- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 2YT-16762-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00723-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- A. B., L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. B. ir L. B. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B. priėmė palikimą po mirusios (duomenys neskelbtini) J. B. mirties (b. l. 2, 3).
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų tėvai B. B. ir J. V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas – (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjai kreipėsi į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo. Tuomet jie sužinojo, kad tėvas nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, šiai mirus. Tėvai gyvendami santuokoje įsigijo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Tėvai visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjų tėvas ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, rūpinosi tuo namu, prižiūrėjo ir mokėjo būtinus mokesčius. Taip pareiškėjų tėvas aktyviais veiksmais priėmė motinos palikimą. Todėl pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas priėmė motinos palikimą, pradėjęs valdyti jos turtą per įstatymo nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Prašė spręsti pareiškimą teismo nuožiūra (b. l. 37-39).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad jai nežinomi faktai, susiję su J. B. ir B. B. palikimo priėmimu, pradėjus jį faktiškai valdyti (b. l. 28-30). NŽT nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po J. B. mirties. NŽT neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei į bylą yra pateikta pakankamai faktui nustatyti reikalingų įrodymų, jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai A. B. ir L. B. prašė patenkinti pareiškimą visiškai jame nurodytais motyvais. Pareiškėjai patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad po motinos mirties tik jų tėvas rūpinosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypais, mokėjo už juos mokesčius ir prižiūrėjo šį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir NŽT atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (b. l. 47, 48). Atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, NŽT prašė nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai A. B. ir L. B. yra B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 6-8, 10, 11). Pareiškėjų tėvai buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini) ir būdami santuokoje įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 4 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, viralinę, 4 ūkius pastatus, dvi daržines, garažą, tvartą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-20). (duomenys neskelbtini) mirus J. B. paveldėjimo byla dėl jos palikimo priėmimo nebuvo pradėta (b. l. 23). Iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad mirus J. B. jos nekilnojamojo turto dalį ir asmeninius daiktus perėmė sutuoktinis B. B., likęs gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad jų tėvas po motinos mirties iš karto pradėjo valdyti šios daiktus kaip savo, mokėdamas mokesčius už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas B. B. po sutuoktinės J. B. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (gyvenamojo namo, žemės sklypų dalis), t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo, mokėdamas už šį turtą mokesčius. B. B. perėmė ir sutvarkė sutuoktinei priklausiusius kitus daiktus.
Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjų tėvas B. B. po savo sutuoktinės J. B. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po B. B. ir J. B. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.