- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-2015-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15829-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B., S. N. L., Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25225-1085/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys V. B., S. N. L., Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir prokuroras E. P., Policijos departamentas ir generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, aplinkybių teismo sprendimu pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui elektroniniu paštu pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovo naudai priteisti 850,11 Eur turtinei žalai ir 4.799,89 Eur neturinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) teismo sprendimu pripažinti L. S. Z. vardu atsakovo Kauno apskrities vyriausiojojo policijos komisariato 2011 m. sausio 19 d. surašytame paaiškinime neegzistuojančioje administracinio teisės pažeidimo byloje apie ieškovą V. J. paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo V. J. asmens garbę bei orumą: „Pil. V. J. yra neprognozuojamas asmuo, su juo susikalbėti neįmanoma, tai patvirtina ir jo namiškiai, jis pastoviai kaltina nebūtais dalykais, kaip automobilio apgadinimas ir pan. Su juo pavojinga kalbėtis, kadangi jis gali imtis veiksmų ar prieš mus ar kitus namo gyventojus. Jis norėjo įsigyti ginklą, kokiu tikslu nežinau, todėl bijome dėl savo šeimos narių ir prašome imtis priemonių, kad jis su mumis nesusidorotų“; teismo sprendimu pripažinti D. G. 2011 m. sausio 19 d. pareiškimą, registruotą atsakovo Kauno apskrities VPK Garliavos policijos nuovadoje Nr. 20-65-8-AP-32, suklastotu ir neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo V. J. asmens garbę bei orumą; atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti dėl D. G. 2011 m. sausio 19 d. pareiškimo, registruoto Kauno apskrities VPK Garliavos policijos nuovadoje Nr. 20-65-8-AP-32, suklastojimo kreiptis į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; teismo sprendimu pripažinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. vasario 18 d. nutarimu baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 65-At-00165- 11 ieškovui V. J. paskirtą procesinės prievartos priemonę – „Inicijuoti pil. V. J. pristatymą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, psichikos būklės patikrinimui ir įvertinimui“ – neatitinkančia tikrovės ir žeminančia ieškovo V. J. asmens garbę bei orumą; teismo sprendimu panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. vasario 18 d. nutarimu baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 65-At-00165-11 ieškovui V. J. paskirtą procesinės prievartos priemonę – „Inicijuoti pil. V. J. pristatymą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, psichikos būklės patikrinimui ir įvertinimui“; 3) iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-49).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (b. l. 69-70).
3. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinį pateikė elektroniniu paštu, tačiau teisės aktai nenumato galimybės pateikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, todėl ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašėo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; sustabdyti bylos nagrinėjimą ir: kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar norminis aktas – Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13-14 straipsnių nuostatoms; prie bylos prijungti civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiagą (b. l. 73-78).
5. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti teisinę elektroninio parašo galią ir neteisėtai neleidžia elektroniniu parašu pasirašyto ieškinio teismui pateikti elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovo procesiniai dokumentai pateikti asmenybę patvirtinus įstatymo numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl V. J. nekyla pareigos užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Teismas nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios paneigtų, kad elektroninis paštas nėra elektroninių ryšių priemonė. Teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis išaiškinimo ir atsakymo į V. J. 2019 m. liepos 28 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d. prašymus į Asmens dokumentų išrašymo centrą prie LR VRM.
6. Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Asmens dokumentų išrašymo centro prie LR vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugpjūčio mėn. raštą Dėl prašymo suteikti informaciją bei LR ryšių reguliavimo tarnybos 2019 m. rugpjūčio mėn. raštą Dėl Jūsų 2019 m. liepos 28 d. prašymo (b.l. 79-82).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Šioje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
9. Atsižvelgus, kad su atskiruoju skundu pateikti Asmens dokumentų išrašymo centro prie LR vidaus reikalų ministerijos bei LR ryšių reguliavimo tarnybos raštai jokių ginčo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nepagrindžia, be to, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
Dėl atskirojo skundo esmės
10. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl netinkamo jo pateikimo būdo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Nagrinėjamu atveju, tikrinamas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo teisėtumas, todėl apelianto prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiagos prijungimo prie bylos netenkintinas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisėtai neleidžia elektroniniu parašu pasirašyto ieškinio teismui pateikti elektroninio ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai, taigi, ir ieškinys, teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
15. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
16. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 p.). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 p.). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 p.). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 p.).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. J. ieškinį, kurį Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti, teismui pateikė elektroniniu paštu. Tačiau iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, sau palankia linkme interpretuodamas iš bendro konteksto ištrauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas. Remiantis šiuo metu galiojančiu ir ginčo klausimui aktualiu, pirmiau šioje nutartyje išdėstytu teisiniu reguliavimu, teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, ką akcentuoja ieškovas, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
18. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą bei Europos Sąjungos teisminę instituciją
19. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, norminiam teisės aktui.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į aukščiau nurodytas institucijas (CPK 163 str. 7-9 p.). Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. liepos 23 d. Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ str. 6 d.), teisingumo, nes, kaip minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant ieškinį teismui elektroniniu paštu.
21. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, nedarančių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.