- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1919-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10324-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Daivos Prunskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Prunskienė, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kreipėsi su skundu, prašydama panaikinti antstolės Daivos Prunskienės 2022 m. balandžio 12 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-68-4704 vykdomojoje byloje Nr. 0068/22/00502 dalį dėl 16,78 Eur nurašymo nuo pareiškėjos sąskaitos ir šią sumą grąžinti pareiškėjai. Skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17375-435/2021 priteisė UAB „Kauno švara“ iš pareiškėjos, priėmusios palikimą po palikėjo V. R. mirties, 46,91 Eur skolą už 1/2 daliai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 7,50 Eur žyminį mokestį. Antstolė D. Prunskienė vykdydama teismo sprendimą 2022 m. balandžio 12 d. nurašė 92,02 Eur sumą, skirtą padengti 46,91 Eur skolą, 7,50 Eur žyminį mokestį ir 1,74 Eur palūkanas UAB „Kauno švara“ naudai bei 35,87 Eur vykdymo išlaidas antstolei. Pareiškėjos teigimu, 16,15 Eur skola (iš 46,91 Eur skolos) susidarė laikotarpiu iki palikėjo mirties (2020 m. birželio 5 d.). Ši skolos dalis bei už ją paskaičiuotos 0,63 Eur palūkanos yra kreditorinis reikalavimas, kuris turi būti dengiamas iš palikėjo turto tik šį turtą realizavus ir neviršijant turto vertės. Pareiškėjos nuomone, antstolė turi sustabdyti bylą iki paveldėto turto realizavimo, kadangi nėra aišku kokia suma bus gauta už realizuotą turtą.
2. Antstolė Daiva Prunskienė 2022 m. balandžio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Antstolė nurodė, kad suėjus raginimo įvykdyti teismo sprendimą terminui, pareiškėja geruoju skolos ir vykdymo išlaidų neapmokėjo, iki šiol nėra informavusi apie paveldėto turto realizavimo procesą, neprašė sustabdyti vykdomosios bylos, dėl ko antstolė ir areštavo sąskaitą bei nuo jos nurašė lėšas. Pažymi, kad pareiškėja nebuvo aktyvi skolininkė ir nebendradarbiavo su antstole, siekdama įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
3. Išieškotoja UAB „Kauno švara“ atsiliepime prašė skundą atmesti. Nurodė, kad prieš pateikdama vykdomąjį raštą antstolei, išieškotoja elektroniniu paštu klausė pareiškėjos apie teismo sprendimo įvykdymą, tačiau atsakymo negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, skundą, panaikino antstolės Daivos Prunskienės 2022 m. balandžio 12 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-68-4704 vykdomojoje byloje Nr. 0068/22/00502 dalį dėl 16,78 Eur nurašymo, įpareigojo antstolę D. Prunskienę grąžinti pareiškėjai 16,78 Eur sumą.
5. Teismas nurodė, kad antstolė vykdomojo rašto priėmimo vykdyti metu galėjo ir turėjo nustatyti, kad jai perduodamas vykdyti išieškojimas iš mirusio skolininko turto, kurį paveldėjo valstybė. Antstolė turėjo galimybę patikrinti, ar turtas nėra įkeistas, ar nėra realizuotas ir (paaiškėjus, kad pastarųjų aplinkybių nėra) nedelsiant sustabdyti vykdomąją bylą dėl mirusio skolininko skolos išieškojimo, nustačius privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 626 straipsnio 4 dalis).
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus antstolės argumentus, kad pareiškėja (mirusio skolininko turto paveldėtoja) turėjo būti aktyvi ir informuoti antstolę apie turto realizavimo eigą, teikti prašymą stabdyti vykdomąją bylą ar informuoti apie skolos sumokėjimą geruoju.
7. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. galioja CPK 626 straipsnio pakeitimas, kuriuo buvo papildytas CPK 626 straipsnis 4 dalimi, įtvirtinančia naują privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą - atvejį, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto.
8. Teismo nuomone, antstolės cituojamas kasacinio teismo išaiškinimas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016 (kad palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės; dėl pastarojo išaiškinimo pagal susiformavusią teismų praktiką buvo leidžiama antstoliams iš valstybės lėšų išieškoti mirusiojo įsiskolinimą išieškotojui dar iki paveldėto turto realizavimo) nebėra aktualus. Pastarąją išvadą patvirtina ir CPK 628 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2019 m. spalio 1 d., kurio 4 dalis įtvirtino vykdomosios bylos, kurioje mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdymo terminą iki tol, kol valstybės institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka realizuos valstybės paveldėtą skolininko turtą ir apmokės antstoliui vykdymo išlaidas, apskaičiuotas iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Antstolė Daiva Prunskienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas reiškia būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
9.2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. vykdomasis raštas Nr. e2-17375-435/2021 išduotas dėl 46,91 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų ir 7,50 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, neišskiriant, kokia skolos dalis yra susidariusi iki skolininko V. R. mirties, o kokia dalis - po jo mirties.
9.3. Įstatymai nenustato antstolei pareigos priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti aiškintis, kas sudaro priteistą skolos sumą, kokiomis dalimis ir už kurį laikotarpį ji susidarė, taip pat neturi teisės abejoti teismo priimto sprendimo teisingumu ir teisėtumu. CPK 651 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, ką antstolė privalo patikrinti prieš priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti; kas patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką. Nenustačius nė vienos kliūties buvo užvesta vykdomoji byla.
9.4. Išieškotojai teikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui pareiškėja nebuvo atsiskaičiusi su išieškotoja; prieš pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą išieškotoja kreipėsi į skolininkę dėl teismo sprendimo įvykdymo, tačiau atsakymas nebuvo gautas.
9.5. Po vykdomosios bylos užvedimo, vadovaujantis CPK 654 straipsniu, atlikti pirminiai vykdymo veiksmai, kuriais antstolė informavo skolininkę apie jos atžvilgiu pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, išaiškino, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, jeigu raginime nurodyta bendra suma nebus sumokėta per nustatytą terminą, taip pat buvo prašoma pateikti informaciją, jeigu vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, tačiau iš skolininkės atsakymo į raginimą antstolė negavo. Suėjus raginimo terminui antstolė atliko priverstinį skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą.
9.6. Skolininkė privalėjo įvykdyti teismo sprendimą dėl dalies skolos, kuri susidarė po skolininko V. R. mirties, bei antstolei pateikti įrodymus, jog dalis skolos, nurodant tikslią sumą, yra susidariusi iki V. R. mirties, todėl turi būti dengiama iš paveldėto turto, tik jį realizavus. Tik gavus minėtą informaciją antstolė galėtų spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Antstolei informacija buvo pateikta tik po priverstinio skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, nebuvo bendradarbiaujama. Antstolės manymu, ji teisėtai atliko priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi jai nebuvo pateikta informacija, kuria remiantis kiltų abejonių dėl priverstinai išieškomos skolos sumos.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pateikė atsiliepimą, kuriame prašo antstolės D. Prunskienės atskirąjį skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų (panaikinta nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas dalis dėl 16,78 Eur sumos nurašymo ir antstolė įpareigota grąžinti pareiškėjai 16,78 Eur sumą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad išieškotoja UAB „Kauno švara“ 2022 m. kovo 28 d. pateikė antstolei Daivai Prunskienei vykdymui Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-17375-435/2021 dėl 46,91 Eur skolos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 46,91 Eur sumos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto banko“. Antstolė 2022 m. kovo 28 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0058/22/00502) ir 2022 m. kovo 29 d. VĮ „Turto bankui“ išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą – per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 54,41 Eur skolos, 5 procentų metinė palūkanų norma ir 31,92 Eur vykdymo išlaidų (iš viso 88,07 Eur) į antstolės depozitinę sąskaitą. Raginime nurodyta, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Raginimas VĮ Turto bankui įteiktas 2022 m. kovo 30 d. 2022 m. balandžio 12 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-68-4704 – 92,02 Eur (ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pagal kurį antstolė paskaičiavo 35,87 Eur vykdymo išlaidų sumą). VĮ „Turto bankas“ 2022 m. balandžio 20 d. pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti 2022 m. balandžio 12 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas dalį dėl 16,78 Eur nurašymo ir šią sumą grąžinti VĮ „Turto bankui“. Antstolė D. Prunskienė 2022 m. balandžio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Antstolė D. Prunskienė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą nagrinėti iš naujo.
14. Pažymėtina, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
15. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
16. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
17. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog antstolė jau vykdomojo rašto priėmimo vykdyti metu galėjo ir turėjo nustatyti, kad jai perduodamas vykdyti išieškojimas iš mirusio skolininko turto, kurį paveldėjo valstybė. Teismo nuomone, antstolė turėjo galimybę patikrinti, ar turtas nėra įkeistas bei ar nėra realizuotas ir (paaiškėjus, kad pastarųjų aplinkybių nėra) nedelsiant sustabdyti vykdomąją bylą dėl mirusio skolininko skolos išieškojimo, nustačius privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą (CPK 626 straipsnio 4 dalis).
19. Nesutikdama su šia išvada antstolė atskirajame skunde atkreipė dėmesį, jog vykdomajame rašte neišskirta, kokia skolos dalis susidariusi iki skolininko V. R. mirties, o kokia dalis – po jo mirties. Antstolės teigimu, įstatymai nenustato antstolei pareigos priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti aiškintis, kas sudaro priteistą skolos sumą, kokiomis dalimis ir už kurį laikotarpį ji susidarė, taip pat neturi teisės abejoti teismo sprendimo teisingumu ir teisėtumu.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nepritarti šiems apeliantės argumentams. Kaip ir nurodo antstolė, Kauno apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nėra išskirta priteista skola, susidariusi iki V. R. mirties ir po jo mirties. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog antstolė žinojo 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17375-435/2021 turinį ar kad jai perduotas vykdyti išieškojimas iš mirusio skolininko turto, kurį paveldėjo valstybė. Sutiktina, kad įstatymas nenustato antstolei pareigos priimant vykdomąjį dokumentą papildomai aiškintis priteistos sumos kilmę, jos susidarymo aplinkybes, kuomet vykdomajame dokumente aiškiai nurodytas išieškotojas, skolininkas, su išieškojimu susijusi teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir kiti būtini duomenys. Kita vertus, nors antstolė akcentuoja CPK 651 straipsnio, numatančio vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, nuostatas, šiuo atveju nėra ginčijamas pats vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumas (atkreiptinas dėmesys, jog skolininkė reikalauja tik dalies išieškotos sumos grąžinimo). Sprendžiamas visos skolos sumos nurašymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.
21. Antstolė atskirajame skunde iš esmės nekvestionuodama skundžiamoje nutartyje išdėstytų teisinių motyvų, pažymi, jog jai nebuvo teikiama jokia informacija apie išieškomą skolos sumą, dėl kurios dalies turėtų būti stabdoma vykdomoji byla, nebendradarbiaujama. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo netaikyti teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš valstybės, priėmusios skolininko palikimą, kuomet tokia informacija antstolei tapo žinoma.
22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 626 straipsnio 4 dalį, vienas iš privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų yra atvejis, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto.
23. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomojo vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Pagal šio straipsnio 4 dalį (norma, įsigaliojusi nuo 2019 m. spalio 1 d.) - jeigu mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdydamas vykdomąją bylą, antstolis privalo panaikinti skolininko turto areštą. Taigi ši norma tiesiogiai neįtvirtina privalomo sustabdymo pagrindo (kurie išdėstyti CPK 626 straipsnio 1 dalyje), tačiau jos aiškinimas kartu su kitomis CPK XLII skyriaus normomis, leidžia pritarti pareiškėjos pozicijai, kad skola, susidariusi laikotarpiu iki palikėjo mirties, turi būti dengiama iš palikėjo turto tik šį turtą realizavus.
24. CPK 628 straipsnio 4 dalyje (norma, įsigaliojusi nuo 2019 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad vykdomoji byla, kurioje mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdoma tol, kol valstybės institucija Vyriausybės nustatyta tvarka realizuos valstybės paveldėtą skolininko turtą ir apmokės antstoliui vykdymo išlaidas, apskaičiuotas iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė.
25. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad CPK 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad areštuotas turtas gali būti perduodamas realizuoti ne tik VMI, bet ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar NŽT. Kadangi tais atvejais, kai skolininkė yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, pagal naują teisinį reguliavimą kreditorių reikalavimai bus tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka (o ne CPK nustatyta tvarka) realizavus paveldėtą turtą. Naujas teisinis reguliavimas įtvirtintų teisinį aiškumą vykdant išieškojimus iš specifinio subjekto – valstybės kaip skolininkės, kurio atsiradimas vykdymo procese lemia kitokią nei įprastai tokio turto realizavimo tvarką. Atsižvelgus į CPK pakeitimus siūloma tikslinti Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Vyriausybė nustatytų atsiskaitymo su kreditoriais ir antstoliais tvarką.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 76 punkte be kita ko nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas realizuojamas Žemės įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. <...> Kai valstybei, paveldėjusiai palikėjo turtą, tenka pareiga atsiskaityti su jo kreditoriais, pirmiausia atsiskaitoma iš mokesčių inspekcijos administruojamo parduoto turto, po to iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamo turto, po to iš Nacionalinės žemės tarnybos administruojamo turto. Šio nutarimo 154 punkte reglamentuotas lėšų, gautų pardavus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, paskirstymo tvarka, kurioje numatyta skirti lėšas ir palikėjo kreditoriams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (154.2.3. punktas).
27. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamą patvarkymo dalį ir įpareigodamas grąžinti nurašytą 16,78 Eur sumą, ginčą išsprendė iš esmės teisingai. Minėta, kad antstolė atskirajame skunde savo veiksmų teisėtumą sieja su skolininko neveikimu, neteikiant informacijos apie priteistos skolos pobūdį (priverstinai išieškomos skolos sumą), tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo nesivadovauti teisės aktuose nustatyta valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, atsiskaitymo su kreditoriais tvarka.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.