Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-503-292/2017 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Haltex“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių darbo išmokų bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Haltex“ 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu jai skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, negaliojančia, o jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 237 straipsnį, neteisėtu; priteisti iš atsakovės 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 27 d. pas atsakovę dirbo direktoriaus pavaduotoja, 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo perkelta dirbti į meistrės pareigas, nustatant jai 1500 Eur atlyginimą su kintamu priedu. Grįžusi iš atostogų, 2016 m. gruodžio 1 d. gavo darbdavio prašymą iki tos pačios dienos 16 val. pasiaiškinti dėl 2016 m. lapkričio 28, 29, 30 dienomis gautų bendrovės darbuotojų raštų, kuriuose nurodoma, kad darbuotojai su ja nesutinka dirbti, nes ieškovė juos įžeidinėja, vadina paniekinamais žodžiais, taip pažeisdama jų orumą, kelia darbuotojams įtampą, juos žemina, trukdo darbe susikaupti. Per ją darbuotojai nuolat jaučia psichologinį spaudimą, yra gąsdinami, dėl ko patiria nuolatinį stresą, nemiega naktimis ir jaučiasi pažeminti. Nors pasiaiškinimui buvo skirtas labai trumpas laikas, ieškovė nustatytu laiku pateikė pasiaiškinimą ir nurodė, kad raštuose pateikta informacija yra ją šmeižianti, neatitinkanti tikrovės. Jai nebuvo aiškus pažeidimo turinys, nes darbdavys nenurodė, kuo konkrečiai ji yra kaltinama ir kokį galimą pažeidimą padarė. Atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu jai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir darbo sutartis nutraukta nuo 2016 m. gruodžio 2 d. Atsakovė UAB „Haltex“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų buvo gautas ne vienas skundas, o darbdavio pareiga yra tinkamai organizuoti darbą bei užtikrinti saugias sąlygas darbuotojams, dėl to įmonės direktorius nedelsdamas ėmėsi veiksmų. Įsakyme skirti drausminę nuobaudą nurodyta, kad ieškovė tiesiogiai pažeidė žmonių – UAB „Haltex“ darbuotojų konstitucines teises. Atsakovės nuomone, ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nėra per griežta, nes pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas šiurkščiu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 3120 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti, valstybei – 15,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo garantija. Toks rašytinis pasiaiškinimas iš ieškovės buvo pareikalautas, nes procedūros nesilaikymas turi svarbią reikšmę sprendžiant klausimą dėl darbuotojų teisių gynimo. Prašyme pateikti pasiaiškinimą buvo nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas bei darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, pasiūlytas laikas pateikti pasiaiškinimą, todėl teismas pripažino, kad ieškovė žinojo, nuo ko gintis.Vertindamas darbo drausmės pažeidimo sudėtį, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ( DK 136 str. 3 d. 2 p.), teismas pažymėjo, kad ieškovė iš darbo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. už veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nes dirbdama meistre (jai buvo pavaldūs ir ji organizavo darbą 40-čiai siuvinėjimo, lyginimo, pakavimo skyrių darbuotojų) su pavaldžiais darbuotojais elgėsi neleistinai, nepagarbiai, žemino jų orumą, dėl ko sukeldavo darbuotojams nuolatinį stresą ir įtampą, kas neleisdavo jiems susikaupti, ir dėl to buvo trukdomas darbuotojų darbas, sulygtas jų darbo sutartimi.Teismas iš darbuotojų kolektyvinių prašymų direktoriui (2 tomas b. l. 35), kurie buvo apklausti bylos nagrinėjimo metu liudytojais ir patvirtino tas pačias prašymuose nurodytas aplinkybes dėl darbuotojų žeminimo, trukdymo susikaupti darbui dėl keliamos įtampos, atskirų darbuotojų nusiskundimų (2 tomas, b. l. 127-131), šalių bei jų atstovų paaiškinimų dėl nuolatinio jų stebėjimo (stovėjimo už nugaros darbuotojams atliekant darbo užduotis, fiksavimo, kiek užtrunkama tualete, draudimo atsiliepti ir kalbėti telefonu, nors dalis darbuotojų turi nepilnamečių vaikų ir buvo priverstos slėptis po siuvimo mašinos stalu, kad galėtų atsiliepti telefonu), teismas sprendė, kad tokie ieškovės veiksmai žemina darbuotojų orumą – prigimtinę žmogaus teisę, ir negali būti toleruojami darbo kolektyve, nes sukelia nuolatinį stresą ir įtampą, kas besąlygiškai atsiliepia darbo rezultatams. Tokie ieškovės veiksmai pažeidžia ir darbdavio interesus, taip pat kenkia jo reputacijai. Minėtų ieškovės veiksmų negalima įvardyti kaip vadovo reiklumo, kuriuo siekiama paruošti reikiamą produkcijos kiekį išsiuntimui. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atlikti veiksmai darbdavio pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl už jį galėjo būti skiriama DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytos konkretaus padaryto pažeidimo aplinkybės (laikas, vieta, data, nukentėję asmenys, konkretūs veiksmai nukentėjusių asmenų atžvilgiu, padaryta žala ir pan.). Teisme šios aplinkybės iš viso nebuvo tiriamos ir sprendime dėl to nepasisakyta. Teismas pateisino aplinkybę, kad darbdavys drausminę nuobaudą skyrė tik pagal abstrakčius rašytinius darbuotojų pranešimus nevertindamas ieškovės paaiškinimo, nesudarė komisijos galimam drausmės pažeidimui ištirti. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad terminas pasiaiškinti buvo pakankamas, o turinys aiškus. Priešingai, ieškovė savo pasiaiškinime akcentavo, kad iš darbdavio prašymo pasiaiškinti jai nėra aišku, apie ką konkrečiai eina kalba, ieškovei nebuvo aiškus neva jos padaryto pažeidimo turinys, nes darbdavys konkrečiai nenurodė, kuo ieškovė yra kaltinama, kokį pažeidimą ir kada ji padarė. Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių 11.3.1 p. numato neleistiną elgesį su lankytojais, tačiau šiuo atveju apie lankytojus sprendime nekalbama. Darbdavio pranešime nurodyti faktai neegzistavo, ieškovė tokių žodžių nevartojo, darbuotojų neįžeidinėjo, psichologinio spaudimo nedarė. Teismo sprendimas nemotyvuotas, nes sprendime nurodomi tik du 2016 m. lapkričio 29 d. darbuotojų prašymai, nors jų buvo trys. Teisme liudytojai patvirtino, kad vienas dokumentas buvo su klaidomis, todėl jis buvo pataisytas. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir vertinimui, nes būtina nustatyti, už kiek pažeidimų ir kada padarytų skiriama drausminė nuobauda. Teismas šių aplinkybių neanalizavo. Įstatymas numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo (DK 241 str. 1 d.). Darbdaviui nenurodžius padaryto pažeidimo laiko, kas yra jo pareiga, turėjo būti svarstomas klausimas, ar drausminė nuobauda buvo paskirta per įstatymo numatytą terminą. Teismas nepatikrino drausminės nuobaudos skyrimo procedūros ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netyrė galimo pažeidimo padarymo fakto, nesiaiškino darbuotojų pareiškimuose nurodytų aplinkybių, teismas buvo neobjektyvus ir vertino tik vienos šalies įrodymus. Atleidimo iš darbo bylose įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Teismas šiuo atveju apsiribojo tik teiginiu, kad atsakovė įrodė šias aplinkybes, tačiau sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės išklausius liudytojų parodymus, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo ir suabsoliutino visų 25 liudytojų parodymus į vieną, tarsi visi liudytojai identiškai patvirtino tas pačias aplinkybes. Išklausius liudytojų parodymus akivaizdu, kad nei vienas darbuotojas nepatvirtino, jog jų atžvilgiu ieškovė vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytoja O. S. patvirtino, kad prašymo direktoriui tekstas buvo sugalvotas, o ne atitinkantis faktinę padėtį. Teismas visiškai neįsigilino į liudytojų duotų parodymų turinį. Apeliantė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad visų pasirašiusių po skundu asmenų tikslas – ne atleisti ieškovę iš darbo, o siekis, kad toliau apeliantė jiems nevadovautų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Haltex“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas sprendime nurodė, kokius rašytinius įrodomus ir liudytojų parodymus teismas ištyrė ir įvertino, kokias bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ir kokias išvadas padarė remiantis šiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Teismas padarė išvadas įvertinęs įrodymų visetą, todėl teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, dėl to teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tiek 2016 m. gruodžio 1 d. prašyme pasiaiškinti, tiek 2016 m. gruodžio 2 d. įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo nurodyti darbo drausmės pažeidimo turinys ir konkrečios aplinkybės, t. y. neleistinas elgesys su atsakovo darbuotojais, jų įžeidinėjimas, išvadinimas paniekinamais žodžiais bei orumo pažeidimas. Darytina išvada, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovę apie galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, todėl ieškovės argumentai, kad esą nebuvo nurodytos konkretaus padaryto pažeidimo aplinkybės, atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovas paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą, įvertinęs daugiau nei 20-ties darbuotojų, kuriems vadovavo ieškovė, nusiskundimus ieškovės elgesiu. Atsakovas neturi pagrindo netikėti darbuotojų nurodytomis aplinkybėmis apie netinkamą ir žeminantį ieškovės elgesį. Įstatymai nenumato, kad darbo drausmės pažeidimą turi įvertinti darbdavio sudaryta komisija, todėl darbdavys turi teisę pasirinkti, atsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimo sudėtingumą, sudaryti arba nesudaryti tokią komisiją. Nagrinėjamu atveju darbo drausmės pažeidimo aplinkybės buvo aiškios, todėl sudaryti komisiją ir atlikti papildomą tyrimą nebuvo būtina.Ieškovė neprašė pratęsti termino pasiaiškinimui pateikti, nenurodė, jog paaiškinimo rengimas gali užtrukti dėl to, kad reikės surinkti ir pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir pan. Ieškovė, tą pačią dieną gavusi prašymą pasiaiškinti, buvo išvykusi iš darbovietės, skambino telefonu bei kontaktavo su Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus pažįstamu darbuotoju.Atsakovė ieškovės veiksmus pagrįstai įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atleidimo pagrindo pakeitimo, todėl Ieškovės prašymas įvertinti DK 129 straipsnyje įtvirtintą atleidimo iš darbo pagrindą negali būti reiškiamas apeliacinės instancijos teisme. Visos byloje apklaustos liudytojos paliudijo, kad ieškovės elgesys kenkė darbo aplinkai, o darbuotojos dėl tokių darbo sąlygų pastoviai patirdavo stresą, įtampą bei nerimą, dėl ko netgi turėjo kreiptis pas specialistus, kad gautų psichologinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendime vadovavosi liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atleidimo iš darbo darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas

Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Darbo teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti ar atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pripažįstamas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu ieškovė atleista iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą už tai, kad ji nuolatos įžeidinėjo darbuotojus, girdint ir matant jų kolegoms išvadindama juos „debilais“, „netikėliais“, „durniais“ ir kitais paniekinamais žodžiais, gąsdindama „užmušianti juos“, „nukaposianti jiems nagus ir pirštus“. Tokiais savo veiksmais I. V. ne kartą tiesiogiai pažeidė darbuotojų konstitucines teises, žemindama darbuotojų orumą, sukeldama nuolatinę įtampą ir stresą, dėl ko darbuotojai nemiega naktimis, darbe negali susikaupti, taip trukdomas darbuotojų darbas, sulygtas darbo sutartimi (LR Konstitucijos 21 str., UAB „Haltex“ Vidaus darbo tarkos taisyklių 11.3.1. p.) (t. 1, b. l. 9-10). Taigi, objektyviąją šio darbo drausmės pažeidimo sudėtį sudaro neteisėti ieškovės veiksmai, kuriais buvo pažeista konstitucinė darbuotojų teisė į orumą, reglamentuota įstatymu (DK) ir atsakovės lokaliniais teisės aktais (Vidaus darbo tarkos taisyklėmis). Teisės į orumą darbe užtikrinimo turinys atskleistas Europos socialinės chartijos 26 straipsnyje, pagal kurį tai priemonės, padedančios užkirsti kelią nuolatiniams smerktiniems ar aiškiai neigiamiems ir įžeidžiamiems veiksmams, nukreiptiems prieš pavienius darbuotojus darbe ar kitaip susijusiems su darbu, ir visų reikiamų priemonių taikymas, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo tokio elgesio.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Apeliantė teigia, kad teismas nesiaiškino darbuotojų pareiškimuose nurodytų aplinkybių, buvo neobjektyvus, kadangi vertino tik vienos šalies įrodymus ir visiškai neįsigilino į liudytojų duotų parodymų turinį, nedetalizavo ir suabsoliutino visų 25 liudytojų parodymus.Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Iš kolektyvinių 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. pareiškimų, kuriuos pasirašė 25 bendrovės darbuotojai, ir šiuos pareiškimus pasirašiusių 6 darbuotojų 2016 m. lapkričio 30 d. atskirų nusiskundimų turinio matyti, kad ieškovė sistemingai (ne kartą) žemino darbuotojus netinkamais žodžiais – J. K., K. K., I. U., A. P. savo nusiskundimuose tvirtino, kad girdint visam kolektyvui buvo išvadintos necenzūriniais žodžiais („debylka“, „durne“, „arogantiška“), naudojo kitus paniekinamus žodžius („maža užmušti“, „atkapoti rankas“), dėl ko darbuotojai jautė nuolatinę įtampą, negalėjo susikaupti darbui (t. 2, b. l. 35).Apklaustos 2017 m. kovo 22 d. teismo posėdyje liudytojomis Ž. M. (2 val. 20 min. – 2 val. 40 min.) patvirtino, kad „grynai mano pamainoj su gaminiu mosikavosi ir rėkė užmušt jus maža, rankas atkapot, mane įžeidė pasakytas žodis, kad aš esu arogantiška“. Liudytoja K. K. (2 val. 44 min. – 3 val. 5 min.) paaiškino, kad dirba UAB „Haltex“ siuvinėtoja, moterys papasakojo, kad „mus vadina siuvinėjimo debilkos“, sako „ir vėl šitos debilkos prisidirbo”, kai nespėjo paruošti (išsiuvinėti) gaminių, ieškovė šaukė „jus maža užmušti, užmušiu, rankas atkaposiu“. Liudytoja A. P. (3 val. 20 min. – 3 val. 44 min.) paaiškino, kad „pirmiausia parašėme kolektyvinį skundą, po to dar parašiau asmeninį, nes jau nebeįmanoma buvo dirbti, šitais pareiškimais siekė, kad Irena nesielgtų su mumis taip nepagarbiai“; „atėjo iš pakavimo moterys ir pasakė, kad mus vadina siuvinėjimo debilkom“; „kartais atsikeli naktį ir galvoji, ar nepadarei kokio broko, ar viskas tvarkoj, ar mašiną išjungi– neprisimeni“; „visąlaik būdavo rėkimas, rėkimas, rėkimas“. Liudytoja J. B. (3 val. 44 min. – 4 val. 4 min.) patvirtino, kad „pas mus yra toks vienas vyras, kuriam sakydavo: „tu murzinas, smirdi“. Liudytoja I. U. (4 val. 21 min. – 4 val. 35 min.) tvirtino, kad „man asmeniškai nieko blogo nepasakė, tik tai aš girdėjau, kaip ji su brokuotu gaminiu rėkė, kad nukapos mums rankas, maža užmušti mus. Ir kai pro pakavimą netyčia ėjau ir išgirdau, kaip dėl kažkokio broko ji sakė, kad mes esame siuvinėjimo debilkos, pati girdėjau, nes aš nešiau gaminį į cechą“; Liudytoja R. T. (5 val. 15 min. – 5 val. 30 min.) patvirtino, kad pradėjus vadovauti ieškovei, įtampa buvo labai didelė, „girdėjau ant lygintojų besarmatėm išvadino“, „Užmušiu“ vienąkart tai tikrai girdėjau“. Liudytoja G. I. (5 val. 31 min. – 5 val. 50 min.) paliudijo, kad „pati asmeninių įžeidimų tai nepatyrusi, tik tiek, kad kiekvienąkart jausdavau stresą, baimę darbe, girdėjau, kaip ant vienos siuvėjos sakė „smirde“. Jeigu ji nesugeba nusipirkti muilo, aš jai nupirksiu, nes toks žmogus negali dirbti tokioj įmonėj“, tai irgi garsiai buvo sakyta, visi girdėjo“; Liudytoja J. L. (6 val. 4 min. – 6 val. 13 min.) tvirtino: „buvo įtampa didžiulė, asmeniškai aš tikrai labai bijojau, būdavo dėl tų riksmų, tiesiog atbėga rytą ir sako „pasikviečiau direktorę, tai jau bus, kad blogai dirbat, tai dabar tai bus“ Apklaustos 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje liudytojomis J. P. (21 min. – 27 min.) patvirtino, kad „darbe buvo įtampa pastoviai, visos merginos jos bijojo, rėkdavo“. Liudytoja I. G. (1 val. 22 min. – 2 val. 1 min.) tvirtino: „asmeniškai esu girdėjusi, kad nagus atkapos“, „nesupranti, ar čia juokai buvo, ar čia rimtai“. Liudytoja L. K. (2 val. 21 min.– 2 val. 35 min.) patvirtino: „jaučiau stresą dirbdama, kadangi mūsų vadovė rėkdavo, konkrečiai ne ant manęs šaukdavo, bet girdėjau, nemalonu, kai rėkia ant kito žmogaus“. Iš esmės visos atsakovės liudytojos teismo posėdžiuose patvirtino, kad dėl ieškovės netinkamo elgesio pavaldžių darbuotojų atžvilgiu jos patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir baimę, kai kurios darbuotojos (R. J., N. P., D. A.) dėl to pradėjo vartoti vaistus. Įvertinus minėtų liudytojų paaiškinimus, yra pagrindas teigti, kad darbuotojų 2016 m. lapkričio 28 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškimų turinys pasitvirtino.Pagal Vidaus darbo tvarkos taisyklių 7.1. punktą darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja įstaigą, kurioje dirba. Darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, kolegos turi būti mandagūs ir tolerantiški (7.3. ir 7.5. punktai). Su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ieškovė supažindinta pasirašytinai (t. 1, b. l. 44–50).

22. Šios nutarties 19–21 punktuose aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė minėtų Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas, todėl darbdavys, atsižvelgdamas į darbo drausmės pažeidimo pobūdį, turėjo pagrindą kvalifikuoti ieškovės veiksmus kaip atitinkančius šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte, požymius.

Dėl drausminės nuobaudos parinkimo

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra konstatavęs, kad darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2014). Paminėtos kasacinio teismo nutarties kontekste aktuali yra ieškovės pozicija dėl ginčo įvykio, kurios ji laikėsi darbdaviui tiriant darbo drausmės pažeidimą ir vėliau bylą nagrinėjant teisme. Tiek rašytiniame pasiaiškinime, tiek nagrinėjant bylą teisme ieškovė nesigailėjo dėl netinkamo savo pareigų vykdymo, darbo drausmės pažeidimo nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad ji yra nekalta. Ieškovė, sudarydama darbo sutartį su atsakove, įsipareigojo laikytis vidaus teisės aktų reikalavimų ir buvo su jais supažindinta (t. 1, b. l. 7–8). Be to, ieškovė dirbo vadovaujantį darbą, taigi jai buvo keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei eiliniams darbuotojams. Minėta, kad pagal Europos socialinės chartijos 26 straipsnį privalu užkirsti kelią aiškiai neigiamiems ir įžeidžiamiems veiksmams, nukreiptiems prieš pavienius darbuotojus darbe ar kitaip susijusiems su darbu, ir imtis visų reikiamų priemonių, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo tokio elgesio. Įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendė, kad ieškove nėra pagrindo toliau pasitikėti, dėl ko skyrė jai pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Paminėtam kontekste atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad visų pasirašiusių po skundu asmenų tikslas – ne atleisti ieškovę iš darbo, o siekis, kad toliau apeliantė jiems nevadovautų, kadangi nuspręsti dėl drausminės atsakomybės ir jos rūšies diskrecijos teisę turi darbdavys, o ne darbuotojai. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartoje situacijoje pripažinti darbdavio veiksmus neteisėtais nėra pagrindo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys už minėtą darbo drausmės pažeidimą turėjo teisę taikyti atsakovei griežčiausią drausminę nuobaudą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar nepraleisti terminai skirti drausminę nuobaudą, ir paminėta, kad to nevertino pirmosios instancijos teismas. Pagal DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo <...>. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas <...>. Byloje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas atsakovei paaiškėjo 2016 m. lapkričio 28–30 dienomis, ieškovė užimamas pareigas pradėjo eiti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovės atstovai nurodė, kad pažeidimas buvo tęstinis (nevienkartinis), ką iš esmės patvirtino byloje apklaustos atsakovės liudytojos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, matyti, kad nei vieno mėnesio, nei šešių mėnesių terminas nuo drausmės pažeidimo paaiškėjimo ar padarymo dienos nebuvo pasibaigęs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti DK 241 straipsnio reikalavimai. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbdavio reikalavimo pasiaiškinti turinio ir per trumpo termino pasiaiškinimui pateikti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d. prašyme pasiaiškinti yra aiškiai įvardintas darbo drausmės pažeidimas, jo pagrindas ir aplinkybės (t. 1, b. l. 11–12). Minėtas darbo drausmės pažeidimo turinys perkeltas ir į 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo (t. 1, b. l. 9–10). Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį terminą, per kurį darbuotojas turi pasiaiškinti, nustato darbdavys. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nustatytu terminu pateikė pasiaiškinimą, neprašė termino pratęsti ir iš esmės pasiaiškino dėl prašyme pasiaiškinti nurodytų aplinkybių jas neigdama, kas rodo, kad terminas buvo pakankamas, o pažeidimo turinys aiškus. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nustatytų bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jai pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 4942,85 Eur (t. 2, b. l. 108–110). Pažymėtina, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos ženkliai viršija maksimalų dydį, nurodytą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu ir minėtomis rekomendacijomis, sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės atsakovei už apeliacinės instancijos teisme turėtas teisines paslaugas priteistina 1090,31 Eur (838,70 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 nustatytas koeficientas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Haltex“ (j. a. k. 302566078) iš ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1090,31 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų 31 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.