- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-14186-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04782-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. Š., V. Š., L. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. Š., V. Š., L. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja O. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su patikslintu pareiškimu, prašydama teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, kurį sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 1989 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
2. Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis V. Š.. Po jo mirties liko santuokoje su sutuoktiniu 1989 m. gruodžio 28 d. įgytas iš Kuršėnų Tarybinio ūkio gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal 1989 metų pirkimo-pardavimo sutartį šis turtas nebuvo įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. 2023 m. sausio 30 d. atlikus kadastrinius matavimus, suteikus adresą, O. Š. vardu buvo įregistruoti šie statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1989 metais pagal sandorį su sutuoktiniu neturėjo galimybės įgyti nuosavybės teisių į žemę, nes tuo metu žemė nebuvo fizinių asmenų pirkimo-pardavimo objektas, todėl įgijo statinius, o žemės sklypas iki šios dienos nėra išpirktas. Įregistravus nuosavybės teises į statinius, bus galimybė įsigyti iš valstybės žemės sklypą. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties, jo ½ dalį būsto, faktiškai pradėdama jį valdyti, paveldėjo O. Š., kuri ir toliau iki šiol gyvena šiame name, moka mokesčius, rūpinasi turtu kaip savo, inicijavo kadastrinius matavimus ir turto įregistravimą VĮ Registrų centre. Būdami santuokoje O. Š. ir V. Š. susilaukė vaikų: Ž. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), kurie nepretendavo ir nepretenduoja į tėvo dalies palikimą. Nurodė, kad palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas siekiant įgyvendinti nuosavybes teises sudarant civilinius sandorius, tai yra priimti palikimą pas notarą (el. medž. l. 7-9).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo V. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (el. medž. l. 7-9).
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą ir nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes ir neturint kitos informacijos ir duomenų, susijusių su pareiškime nurodytu palikimo priėmimu, pateiktam pareiškėjos patikslintam pareiškimui neprieštarauja ir mano, kad jis galėtų būti tenkintas (el. medž. l. 7-9).
5. Suinteresuoti asmenys L. G., Ž. Š. ir V. Š. savo atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas V. Š., kuris iki savo mirties gyveno su jų mama O. Š. bendrai įsigytame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Po jo mirties jų mama pasiliko šiame name gyventi ir gyvena iki šiol, namu rūpinasi, moka mokesčius, atliko kadastrinius matavimus, įregistravo namą VĮ Registrų centre. Nors šis turtas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, jų tėveliai jį laikė bendru ir jie kaip vaikai niekada neprieštaravo, kad šį gyvenamąjį namą paveldėjo mama, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nei vienas iš vaikų po tėčio mirties niekada nepretendavo į šį turtą, nes laikė, kad po tėvo mirties jis turi atitekti mamai (el. medž. l. 16-17).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. Š. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjai O. Š. ir V. Š. santuokoje gimė vaikai – L. Š. (santuokinė pavardė – G.), gimusi (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis V. Š. 1989 m. gruodžio 28 d. sutartimi iš Šiaulių rajono Kuršėnų tarybinio ūkio nupirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į minėtus statinius tuo metu įregistruotos nebuvo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos 2023 m. vasario 23 d. pažymoje Nr. PŽ(20)-2(3.25) nurodyta, kad remiantis namų ūkio knygomis 1991-1995 m., 1998-2002 m., 2003-2007 m., adresu (duomenys neskelbtini), O. Š. vardu buvo registruotas namų ūkis. Iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2023 m. sausio 30 d. buvo atlikti gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, statiniams suteikti unikalūs numeriai. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-309 šiems statiniams suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėjos O. Š. vardu Nekilnojamojo turto registre registruoti nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2023 m. vasario 23 d. pažyma Nr. PŽ(20)-2(3.25). Pareiškėjos sutuoktinis V. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo. Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š. 2022 m. rugsėjo 19 d. liudijime nurodė, kad V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono 2-ajame notarų biure palikimas nepriimtas. Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėja O. Š. ir toliau rūpinosi paliktu turtu – ir toliau moka mokesčius už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, teiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas.
7. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes pareiškėjos sutuoktinis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
8. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
10. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
11. Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja su sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai kartu su priklausiniais, gyvendami santuokoje, 1989 m. gruodžio 28 d. sutartimi įgijo iš Šiaulių rajono Kuršėnų tarybinio ūkio. Šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas buvo tik 2023 m. kovo 15 d. Pareiškėjos iniciatyva buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai ir jos vardu įregistruotos daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad sutuoktiniui mirus, pareiškėja ir toliau liko gyventi tame pačiame name, niekur iš jo neišsikraustė, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo namą ir garažą, mokėjo mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu kartu užgyventu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja domisi turto būkle ir likimu, jį išlaiko, iniciavo kadastrinių matavimų atlikimą ir daiktinių teisių registravimą, kreipėsi į teismą, išreikšdama valią priimti palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po V. Š. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėja O. Š. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 6 mėnesius po palikėjo mirties.
12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėja O. Š. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėjos vaikai, kurie kaip ir sutuoktinė pagal tuometinį reguliavimą yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimo nėra priėmę ir į jį nepretenduoja. Kiti suinteresuoti šioje byloje asmenys taip pat dėl pareiškėjos prašymo jokių pretenzijų nereiškė.
13. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. Š., faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi mirusiojo savo sutuoktinio V. Š. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
14. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad, kaip jau minėta, 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja O. Š. po savo sutuoktinio V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.