- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- 1-550-1196/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13414-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- T. V.
- Civilinis ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė – 10 MGL (500 Eur) bauda. Baudos sumokėjimo terminas 2024 m. liepos 8 d. (bauda sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. V. 2024 m. kovo 31 d. apie 18.35 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia PC „Maxima“, adresu Rungos g. 4, Elektrėnai, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, tyčia, ne mažiau kaip 9 kartus rankos kumščiu sudavė ir ne mažiau kaip 5 kartus koja spyrė nukentėjusiajam L. K. į įvairias kūno sritis, padarydamas muštines žaizdas ties kairiuoju antakiu apie 1,5 cm ilgio ir apatinės lūpos dešinėje pusėje apie 3 cm ilgio, tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (viešosios tvarkos pažeidimas) prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. kovo 31 d. pas jo šeimą ir buvusią merginą K. O. Elektrėnuose šventė Šv. Velykas, kur šiek tiek pavartojo šampano. Vėliau su mergina jos nuomotu automobiliu atvažiavo į PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Rungos g. 4, Elektrėnuose. Jiems konfliktuojant, prie automobilio priėjo nepažįstamas vaikinas, vėliau sužinojo, kad tai L. K., kuris paklausė kodėl jie šūkauja. Jiedu apsižodžiavo, L. K. atrodė agresyvus, todėl jis ranka sudavė jam porą kartų, L. K. sudavė jam atgal. K. O. bandė skirti, tačiau jai nieko nesigavo, kadangi L. K. buvo nusiteikęs konfliktiškai, nuo suduotų smūgių nepasišalino, tada jis dar sudavė keletą smūgių ir išvažiavo toliau švęsti Šv. Velykų. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
4.1. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. parodė, kad 2024 m. kovo 31 d. vakare, Elektrėnuose ėjo pro parduotuvę „Maxima“, esančią Rungos g., Elektrėnai. Eidamas pro šalį pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi per dvi vietas priparkuotas automobilis, kuriame barėsi vyras ir moteris. Moteris rėkė, todėl priėjo norėdamas padėti, įsitikinti ar moteriai nereikia pagalbos. Jam priėjus prie automobilio, tarp jo ir automobilyje buvusio vyro įvyko žodinis konfliktas, po kurio jiedu susimušė. Kaip kilo muštynės pasakyti negali. Minėto vyro nepažįsta. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. birželio 6 d. parodė, kad minėtas vyras prieš jį smurtavo, smūgiavo rankomis į galvą ir į žandikaulį. Nuo pastovių smūgių į galvos sritį jis nukrito ant žemės, jo atmintis dar labiau suprastėjo. Prisimena, kad kai atsikėlė jautė tekantį kraują iš antakio ir lūpos, matė, kad jo kairės rankos pirštas (mažylis) buvo kreivas, automobilio ir vyro su moterimi nebebuvo. Paskambinusiai motinai pasakė, kad yra sumuštas, motina jį nuvežė į ligoninę, kur pradėjo jausti skausmą, skaudėjo kairės rankos alkūnę. Mano, kad vyras prieš jį smurtavo, nes priėjo padėti, lindo į santykius. Po šio įvykio sutriko psichinė sveikata, atsirado psichozė, dėl ko buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, šiuo metu vartoja vaistus. Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo per metus laiko;
4.2. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. O. parodė, kad 2024 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. atvažiavo pas draugą T. V., kurį pasiėmė iš jo namų ir turėjo važiuoti pas jos tėvus švęsti Šv. Velykų į Lentvarį. Paėmusi draugą pakeliui automobilyje susipyko. Kad netęsti konflikto vairuojant, sustojo prie parduotuvės MAXIMA, Elektrėnuose, stovėjimo aikštelėje. Buvo atidaryti automobilio langai. Jie su draugu pykosi, matyt barnis buvo garsus, kadangi prie automobilio priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė jų kodėl jie konfliktuoja. Nepažįstamajam pasakė, kad čia jos vaikinas, kad jie patys išsiaiškins, pagalbos nereikia. Nepažįstamas vis tiek neatstojo, įkyriai lindo ir aiškino, kaip jiems reikia bendrauti, kad kumščiais išspręs šitą konfliktą. Vaikinas pasirodė neadekvatus, lyg būtų apsvaigęs. Konfliktas peraugo į muštynes, kuris pirmas sudavė, nematė. Buvo strese, apsiverkusi, todėl neįsidėmėjo, kur ir kiek smūgių buvo suduota. Kiek matė, draugas tam vaikinui sudavė kelis smūgius rankomis, vaikinui buvo praskelta lūpa, matė, lyg kartą tas vaikinas buvo nugriuvęs. Ar nepažįstamasis sudavė draugui, nematė. Bandė juos išskirti, tačiau nepažįstamasis nors ir gavęs smūgius, vis tiek piktybiškai nesitraukė, atrodė, kad pats nori muštynių, savo elgesiu ir žodžiais, t. y. aiškindamas jiems kaip bendrauti, juos provokavo. Konfliktas baigėsi tuo, kad jie įsėdo į automobilį, o nepažįstamasis numojo ranka ir išėjo;
4.3. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad yra L. K. mama. 2024 m. kovo 31 d. tiksliai kelintą valandą neatsimena, tačiau dar buvo šviesu, antra dienos pusė, vaizdo skambučiu paskambino sūnus. Pamatė, kad visas sūnaus veidas yra kruvinas. Sūnus paaiškino, kad eidamas pas ją pamatė per dvi vietas stovintį automobilį, kuriame moteris šaukėsi pagalbos. Priėjęs prie automobilio pamatė jame moterį ir vyrą, kuris vyriškio paklausė kas čia vyksta. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio vyras, buvęs automobilyje, jį sumušė. Atvykusi pas sūnų į jo namus, matė, kad jis labai susijaudinęs, veidas kruvinas, todėl nuvyko į Elektrėnų ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojai jį apžiūrėjo ir išrašė siuntimą į Lazdynų ligoninę detalesniems tyrimams. Būnant Elektrėnų ligoninėje atvyko policijos pareigūnai, tačiau sūnus jiems rišliai nieko nesugebėjo paaiškinti, tik nurodė, kad jį sumušė, keistai elgėsi, tokio jo nebuvo mačiusi, tačiau iš pradžių jokio įtarimo, kad jam gali būti kažkas negerai nekilo, pamanė, kad iš streso ar adrenalino keistai elgiasi. Lazdynų ligoninėje sūnui peršvietė galvą, išsiuntė į Žalgirio klinikas susiūti žaizdas. Kitą dieną, 2024 m. balandžio 1 d. sūnui skaudėjo galvą, elgėsi keistai, ko anksčiau nebūdavo, kalbėjo tikrovės neatitinkančius dalykus. 2024 m. balandžio 2 d. atvykę policijos pareigūnai bendravo su sūnumi, jį apklausė, tačiau sūnus jiems nieko normaliai nurodyti negalėjo, pasakė, kad jį sumušė. Policijos pareigūnams jis sakė, kad jaučiasi gerai, yra sveikas. Tačiau ji matė, kad jam nėra gerai, kad jis kliedi, todėl pasitarusi su pareigūnais nuvyko į Kauno klinikas. Tyrimai buvo geri, išskyrus rentgeno tyrimą, buvo nustatytas kairės rankos piršto lūžis. Psichiatras rekomendavo sūnų paguldyti į Kauno klinikų psichiatrijos skyrių. Ligoninėje sūnus gulėjo nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 17 d., jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini), be susijusio ūminio streso. Nors sūnaus sveikata ženkliai pagerėjo, mano, kad sūnus dar neatsigavo, toliau turi vartoti vaistus, yra sugipsuotas pirštas, turi nedarbingumą iki balandžio 26 d.;
4.4. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. M. parodė, kad 2024 m. kovo 31 d., maždaug 18.00 val. - 19.00 val. eidama per parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę pasiimti siuntos iš „Omniva“ paštomato išgirdo riksmus, atsisukusi aikštelėje pamatė šviesios smėlio spalvos automobilį, prie kurio tarp dviejų vyrų vyko konfliktas. Vienas iš jų buvo jaunesnis apie 18-20 metų amžiaus, kitas vyras vyresnis, sportiško sudėjimo, apie 20-25 metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Prie jų buvo mergina, jos veido nematė, nes ji visą laiką buvo atsisukusi nugara. Mergina nuolatos ramino vyresnį vaikiną, sakė, kad baigtų, beveik atsitūpusi ant kelių maldavo, kad šis nustotų, prašė lipti į automobilį. Tačiau vyresnio amžiaus vaikinas toliau konfliktavo su jaunesniu vaikinu, rėkė jam, kad čia jo panelė, kad šis nesikištų, sakė „ar žinai ką ji lanko?“. Matė, kaip vyresnis vaikinas mažiausiai vieną kartą koja spyrė jaunesniam vaikinui, taip pat nemažiau kaip vieną kartą trenkė kumščiu, kur pataikė pasakyti negali, nepastebėjo. Po to jaunesnis vaikinas buvo du kartus nukritęs ant žemės. Ar jį ir toliau mušė gulintį nematė. Jaunesnis vaikinas nuolatos gynėsi nuo jį užpuolusio vyriškio. Merginai pavykus nuraminti konfliktą, ji įsisodino vyresnįjį vaikiną į automobilio keleivio vietą, pati atsisėdo į vairuotojo vietą ir dideliu greičiu pasišalino iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tuomet jaunesnysis vaikinas nuėjo link Elektrėnų miesto parko. Iš tolo nematė ar vaikinui buvo reikalinga medicininė pagalba, ar jis buvo sužalotas. Šių asmenų nepažįsta, anksčiau nėra jų mačiusi;
4.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto – eksperto Januš Rybalko medicininių dokumentų apžiūros protokolo 2024 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis, specialistas išnagrinėjęs L. K. medicininius dokumentus ir susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytos muštinės žaizdos ties kairiuoju antakiu apie 1,5 cm ilgio ir apatinės lūpos dešinėje pusėje apie 3 cm ilgio. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu (2024 m. kovo 31 d.) dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
4.6. kitų objektų apžiūros protokolo 2024 m. balandžio 9 d. duomenimis, apžiūros objektas - Elektrėnų miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai: „2 Rungos 2_20240331_1820“, „16 Rungos g. 4_20240331_1827“ ir „2 Rungos 2_20240331_1838“, kuriuose užfiksuotas automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „Maximos“, esančios Rungos g. 4, Elektrėnuose tarp dviejų vyriškių įvykęs konfliktas peraugęs į muštynes.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) kvalifikavimo
5. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.
6. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.).
7. Pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą - automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia prekybos centro „Maxima“, o tarp kaltinamojo ir jo draugės kilęs konfliktas buvo toks garsus, kad atkreipė praeivio (nukentėjusiojo) dėmesį, kuris išgirdęs moters riksmą priėjo prie automobilio norėdamas padėti, įsitikinti ar moteriai nereikia pagalbos. Bandant išsiaiškinti konflikto esmę, tarp L. K. ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes, kurias matė aplinkiniai (liudytoja O. M.), kurių metu kaltinamasis tyčia ne mažiau kaip 9 kartus rankos kumščiu sudavė ir ne mažiau kaip 5 kartus koja spyrė nukentėjusiajam L. K. į įvairias kūno sritis, padarydamas muštines žaizdas ties kairiuoju antakiu apie 1,5 cm ilgio ir apatinės lūpos dešinėje pusėje apie 3 cm ilgio, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo agresyvūs, nepriimtini moralės požiūriu, tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Visgi, kaip matyti iš bylos medžiagos prie kilusio konflikto prisidėjo ir L. K., kuris tik paaštrino ir taip įsiaudrinusį kaltinamojo elgesį. Nors patį konfliktą išprovokavo ne kaltinamasis, tačiau konstatuotina, kad šios aplinkybės nesuteikė pagrindo kaltinamajam elgtis agresyviai, pulti nukentėjusįjį, kad šiam net prireikė medikų pagalbos, taigi, kilusią konfliktinę situaciją privalėjo spręsti teisėtais būdais. Įvertinus kaltinamojo veiksmus, darytina išvada, kad būtent kaltinamojo neadekvati reakcija į konfliktą, nukentėjusiojo puolimas, tyčia jam 9 kartus kumščiu suduodant ir ne mažiau kaip 5 kartus spiriant į įvairias kūno sritis be jokios priežasties (supykus), padarant muštines žaizdas, – sutrikdė visuomenės rimtį. Taigi byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamojo įžūlus elgesys, viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje sukėlus muštynes, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
9. Pripažinus kaltinamąjį kaltu pagal BK 284 straipsnį toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir baudžiamosios bylos nutraukimo bei susitarimo dėl žalos atlyginimo patvirtinimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir kitų klausimų išsprendimo
10. Teisme gautas kaltinamojo T. V. ir nukentėjusiojo L. K. taikus susitarimas, kuriame, be kita ko nukentėjusysis L. K. pareiškia, kad kaltinamasis T. V. jo atsiprašė, susitaikė, dėl jam padarytos žalos susitarė ir prašo teismo baudžiamąją bylą T. V. atžvilgiu nutraukti.
11. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savu noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).
12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, tai patvirtina pateiktas rašytinis taikos susitarimas, kuriame per tam tikrą laikotarpį susitarė atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturinę žalą. Pasisakant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, o pastarasis jam atleido, patvirtino, kad dėl padarytos žalos susitarė pasirašydami taikos susitarimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors anksčiau teistas, bauda sumokėta, administracine tvarka nebaustas, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį iki ir po įvykio ir šių aplinkybių visumą, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo
13. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 830,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje pateiktas susitarimas, kuriame nukentėjusysis L. K. ir kaltinamasis T. V. taikos sutartimi susitarė dėl žalos atlyginimo L. K.. Taikos sutartyje susitarta, kad 1 500,00 Eur neturtinę ir turtinę žalą kaltinamasis T. V. įsipareigoja atlyginti per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo termino dienos. Esant galimybėms kaltinamasis įsipareigoja žalą atlyginti greičiau.
14. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Iš pateikto taikos susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl neturtinės ir turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis.
15. Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).
Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)
16. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimą neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.
17. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Tvirtinti T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), taikos sutartį, kurioje nukentėjusysis L. K. ir kaltinamasis T. V. susitarė dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią sudaro 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų), kuriuos T. V. įsipareigoja atlyginti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutarimu kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti T. V., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.