 2013-10-04, apie 00.20 val., Vilniuje, Lukiškių – Gynėjų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir apvažiuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais veiksmais A. A. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. prašo pakeisti teismo nutarimą ir, pritaikius LR ATPK 30 ¹ str. nuostatas, paskirti jam mažesnę galutinę nuobaudą.
Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog kontaktas tarp automobilių įvykio metu buvo nežymus, automobilių apgadinimai taip pat nedideli. Atkreipia dėmesį į tai, jog autoįvykis įvyko naktį, esant jo fiziniam nuovargiui, paties kontakto apeliantas nepajuto. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tik sužinojęs apie įvykį, atlygino žalą nukentėjusiajam. Be to, pilnai prisipažino padaręs teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi.
Prašo atsižvelgti į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina kasdieniniame gyvenime bei darbe. Pažymi, kad jis studijuoja K. S. universitete, dieniniame skyriuje, todėl jam derinat darbą su mokslu ir, atsižvelgiant į tai, kad gyvena pakankamai dideliu atstumu nuo minėtų vietų, transporto priemonė jam būtina. Anot apelianto, jam paskirta nuobauda yra per griežta, todėl yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apylinkės teismo nutarimu A. A. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (sunkesnis iš jo padarytų administracinių teisės pažeidimų), kurioje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Ginčo dėl padarytų administracinių pažeidimų nėra. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad A. A. paskirta nuobauda yra per griežta.
LR ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad apvažiuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius (ATPK 127 str. 2 d.). Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus (ATPK 130 str. 1 d.). Aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padaręs pažeidimą, apylinkės teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, apylinkės teismas nustatė ir A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Su šia apylinkės teismo išvada sutiktina. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Esant asmens atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, švelninti teisės pažeidėjo padėtį pagal minėtą straipsnį būtų galima tik ypatingais atvejais. Nagrinėjamoje byloje toks atvejis nenustatytas. Be to, minėtos aplinkybės, o taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje A. A. vienu metu padarė tris administracinius teisės pažeidimus, teigiamai neapibūdina A. A. asmenybės. Be to, apeliantas praeityje daugelį kartų baustas administracine tvarka, o tai rodo, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos - baudos ir įspėjimas - teigiamos įtakos nepadarė.
Apeliantas A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbe, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nelaikomas aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine. Be to, apeliantas nei apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo dirbamo darbo sąsają su teise vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. A. nuobauda paskirta, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-13 nutarimą nubaustojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti A. A. apeliacinio skundo.
Nutartis neskundžiama.