Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1561-577/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-24
Bylos Nr.
2A-1561-577/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11489-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
UAB ,,Snoro lizingas“
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
R. D., UAB „Būsto pasaulis“
Civilinė byla Nr. 2A-1612-577/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11489-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; (S) 44.2.; 42.9.; 42.10.; 40, 99.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2015 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ (UAB ,,Mokilizingas“) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ (UAB ,,Mokilizingas“), ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. D. dėl 3 615,70 Lt skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. K. patikslintą priešieškinį ieškovui UAB „Snoro lizingas“ (UAB „Mokilizingas“), tretiesiems asmenims UAB „Būsto pasaulis“ ir R. D. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Mokilizingas“ (buvęs pavadinimas - UAB ,,Snoro lizingas“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 3 615,70 Lt skolą, kurią sudaro 2 696,99 Lt likusieji mokėjimai pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VEL00427NEPA ir 918,71 Lt delspinigių, 5 procentų palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-04-27 su atsakovu V. K. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis NR. VEL00427NEPA (toliau – Sutartis), kuria ieškovas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis televizorių LG 37LH2000, namų kiną Panasonic SC-Pt160E-K (toliau – prekės), su sąlyga, kad įvykdžius įsipareigojimus, kylančius pagal sutartį, prekės pereis nuosavybės teise atsakovui. Ieškovas taip pat tvirtina, kad šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovui 0,5 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Ieškovo teigimu, atsakovas savo prievolių tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas ieškovui prašomą priteisti sumą.

Atsakovas V. K. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė sudarytą sandorį pripažinti apsimestiniu ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas kitam asmeniui. Nurodė, kad yra senyvo amžiaus, neįgalus, menko išsilavinimo, teisiškai neišprusęs, o šiomis savybėmis pasinaudojęs jo pažįstamas R. D., jį apgavo. Atsakovas paaiškino, kad R. D., sakydamas, kad neįgaliesiems asmenims yra taikomos nuolaidos įgyjant prekes, paprašė jo važiuoti su kartu į parduotuvę, kur R. D. ketino sau pirkti televizorių. Nuvažiavus į Elektrėnus, kur buvo minėta parduotuvė, atsakovas liko automobilyje, vėliau R. D. buvo pakviestas į parduotuvę, kur pasirašė kažkokius dokumentus. Atsakovo teigimu, koks buvo tų dokumentų turinys ir iš jo kylančios pareigos, jis nežinojo, apie jas nei pardavėjas nei R. D. atsakovui nepaaiškino. V. K. teigė, kad iš R. D. žodžių suprato, jog jis ketina sau pirkti televizorių, pasinaudodamas juo - pensininku, kadangi pensininkams taikomos nuolaidos. Atsakovas tvirtina, kad tik vėliau sužinojęs, jog buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuria R. D. atsakovo vardu nupirko televizorių ir namų kiną. Atsakovo teigimu, jis šių prekių pirkti neketino ir už jas nemokėjo, jo valia nebuvo nukreipta į šių prekių įsigijimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pasak atsakovo, akivaizdu, jog būtent dėl R. D. apgaulės buvo sudarytas apsimestinis sandorius, kuriame jis buvo tik statytinis, kurio vardu R. D. pirko prekes sau, todėl išperkamosios nuomos sandoris pripažintinas negaliojančiu ir pagal jį kilusios pareigos turi būti perkeltos R. D.. Be to, atsakovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje R. D. yra nuteistas už sukčiavimą, yra nustatyta, kad visus aktyvius veiksmus sudarant sandorį atliko būtent R. D..

Ieškovas UAB ,,Mokilizingas“ su priešieškiniu nesutiko, teigė, jog teismas nustatinėdamas, kad sutartis yra apsimestinė turėtų vertinti ne tik atsakovo bet ir ieškovo tikruosius ketinimus ir veiksmus sudarant Sutartį. Ieškovo teigimu, yra akivaizdu, kad ieškovas ir jo vardu Sutarties sudarymo metu su atsakovu bendravęs UAB ,,Būsto pasaulis“ atstovas, neturėjo jokio kito ketinimo, kaip tik sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, dėl prekių išperkamosios nuomos būdu pardavimo, taip pat neturėjo ketinimų sudaryti sutartį su kažkokiu kitu asmeniu. Ieškovas taip pat teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad sutarties sąlygas su UAB ,,Būsto pasaulis“ derinosi ne atsakovas, o R. D., o paties atsakovo teiginiai apie tai negali būti laikomi patikimais, kadangi atsakovas siekia išvengti atsakomybės. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad byloje yra įrodymų, jog atsakovas vykdė sutartį - mokėjo pradines įmokas. Ieškovas taip pat teigia, kad pripažinimas sandorio apsimestiniu būtų nesąžiningas, kadangi ieškovas nieko nežinojo apie jokius susitarimus tarp ieškovo ir atsakovo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB ,,Būsto pasaulis“ palaikė ieškovo pateiktą ieškinį, o su atsakovo priešieškiniu nesutiko. Teigė, kad atsakovas, norėdamas sandorį pripažinti apsimestiniu, turėtų įrodyti, kad UAB ,,Būsto pasaulis“ sudarydamas sutartį su atsakovu pažeidė sąžiningumo principą, suprato, kad išperkamosios nuomos sutartį sudaro su R. D., tačiau dėl nesąžiningų tikslų sandorio šalimi nurodė atsakovą. Trečiojo asmens teigimu, Sutarties sudarymo metu, jo atstovui nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo, kadangi atsakovas sutarties sudarymui pritarė, pats pasirašė visus dokumentus ir nurodytas prekes gavo.

Suinteresuotas asmuo byloje – R. D., į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai įkalinimo įstaigoje, atsiliepimo jis nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla buvo nagrinėjama R. D. nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies. Pirmos instancijos teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010-04-24 išperkamosios nuomos sutartį Nr. VEL00427NEPA, sudarytą tarp UAB ,,SNORO lizingas“ (UAB ,,Mokilizingas) ir V. K. dėl televizoriaus LG LH2000 ir namų kino Panasonic, SC-Tt160E-K, 2 957,43 Lt bendros vertės išsimokėtinai, pirkimo. Teismas, įvertinęs atsakovo ir ieškovo pateiktas pozicijas, darė išvadą, kad jos yra skirtingos iš esmės, ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo aiškinamos faktinės aplinkybės dėl sutarties sudarymo skiriasi, todėl nutarė atsižvelgti į Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje R. D. buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, įvykdyto atsakovo V. K. ir kitų asmenų atžvilgiu, nustatytas aplinkybes. Teismo vertinimu, teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės neįrodo V. K. valios sudaryti išperkamosios sutarties ir vėliau ją vykdyti, o atsakovo sumokėtos dvi įmokos buvo tik todėl, kad atsakovas gavęs tuometinio UAB ,,SNORO lizingas“ laišką išsigando dėl jo atžvilgiu priskaičiuotos didelės pinigų sumos ir tik vėliau sužinojo, jog jo vardu yra įforminta išperkamosios nuomos sutartis, apie kurią iki laiško gavimo nežinojo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad atsakovas civiliniu ieškiniu iš atsakovo paprašė priteisti sumokėtų ieškovui dviejų įnašų sumą, tai yra 278,05 Lt. Pirmos instancijos teismas atmetė ieškovo ir trečiojo asmens teiginius dėl to, kad atsakovas elgėsi neatsakingai sutarties sudarymo metu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į atsakovo asmenybę – atsakovas yra senyvo amžiaus, neturi reikalingų teisinių žinių, niekada anksčiau nebuvo sudarinėjęs panašaus pobūdžio arba išperkamosios nuomos sutarties, todėl atsižvelgiant į subjektyvųjį atsakovo elgesio elementą, atsakovas galėjo nesuprasti sudaromos sutarties sąlygų ir po jos pasirašymo kylančių pareigų. Taip pat pirmos instancijos teismas atmetė ir ieškovas bei trečiojo asmens argumentą, kad siekiant šalių sudarytą sutartį pripažinti apsimestine, būtina įrodyti ieškovo, bei jį atstovavusio UAB ,,Būsto pasaulis“ nesąžiningumo faktą Sutarties sudarymo metu. Teismo vertinimu, byloje kilus ginčui ne dėl pačios sutarties sąlygų, o dėl jo subjektyvinės sudėties, atsakovas neturi pareigos įrodyti abiejų šalių – tiek UAB ,,Būsto pasaulis“ veikusio ieškovo vardu, tiek R. D. nesąžiningumo. Taigi pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą, šalių nurodytas aplinkybes bei remdamasis teisiniu reglamentavimu, sprendė, jog 2010-04-27 V. K. ir UAB ,,Snoro lizingas“ sudaryta išperkamosios nuomos sutartis NR. VEL00427NEPA yra apsimestinė, remiantis tuo, kad sudaryta ne su tikrąja sutarties šalimi, o statytiniu, kadangi atsakovas V. K. pasirašęs Sutartį, neišreiškė valios nuosavybės teise išperkamosios nuomos būdu įsigyti Sutartimi parduotų prekių. Pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog būtent R. D., atvedęs atsakovą į parduotuvę, derėjosi dėl minėtos Sutarties sudarymo, po Sutarties sudarymo perėmė prekes savo nuosavybėn, jomis faktiškai naudojosi, disponavo ir valdė, todėl, teismo įsitikinimu, būtent R. D., atsižvelgiant į jo elgesį sutarties sudarymo metu ir po jo, laikytinas tikrąja 2010-04-27 sudarytos išperkamosios nuomos sutarties šalimi. Nurodė, kad remiantis numatytu reglamentavimu ir konstatavus, kad šalių sudarytas sandoris apsimestinis, tikrajai jo šaliai esant R. D., jam turėtų būti perkeltos visos minėta Sutartimi tenkančios teisės ir pareigos. Byloje konstatavus, kad Sutarties sudarymo metu, V. K. neišreiškė valios sudaryti Sutartį, Sutarties sudaryme dalyvavo tik kaip statytinis, darytina išvada, kad sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB ,,Mokilizingas“ (buvęs pavadinimas - UAB ,,Snoro lizingas“) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos apsimestinių sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei visiškai neatsižvelgė į ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas, ar ginčo sutartis yra apsimestinė, nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į tikruosius ieškovo ketinimus, t.y. visiškai nutylėjo, kad ieškovas ir jo vardu Sutarties sudarymo metu su atsakovu bendravusi UAB „Būsto pasaulis“ turėjo tik vienintelį ketinimą – sudaryti išperkamosios nuomos sutartį dėl prekių išperkamosios nuomos būdu pardavimo. Be to, ieškovas pažymi, kad jis neturėjo jokių ketinimų Sutartį sudaryti su kažkokiu kitu asmeniu, nes apie jo egzistavimą Sutarties sudarymo metu nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, taip pat ieškovui nebuvo žinomi jokie trečiojo asmens susitarimai su atsakovu. Apeliantas nurodo, kad pareigą įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Be to, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokio susitarimo sudaryti apsimestinę sutartį, tokio susitarimo nebuvo ir tarp ieškovo, ir R. D.. Ieškovas kategoriškai nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad atsakovas neturi įrodyti abiejų šalių, t.y. R. D. ir UAB „Būsto pasaulis“, veikusio ieškovo vardu, nesąžiningumo. Pažymi, kad tokia pirmos instancijos teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Nurodo, kad byloje buvo būtina nustatyti, ko siekė ieškovas ir ko siekė atsakovas iš tikrųjų. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog ieškovas tikrai nesiekė sudaryti sutarties su R. D., o R. D. nesiekė sudaryti sutarties su ieškovu, kadangi jo veiksmuose nebuvo ketinimų vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, jo tikslas tebuvo apgauti atsakovą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos R. D. nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl sutarties sąlygų derėjosi R. D.. Be to, tokių įrodymų nėra ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju negalima pripažinti Sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, apsimestine, kadangi toks pripažinimas reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Taip pat apeliantas pažymi, kad pats atsakovas Sutarties sudarymo metu elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, visiškai neapsvarstė savo veiksmų teisinių padarinių, juo labiau nesiekė kitokio sandorio sudarymo, jis tiesiog atliko „paslaugą“ R. D. už kurią gavo atitinkamą atlygį. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas šališkai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovo, tiek, UAB „Būsto pasaulis“, tiek atsakovo bei liudytoju apklausto A. A. parodymai yra visiškai prieštaringi. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas nesuprato jam kylančių pareigų sumokėti už nupirktas prekes, tos sutarties nepripažino ir nevykdė, nes į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas vykdė sudarytą Sutartį, o vien tai, jog jis nesuprato sudarytos Sutarties pasekmių, negali būti laikoma pakankama aplinkybe panaikinančia atsakovo pareigas ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, UAB ,,Mokilizingas“ ir atsakovas V. K. 2010-04-27 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kuria atsakovui V. K. turėjo būti perduotas valdyti ir naudotis televizorius LG 37LH2000 ir namų kinas Panasonic SC-Pt160E-K ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti numatyto dydžio įmokas ieškovui. Atsakovui nevykdant numatytų pareigų, ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl susidariusio įsiskolinimo – 3 615,70 Lt, išieškojimo. Atsakovas V. K. pateikė UAB ,,Mokilizinagas“ priešieškinį, kuriuo prašo teismo sudarytą išperkamosios nuomos sutartį pripažinti negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, kaip apsimestinį sandorį ir iš jos kylančias teises ir pareigas perkelti trečiajam asmeniui R. D.. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies - nutarė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010-04-24 išperkamosios nuomos sutartį Nr. VEL00427NEPA, sudarytą tarp UAB ,,SNORO lizingas“ (UAB ,,Mokilizingas) ir V. K. dėl televizoriaus LG LH2000 ir namų kino Panasonic SC-Tt160E-K, o kitoje dalyje atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą, šalių nurodytas aplinkybes bei remdamasis teisiniu reglamentavimu, sprendė, jog 2010-04-27 V. K. ir UAB ,,Snoro lizingas“ (UAB ,,Mokilizingas) sudaryta išperkamosios nuomos sutartis NR. VEL00427NEPA yra apsimestinė, remiantis tuo, kad sudaryta ne su tikrąja sutarties šalimi, o statytiniu, kadangi atsakovas V. K. pasirašęs Sutartį, neišreiškė valios nuosavybės teise išperkamosios nuomos būdu įsigyti Sutartimi parduotų prekių. Ieškovas UAB ,,Mokilizingas“ su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, o priešieškinis atmestas. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos apsimestinių sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei visiškai neatsižvelgė į ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinio forma pareiškė reikalavimą 2010-04-27 jo ir UAB ,,Snoro lizingas“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį NR. VEL00427NEPA, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovo ir prašo priteisti skolą, pripažinti apsimestine dėl subjekto.

Visų pirma nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, sprendžiant klausimą būtent dėl sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2013, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, t.y. tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2013). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kad buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pirmos instancijos teismas ir nustatinėjo nurodytas aplinkybes, vertino jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, tačiau vis dėlto neatkreipė dėmesio į visas bylai reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes, tinkamai jų nagrinėjamos bylos kontekste neįvertino ir nepagrįstai vadovaudamasis CK 1.80 str. 1 d. 2010-04-24 išperkamosios nuomos sutartį Nr. VEL00427NEPA pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB ,,Mokilizingas“ ir atsakovas V. K. 2010-04-27 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui V. K. buvo perduotas valdyti ir naudotis televizorius LG 37LH2000 ir namų kinas Panasonic SC-Pt160E-K, o atsakovas įsipareigojo mokėti numatyto dydžio įmokas ieškovui (1 T., b.l. 3-7). Atsakovas tvirtina, kad nurodytų prekių pirkti neketino jį į parduotuvę važiuoti įkalbėjo R. D., kuris sakė, kad parduotuvėje taikomos nuolaidos pensininkams ir neįgaliems asmenims, todėl R. D. prašė jo padėti įsigyti prekes. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje, kurioje R. D. buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, įvykdyto atsakovo V. K. ir kitų asmenų atžvilgiu, konstatuota, kad R. D. dėl nusikalstamos veikos, atliktos V. K. atžvilgiu, prisipažino visiškai ir nurodė, jog atvažiavęs pas V. K. pasakė, kad parduotuvėje pensininkams yra nuolaida ir paklausė ar jis gali jam padėti, t.y. savo vardu įsigyti televizorių, dėl ko atsakovas šioje byloje - V. K. sutiko. Tuo pasinaudojęs R. D. parduotuvėje UAB ,,Būsto pasaulis“ išsirinko televizorių ir namų kiną ir šiuos daiktus, išėjus iš parduotuvės, pasisavino.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pats atsakovas atvyko į prekybos centrą, išreiškė pageidavimą įsigyti konkrečias prekes, pateikė savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, pasirašė prekių priėmimo-perdavimo aktą. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip standartinis eilinio pirkėjo elgesys siekiant įsigyti tam tikras prekes. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, sumokėjo ieškovui 278,05 Lt, o atsakovo paaiškinimai, kad šie pinigai buvo sumokėti tik dėl to, jog jis išsigando banko pranešimo, kuriuo buvo informuotas apie skolą, laikytini teisiškai nereikšmingais. Pastebėtina, kad visus šiuos faktus pripažino ir pats atsakovas 2013-04-04 vykusiame teismo posėdyje (1 T., 111-113). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, jog R. D. nesiekė sudaryti sutarties su ieškovu ir prisiimti iš minėtos sutarties kylančias teises ir pareigas, jo tikslas buvo paprasčiausiai apgauti atsakovą V. K., t.y. pasisavinti televizorių ir namų kiną, o visus finansinius įsipareigojimus, kylančius iš ginčijamos sutarties palikti vykdyti būtent atsakovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-239/2012 yra nustatytos R. D. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sutarties sąlygų derėjosi būtent R. D., tokių įrodymų nebuvo pateikta ir į nagrinėjamą civilinę bylą, todėl spręstina, kad nepagrįstai pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog R. D., atvedęs atsakovą į parduotuvę, pats derėjosi dėl minėtos Sutarties sudarymo. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties atsakovo baudžiamojoje byloje nurodytą aplinkybę, kad jis iš R. D. gavo televizorių „Vido“ Nr. C60521790502 (1 T., b.l. 40 antra pusė), kuris nagrinėjamų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turėtų būti vertinamas kaip atlygis už atliktą „paslaugą“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Taigi, įvertinus bylos medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimų ir įrodymų visetą, spręstina, kad sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovo pripažinimas apsimestine reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, kadangi ieškovas sąžiningai siekė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį su atsakovu V. K., be to, jokio susitarimo dėl apsimestinio sandorio net nebuvo ir tarp atsakovo V. K. ir R. D..

Pripažinus, jog tarp UAB ,,Mokilizingas“ ir atsakovo V. K. 2010-04-27 sudaryta išperkamosios nuomos sutartis yra galiojanti, spręstinas klausimas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pagal šalių 2010-04-27 sudarytą išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VEL00427NEPA, ieškovas atsakovui valdyti ir naudotis perdavė televizorių LG 37LH2000, namų kiną Panasonic SC – Pt160E-K su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal Sutartį, prekė pareis atsakovui nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovas pagal įsipareigojo mokėti mokėjimų grafikuose nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, o laiku nesumokėjus eilinės įmokos ar kito mokėjimo - 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (b.l. 3-7). Ginčo dėl to, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovas savo finansinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, byloje nėra.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.). Atsakovas nevykdė savo sutartinių prievolių pagal Sutartį, Sutartyje nustatytais terminais nemokėjo įmokų ir įsiskolino ieškovui 2 696,99 Lt, todėl ieškinys dėl 2 696,99 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Be to, iš Sutarties 3.10 punkto matyti, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs pradinės įmokos, eilinės įmokos ar Sutarties mokesčio, kol bus faktiškai įmokėta visa jo skolos suma, privalo mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje buvo nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ir ieškovo reikalavimas dėl 918,71 Lt delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Taip pat terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažintinas pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo ieškovui 2 696,99 Lt skolos, 918,71 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 615,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-06-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui išaiškintina, kad, susidarius tokiai situacijai, jis turi teisę įstatyme nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš trečiojo asmens R. D. (CK 6.245).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

Pagal CPK 93 str. 5 d., panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetant, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo priteistos iš ieškovo atsakovui ir valstybei dėl atsakovui teikiamos antrinės teisinės pagalbos, o šiuo teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmetamas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Patenkinus ieškinį, o priešieškinį atmestus, iš atsakovo ieškovui priteistinos 100,76 EUR (347,92 Lt) bylinėjimosi išlaidos (1 T., b.l. 13; 129; 94-104) (CPK 93 str. 1 d.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų patyrė ir trečiasis asmuo UAB „Būsto pasaulis“ (1 T., b.l. 105-108; 2 T., b.l. 400). Iš viso trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 217,22 EUR (750 Lt). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos ir bylos sudėtingumo pobūdį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažintina iki 145 EUR (500,66 Lt). Be to, iš atsakovo priteistina ir 13,98 EUR (48,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą jo naudai iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis, sumokėtas už apeliacinį skundą, t.y. 31,28 EUR (108 Lt) (2 T., b.l. 44).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, bei priteisti iš atsakovo ieškovui 100,76 EUR (347,92 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, trečiojo asmens naudai 145 EUR (500,66 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme bei 13,98 EUR (48,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 781,10 EUR (2 696,99 Lt) skolos, 266,08 EUR (918,71 Lt) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-06-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,76 EUR (347,92 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ieškovo UAB „Mokilizingas“ (j.a.k. 124926897, Lvovo g. 25, Vilnius) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 145 EUR (500,66 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme trečiojo asmens UAB „Būsto pasaulis“ (j.a.k. 181707493, Šviesos g. 26, Elektrėnai) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 13,98 EUR (48,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 31,28 EUR (108 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Mokilizingas“ (j.a.k. 124926897, Lvovo g. 25, Vilnius) naudai.

Teisėja Jadvyga Mardosevič