Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinama padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2025 m. vasario 27 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvės namo (duomenys neskelbtini) kieme, kairės rankos kumščiu sudavė V. V. vieną smūgį į dešinės pusės žandikaulį, po ko, V. V. nukritus ant žemės, spardė jį kojomis, suduodamas ne mažiau dešimties spyrių į galvos sritį ir ne mažiau dešimt kartų į pilvo sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą veido dešinėje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta V. V. sveikata.

2. Teismo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą D. P. namuose, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas namo kieme pastebėjo, kaip prie namo atvažiavo taksi automobilis. Iš minėto automobilio išlipo du neblaivūs vyrai, kurie priėję klausė, kur yra D. P.. Kaip vėliau sužinojo, vienas tų vyriškių buvo V. V.. Pripažino, jog sudavė V. V. kumščiu į žandikaulį, o šiam nukritus ant žemės, spardė jį kojomis į pilvą, šonus ir kitas kūno vietas. Matė, kaip V. V. nukritus ant žemės, jam iš drabužių kišenės iškrito peilis. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Dėl savo elgesio gailisi ir sutinka atlyginti savo veiksmais padaryta turtinę žalą. Su pareikštu neturtinės žalos dydžiu sutinka tik iš dalies. Nurodo, jog pareikštas neturtinės žalos dydis nepagrįstas, prašo neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

4. Kaltinamojo D. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais:

4.1. Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d. parodė, kad 2025 metais vasario mėnesį tarp jo ir sutuoktinės E. V. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji pastoviai nori vykti pas D. P., ten dažnai lankosi ir su juo galimai, artimai bendrauja. 2025 m. vasario 27 d. su žmona gyveno atskirai, nes jai buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Minėtos dienos ryte paskambino savo žmonai ir paklausė kaip sekasi. Ji atsakė, kad jai visą rytą skambina D. P. ir neduoda ramybės, klausė kaip reikia juo atsikratyti. Jis nuvyko pas E. V. į butą ir ten būnant į jos telefoną daug kartų skambino D. P., paprašė žmonos, kad ji duotų jam telefoną pakalbėti su juo. Atsiliepus telefonu, D. P. jį išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad šis atvyktų iki jo su taksi, o jį išveš su „lavonine“. Tą pačią dieną, apie 13.00 val., būdamas neblaivus kartu su draugu A. J., nuvyko pas D. P., kuris gyvena vienkiemyje (duomenys neskelbtini). Ten atvykus ir išlipus iš taksi automobilio, prie jo priėjo vyras apie 40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,70 m. ūgio, apsirengęs rausvos spalvos striuke. Minėtas vyras jam kumščiu sudavė smūgį į žandikaulį, po ko jis nukrito ant žemės ir toliau pasipylė kiti smūgiai. Kas visus kitus smūgius sudavė pasakyti negali, buvo praradęs sąmonę, smūgių buvo suduota ne mažiau kaip dešimt į įvairias kūno vietas, ant viso kūno liko žymės, hematomos, juto didelį fizinį skausmą. Visą įvykį turėjo matyti taksi vairuotojas, kurio nepažįsta, taksi kvietė numeriu 1425. Po kurio laiko atsikėlęs nuo žemės pamatė, kad šalia buvo apie tris vyrus. D. P. ir kiti du, kurių nepažįsta. Jis buvo visas kruvinas, dėl ko nuėjo prie taksi automobilio ir paprašė taksisto, kad šis vežtų jį namo. Sekančią dieną apie įvykį pranešė policijai, pas jį buvo atvykę pareigūnai. Nufotografavo visus sužalojimas. 2025 m. kovo 4 d. nuvyko į ligoninę, kur jį peršvietę rentgenu, pasakė, kad žandikaulis nėra lūžęs, yra tik sumušimai. Naudojo ir leidosi nuskausminamuosius vaistus, kadangi jautė skausmą galvoje ir kitose kūno vietose. Prašė nubausti asmenis, kurie jį sumušė (1 t., b. l. 36–39).

4.2. Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 29 d. papildomai patikslino ir parodė, kad įvykio dieną, jį mušė tik tas vienas vyriškis su rausva striuke, tačiau jo veido neatsimena ir pagal nuotrauką atpažinti negalėtų. D. P. jo nemušė. Papildomai nurodė, kad išvykstant taksi automobiliu pas D. P., jis nuo virtuvės stalo pasiėmė savigynai virtuvinį peilį, kurį išvažiuodamas įsidėjo į striukės kišenę, nes D. P. telefonu pasakė, kad jam taksi automobilis atvykimui pas jį bus reikalingas tik į vieną galą, o namo grįš su „katafalku“. Bijodamas dėl savo gyvybės, savigynai buvo pasiėmęs peilį, bet kai nuvyko pas D. P. į namus ir buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio, tai per visą laiką to peilio jis net nebuvo išsitraukęs. Tik vyriškiui jį po smūgio „atjungus“, tas peilis jam galėjo iškristi arba galėjo būti to vyriškio ištrauktas. Iki šiol to peilio jis neturi, mano, kad peilį tikriausiai pasiėmė jį sumušęs vyriškis. Apie tai, kad iš namų pas D. P. išvažiavo įsidėjęs į kišenę peilį, jo žmona telefonu jį informavo (1 t., b. l. 40–41).

4.3. Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 29 d. parodė, kad 2025 m. vasario 27 d., apie 14.40 val., su draugais D. J. ir D. K. savo namuose vartojant alkoholį, pastebėjo, kad į kiemą atvažiavo pilkos spalvos, TOYOTA COROLA markės taksi automobilis, kurio valstybinių numerių neatsimena. Pamatė, kad iš taksi automobilio išlipo du vyriškiai. Vienas iš jų buvo iš matymo pažįstamas V. V., o kito vyro nepažinojo. Išėjus į kiemą, pamatė D. J. bendraujantį su taksi automobiliu atvykusiais vyriškiais. Jam atėjus prie vyriškių, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes V. V. jam pradėjo priekaištauti, kad bendrauja su jo sutuoktine E. V.. Kartu su V. V. atvykęs kitas vyriškis, bandė kumščiu jam trenkti, tačiau jis spėjo pasitraukti ir dešinės rankos delnu jam vieną kartą trenkė į veido sritį, po ko vyriškio akiniai nukrito ant žemės. Kadangi V. V. rankoje laikė peilį, tai D. J. rankos kumščiu sudavė V. V. į veido sritį ir pargriovęs ant žemės dar kelis kartus jam kažkur įspyrė, tačiau kur nematė. D. J. baigus mušti V. V., abu atvykę vyriškiai nuėjo atgal į taksi automobilį ir išvažiavo, po ko jis iškvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad V. V. atvykęs pas jį į namus grasino jam peiliu. Atvykę pareigūnai pasiėmė ant žolės numestą peilį ir to kito vyriškio akinius. Dėl šio įvykio buvo pradėtas tyrimas dėl grasinimo jam peiliu, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Papildomai paaiškino, kad su V. V. žmona E. V. bendrauja apie metus, nes juos sieja šilti jausmai. Tą dieną, prieš V. V. atvykstant pas jį, E. V. jį įspėjo, kad V. V. išvyko pas jį į namus pasiėmęs peilį (1 t., b. l. 80–81).

4.4. Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 27 d. parodė, kad 2025 m. vasario 27 d., apie 11.00 val., į mobilaus ryšio telefoną skambino pažįstamas draugas D. P., bet ji du kartus atmetė skambutį, nes kambaryje šalia jos buvo sutuoktinis V. V.. Skambinant trečią kartą, vyras paėmė telefoną ir atsiliepė. Atsiliepęs sakė, kad D. P. paliktų ją ramybėje, neskambinėtų, tada ėmė koliotis. Po pokalbio telefonu, sutuoktinis sakė, kad D. P. pasiūlė atvažiuoti pas jį pasikalbėti vyriškai. V. V. paskambino draugui A., pavardės jo nežino, kuris buvo netoli namų ir užėjo į svečius. Jie abu virtuvėje vartojo alkoholį, ji gulėjo kambaryje. Apie 14.00 val., V. V. su draugu išeidamas iš namų buvo įsiutęs, piktai nusiteikęs, išėjo nieko jai nepasakę. Už valandos ar dviejų, V. V. su draugu grįžo purvinais rūbais, sumuštu veidu ir tik pasakė, kad jį sumušė. Teigė, kad D. P. yra bailys, bijojo net prieiti, nė piršto neprikišo. Taip pat sakė, kad kažkas jį „atjungė“, tiksliau nieko nesugebėjo paaiškinti. Ji, pamačiusi kaip atrodo vyras, iškart jį išvarė iš namų, sakydama, kad kviestųsi taksi ir važiuotų į savo namus. Su D. P. susipažino per kaimynę, kuri gyvena šalia jos vyro namų. Nuo 2023 m. spalio mėnesio su juo susirašinėjo ir kelis kartus buvo pas jį nuvažiavusį į svečius. Nuo pat pažinties su juo pradžios, jos vyras nuolat priekaištaudavo, tikrindavo jos telefoną. Nuo 2024 rugpjūčio mėnesio su D. P. visiškai nebebendravo, jį buvo užblokavusi. Teigia vyro neprašiusi, kad padėtų atsikratyti D. P. rašinėjimo. Patvirtino, kad kai iš virtuvės jos sutuoktinis V. atėjo pas ją į kambarį, ji matė jo kišenėje virtuvinį peilį. Sutuoktinis V. V. apie tai, kad kažką žada daryti su peiliu, jai nieko nesakė ir net neužsiminė, kad turi peilį. Vėliau V. V. pasakęs, kad vyks į (duomenys neskelbtini) kaimą, su draugu iš jos buto išėjo (1 t., b. l. 63–65, 68-69).

4.5. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d. parodė, kad apie pietus tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus atvyko jo vaikystės draugas V. V.. Su juo kartu išgėrė du butelius degtinės. V. V. buvo ramus, priešiškai nusiteikęs nebuvo. Išgertuvių metu draugas pasiūlė kartu važiuoti pasikalbėti, tačiau kur važiuoti, pas ką ir su kuo nesakė, o jis ir neklausė, kadangi buvo neblaivus. V. V. iškvietė taksi automobilį, taksi vairuotojo nepamena, automobilio taip pat nepamena. Dėl girtumo nepamena kur važiavo, kokiu adresu. Ar su savimi V. V. turėjo peilį nežino, jam jis jo nerodė, paėmęs į rankas nebuvo, ketinimų, kad norėtų ką nors nuskriausi jam neišsakė. Suprato, kad vyksta kalbėtis dėl santykių susijusių su V. V. žmona E. V., kuri bendrauja su kitais vyrais. Kiek pamena, kelionės metu taksi automobilyje miegojo, o išlipęs iš taksi automobilio, gavo smūgį į galvos sritį, tačiau kas sudavė, kiek kartų, nieko nepamena. Dėl suduoto smūgio niekam pretenzijų nereiškia, sužalojimų nepatyrė. Ar įvykio metu V. V. buvo išsitraukęs peilį, nematė, to nepamena. Vėliau atsikėlus, kiek pamena V. V. jį nuvedė į taksi automobilį. Minėtą įvykį galėjo matyti taksi vairuotojas. Dėl įvykio, pretenzijų niekam nereiškia, tokiu elgesiu nepasipiktino (1 t., b. l. 51–52).

4.6. Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 14 d. parodė, kad 2025 m. vasario 27 d., apie 14.00 val., tikslaus laiko nepamena, gavo iškvietimą nuvykti paimti klientus adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu iš antros laiptinės išėjo apie 50 metų amžiaus du vyrai. Aiškiai matė, kad jie abu stipriai girti. Jiems atsisėdus į automobilio galą, vienas iš vyrų paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kadangi ten yra vykęs ne vieną kartą, minėtą adresą žinojo. Nuvykus į vienkiemį (duomenys neskelbtini) kaime, įvažiavo į namo kiemą. Sustojus, matė kieme purvynę stovintį vyrą. Jis dėvėjo rausvos spalvos striukę, jam galėjo būti apie 45 metai, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,75 m. ūgio. Vienas iš vyrų, kuris vyko su jo taksi, išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti su tuo vyru, kuris stovėjo kieme apsirengęs rausva striuke. Matė, kad jie kalbėjosi neilgai. Tuo metu iš automobilio išlipo antrasis keleivis ir nuėjo į kiemą, netoli kitų dviejų vyrų. Tuo metu iš vasarnamio išėjo kiti du vyrai, kurių išskirtinių bruožų negali pasakyti. Vienas iš jų atrodė gana jaunai. Vienas iš išėjusių iš vasarnamio vyrų, galimai vyresnis, priėjo prie antrojo kliento ir kumščiu trenkė jam į galvą. Šis nukrito į purvyną. Matė, kad jam kelis kartu įspyrė koja, gal du kartus. Tuo metu vyras, kuris dėvėjo rausvos spalvos striukę, iš karto trenkė kumščiu kelis kartus pirmajam išlipusiam klientui, su kuriuo prieš tai kalbėjosi, kuris nukrito ant žemės. Vyras rausvos spalvos striuke pradėjo spardyti gulintį vyriškį ir jam įspyrė ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas. Jis bandė keltis nuo žemės, tačiau jam vėl sudavė smūgius iš kojos. Tiksliai negali pasakyti, ar kitas vyriškis, kuris sudavė smūgius antram klientui buvo prišokęs padėti minėtam vyriškiui rausvos spalvos striuke mušti gulintį pirmąjį klientą. Matė, kad jo atvežti klientai nebuvo išsitraukę jokio peilio prieš juos sumušant. Pirmajam klientui, kuris buvo sumuštas ir gulėjo ant žemės, galimai iš kišenės iškrito peilis, kurį paėmė nuo žemės vyriškis rausvos spalvos striuke. Minėtu peiliu pamojavo jo vežtam pirmam klientui, vėliau minėtą peilį parodė jam ir kaip suprato iš jo gestų, klausė, ar jis nori peilio. Jis pamojo su ranka, kad ne. Kur minėtas vyriškis padėjo peilį nematė. Tuo metu jo klientai atsikėlė nuo žemės ir pradėjo eiti link taksi automobilio. Kiti vyriškiai, kurie juos mušė stovėjo kieme ir žiūrėjo. Kai klientai atėjo prie automobilio, jis jiems pasakė, kad jie yra labai purvini ir jų neveš. Rimtų sužalojimų ant jų tuo metu nepastebėjo. Jie pasakė, kad jam sumokės papildomai, prašė, kad jis juos parvežtų atgal. Jam paprašius pinigų, vienas iš vyriškių padavė 50 eurų. Pasakė, kad tiek jam nereikia, bet 40 eurų paims, kadangi reikės dar valyti automobilį. Abu vyriškius parvežė atgal ir jie išlipę nuėjo į namo laiptinę. Po kelių dienų, pas vieną iš tų pačių klientų dar vyko į namus, nes vežė jam maistą. Matė ant jo akies ir žandikaulio hematomas, kitų sužalojimų nematė (1 t., b. l. 57–58).

4.7. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 15 d. parodė, kad 2025 metų vasario mėnesio gale, tikslios dienos nepamena, buvo pas savo draugą D. P. namuose. Ten būnant kartu su D. P. ir pažįstamu D. J. vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę. D. P. telefonu su kažkuo rašinėjosi, tačiau apie ką nedetalizavo. Tuo metu D. J. buvo išėjęs į lauką parūkyti. Netrukus D. P. pamatė per langą, kad į kiemą atvažiavo taksi automobilis, dėl ko abu išėjo į lauką. Matė, kad D. J. jau buvo sudavęs smūgį vyriškiui, kuris buvo išlipęs iš taksi. Vyriškis jau gulėjo ant žemės, o kitas vyriškis iš taksi automobilio puolė ant D. P., kuris jam smogė kumščiu į veidą, po ko šis nukrito ant žemės. Kad D. P. ar D. J. spardytų minėtus asmenis nematė, tik vėliau pastebėjo, kad tas asmuo, kurį mušė D. J. turėjo užsikišęs peilį, kurį D. P. ištraukė iš už nugaros ir numėtė toliau į kiemą. Nematė, kad minėtas vyriškis būtų ištraukęs turėtą peilį. Jis nebeleido toliau muštis asmenims. D. P. su D. J. liepė jiems važiuoti namo. Abu vyrai atsikėlė nuo žemės ir įsėdę į taksi automobilį išvyko. Kiek žino, vėliau D. P. paskambino bendruoju pagalbos centro Nr. 112 ir pranešė apie įvykį, kad pas jį buvo atvykę asmenys, kurie peiliu jam grasino. Vėliau sulaukė policijos pareigūnų, kurie paėmė peilį, akinius ir užsirašė jų duomenis. Jis įvykio metu prieš nieką nesmurtavo, pretenzijų niekam neturi. Kiek jam žinoma, minėtas konfliktas įvyko dėl kažkurio vyro žmonos (1 t., b. l. 74–75).

4.8. 2025 m. vasario 28 d. ROIK 125000113252 nurodyta, kad vakar po pietų pranešėjo žmonos draugas sumušė pranešėją, greitosios medicinos pagalbos pranešėjas atsisakė (1 t., b. l. 13).

4.9. 2025 m. kovo 5 d. V. V. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2025 m. vasario 27 d. nuvykus į D. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kieme, buvo užpultas nepažįstamo vyriškio, vilkėjusio raudonos spalvos striuke. Minėtas vyriškis jam kumščiu ir kojomis sudavė ne mažiau dešimties kartų į galvos sritį ir kitas kūno vietas (1 t., b. l. 22–23).

4.10. 2025 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl informacinio pranešimo užfiksuota, kad 2025 m. vasario 28 d. reaguojant į informacinį pranešimą ROIK. 0125000113252, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Bendrauta su pranešėju V. V., kuriam atlikus blaivumo tęstą, nustatytas 2,21 prom. girtumas. Pranešimo metu V. V. paaiškino, kad 2025 m. vasario 27 d., apie 15.00 val., į mobiliojo ryšio telefoną iš pažįstamo asmens D. P. gavo sms žinutes, kurių turinyje buvo išreikšti grasinimai bei abiejų asmenų susitikimas. V. V. teigimu, jis būdamas neblaivus, išsikvietęs „Taxi“ atvyko į D. P. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Į D. P. namus atvyko norėdamas pasikalbėti dėl savo sutuoktinės bei išsiaiškinti, kodėl iš jo gauna sms žinutes su grasinimais. Būnat kiemo teritorijoje prie jo priėjo D. P. su kitais trimis nepažįstamais vyriškiais. V. V. teigimu, kilus žodiniam konfliktui D. P. nedaugiau kaip 4 kartus rankos kumščiais sudavė jam smūgius į veido sritį, nuo kurių jis pargriuvo ant žemės bei pajuto kojų spyrius į įvairias kūno vietas. Tą pačią dieną dėl patirtų kūno sužalojimų pas medikus nesikreipė, nes buvo neblaivus. V. V. nurodė, jog 2025 m. vasario 28 d. apie 9.35 val. būdamas namuose pajuto skausmus sumuštose kūno vietose, dėl ko kreipėsi į policiją bei medikus. Atvykę medikai konstatavo kūno sužalojimus, kurie matėsi veido srityje bei dešinės rankos petyje. Pastarasis vykti į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių atsisakė. Nurodė, kad dėl patirtų kūno sužalojimų pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, o pareiškimą rašys tuo metu, kai bus blaivus. Patikslinimo metu V. V. pateikė drabužius, kuriuos dėvėjo įvykio metu. Ant jų matosi grumtynių pėdsakai. Patikrinimo metu daugiau papildomos informacijos negauta (1 t., b. l. 14).

4.11. 2025 m. vasario 28 d. alkoholio kiekio matuokliu V. V. nustatytas 2,21 promilių girtumas (1 t., b. l. 18).

4.12. 2025 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus matosi sodyba, kuri apsaugine tvora neaptverta. Apžiūrint įvykio vietą po dešine puse matosi pagalbinis medinis pastatas, nuo kurio žiūrint po dešine puse matosi gyvenamas pastatas, kuris apkaltas šviesiai pilkos spalvos skarda. Sienoje matosi plastikinis langas, šalia skardinės, rudos spalvos durys pro kurias yra patekimas į pastatą. Ant pastato galo matosi pritvirtintas metalinis vamzdis, ant kurio viršaus pritvirtinta TV antena. Už minėto statinio matosi kitas medinis pagalbinis pastatas. Dešiniau nuo gyvenamo pastato, matosi vieno aukšto nebaigtas statyti negyvenamas namas. Kieme per vidurį matosi dviguba elektros stulpo atrama. Pridėta foto lentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 28–32).

4.13. 2025 m. vasario 28 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. V. pateikė vyriškas juodos spalvos kelnes bei vyrišką juodos spalvos striukę (1 t., b. l. 125–126).

4.14. 2025 m. balandžio 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimos kelnės ir striukė, kurios 2025 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateiktos V. V.. Apžiūrimas objektas kelnės, kurios buvo įpakuotos pakete pažymėtame Nr. 1. Ištraukus kelnes iš paketo matomos juodos spalvos sportinio stiliaus kelnės, kurias apžiūrint iš priekio matomos purvo dėmės, kelnės iš priekio fotografuotos. Apsukus kelnes, jos apžiūrimos iš galo. Kelnių apačioje matomos purvo dėmės, kitų tyrimui reikšmingų objektų ant kelnių nematoma. Sekantis apžiūrimas objektas striukė, kuri supakuota pakete Nr. 2. Išėmus striukę iš paketo striukė apžiūrima iš priekinės pusės. Striukė yra juodos spalvos, ant kairės rankovės matomas logotipas „HH“. Ant striukės priekinės dalies matomos nežymios purvo dėmės. Apsukus striukę į kitą galinę pusę matomos ryškesnės purvo dėmės, kitų tyrimui reikšmingų objektų ant striukės nematyti (1 t., b. l. 148–149).

4.15. 2025 m. kovo 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. V. pateikė naudojamą, juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“ apžiūrai (1 t., b. l. 127–128).

4.16. 2025 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas – mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A12“, išimtas iš E. V. 2025 m. kovo 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Atrakinus mobilaus ryšio telefoną kodu „2008“, paspaudžiama skambučiu ikona, ekrane matomas visų skambučių registras. Suradus datą 2025 m. vasario 27 d., ketvirtadienis, matomas priimtų ir išeinančių skambučių registras. Viso tą dieną matomi 6 skambučiai. Matomas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius minėto numerio išklotinę matoma, kad 10.50 val. ir 10.51 val. buvo atmesti du minėto telefono abonento skambučiai. 11.01 val. matomas priimtas skambutis iš minėto abonento, kuris truko 3 min. 23 sek. ir 11.05 val. matomas gaunamas skambutis, kuris truko 22 sekundes. Pagal tyrimo duomenis telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi D. P.. Peržiūrėjus programėlėje „Messenger“ esančius susirašinėjimo duomenis, asmens pasivadinusio „D. P.“ nematoma, kitų tyrimui reikšmingų duomenų programėlėje „Messenger“ bei apžiūrimame mobilaus ryšio telefono aparate nematyti (1 t., b. l. 133–137).

4.17. 2025 m. balandžio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. V. pateikė naudojamą, juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A21s“ apžiūrai (1 t., b. l. 131–132).

4.19. 2025 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 411/2024(04) nurodyta, kad užfiksuota, kad V. V. nustatyta poodinė kraujosruva veido dešinėje. Greitosios medicinos pagalbos personalo 2025 m. kovo 4 d. V. V. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta gydytojo radiologo 2025 m. kovo 4 d. objektyvaus radiologinio ištyrimo duomenimis. V. V. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 171).

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimą, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

6. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. J. 2025 m. vasario 27 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kairės rankos kumščiu sudavė V. V. vieną smūgį į dešinės pusės žandikaulį, po ko, V. V. nukritus ant žemės, spardė jį kojomis, suduodamas ne mažiau dešimties spyrių į galvos sritį ir ne mažiau dešimt kartų į pilvo sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą veido dešinėje, kas sukėlė V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai patvirtina, kad tik D. J. smurtavo prieš nukentėjusįjį, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus šiuos duomenis bei kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo kaltės. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, yra nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir yra laikytini D. J. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, tokie D. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kadangi D. J. kaltė įrodyta, todėl jis baustinas už šią nusikalstamą veiką.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Bausmės skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 41, 54 straipsniai).

8. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Kaltinamasis D. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, jis nėra registruotas psichikos sveikatos centro bei priklausomybių ligų apskaitoje. Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja.

10. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. J. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis piktybiškai nesilaikytų įstatymų ar sistemingai elgtųsi prieš nustatytas visuomenės normas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo D. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę nenustatant intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant artimesnę šios bausmės vidurkiui, įpareigojant D. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

12. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

13. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 54,20 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. V., kurį sužalojo kaltinamasis D. J. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 109–110). Kadangi žala atsirado būtent dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šią žalą jis privalo atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 54,20 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl visiškai tenkinamas.

Dėl nukentėjusiojo V. V. civilinio ieškinio

14. Nukentėjusysis V. V. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. J. 186,52 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 91–92).

15. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam V. V. padaryta turtinė žala, susijusi su jo išlaidomis vaistams ir gydytojo konsultacijomis. Konflikto metu kaltinamasis D. J. sudavė nukentėjusiajam smūgius, dėl ko nukentėjusysis turėjo pirkti vaistus nuo skausmo, konsultavosi su gydytoju. Kadangi dėl turtinės žalos ginčo byloje nėra, o byloje esantys duomenys patvirtina patirtas išlaidas, spręstina, kad 186,52 Eur suma objektyviai atitinka nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą.

16. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

17. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

18. Nukentėjusysis V. V. ieškiniu prašo priteisti jam 3 000 Eur neturtinę žalą iš kaltinamojo D. J., motyvuodama tuo, jog jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir neigiami išgyvenimai. Iš civilinio ieškinio matyti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, jog nukentėjusysis po nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo: „jaučiasi savotiškai įbaugintas, pažemintas, dvasiškai sukrėstas, jaučia savotišką nepatogumą prieš kitus pažįstamus“.

19. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau siekiant teisingai įvertinti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nukentėjusiojo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau pagal teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 eurų iki 2000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos dvi alternatyvios veikos – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, o tai lemia ir padarytos neturtinės žalos dydį.

20. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Teismui neturi abejonių, jog sveikatos sutrikdymas sukėlė nukentėjusiajam V. V. neigiamus tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau nagrinėjamu atveju, vis tik, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog D. J. nusikalstami veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, būtų turėję liekamųjų ar ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Nagrinėjamu atveju, vertinant įvykio ir jo metu kilusio konflikto aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į kilusio konflikto priežastis ir į paties nukentėjusiojo elgesį, tai, jog nukentėjusysis, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo ir prokuroras, įvykio dieną atvyko ne taikiai išsiaiškinti santykius - jis turėjo kišenėje peilį, nors duomenų, kad būtų jį panaudojęs, byloje nėra, tačiau tai rodo jo ketinimus ne taikiai išspręsti konfliktinę situaciją. Teismo vertinimu, ši aplinkybė turi būti įvertina sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

21. Įvertinus nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiajam V. V. priteistinas neturinės žalos dydis mažintinas, iš nuteistojo D. J. nukentėjusiojo naudai priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

22. Proceso išlaidų byloje nepatirta.

23. Kaltinamajam D. J. 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 10–11), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo V. V. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A21s“, kelnės ir striukė, ikiteisminio tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajam V. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini grąžinti V. V.; liudytojos E. V. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A12“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas liudytojai E. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas grąžintu E. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros, ir visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

- uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros, ir visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

- uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. J. 54,20 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 20 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo atlyginimui.

Nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. J. priteisti 186,52 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 52 ct) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- nukentėjusiojo V. V. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A21s“, kelnes, striukę, ikiteisminio tyrimo metu grąžintus nukentėjusiajam V. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti V. V.;

- liudytojos E. V. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“ ikiteisminio tyrimo metu grąžintą liudytojai E. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti E. V..

Išaiškinti D. J., jog nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba – Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Išaiškinti D. J., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.