- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- ATP-451-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01728-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² str. 27 parų administracinį areštą su automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 20 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,13 prom.) girtumo laipsnis, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Asmeniui už tos pačios rūšies pažeidimą yra paskirta administracinė nuobauda.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas vadovaujantis tik prielaidomis, netinkamai padarytomis išvadomis ir turi būti panaikintas. Teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą, konstatuoja, kad liudytojų V. K. ir A. P. parodymai yra vertinti kritiškai ir jais nesiremia, kadangi V. K. yra jo kaimynas, su A. P. jis anksčiau kartu dirbo ir šie liudytojai, duodami atitinkamus parodymus, gali siekti palankaus sprendimo jo atžvilgiu. Tuo pačiu teismas, kaip patikimus, neabejotinais vertina liudytojo S. V. parodymus, bei šalutinius įrodymus, tai yra policijos pareigūnų paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, kurios joms tapo žinomos tik iš S. V. paaiškinimų, atvykus pagal S. V. iškvietimą.
Nurodo, jog teismas, nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, vadovaujantis vien tik S. V. parodymais, kuriuos vertino kaip patikimus. Teismas nepagrįstai konstatuoja, kad S. V. neturi jokio pagrindo jam kerštauti. Kaip nustatyta, tarp jo ir liudytojo S. V. yra susidarius konfliktinė situacija, kadangi 2013-11-19 jis ir S. V. vairuodami automobilius pateko į autoįvykį. Dėl šio autoįvykio iš pradžių kaltu buvo pripažintas S. V., vėliau 2014-05-12 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi bylą jo atžvilgiu nutraukė, nes nebuvo surinkta pakankamai S. V. kaltę patvirtinančių duomenų. 2014-06-26 Šiaulių apygardos teismas nutartimi byloje Nr. ATP-328-519/2014 paliko Šiaulių apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nagrinėjant bylą dėl šio autoįvykio jis buvo kviečiamas liudytojų ir davė paaiškinimus, kurie buvo nepalankūs S. V.. Mano, kad S. V. siekdamas sukelti jam neigiamas pasekmes ir sukėlė tokią situaciją, kad jis būtų nepagrįstai apkaltintas vairavęs automobilį neblaivus. Dėl neigiamo asmeninio nusistatymo jo atžvilgiu liudytojo S. V. paaiškinimai tiek teisme, tiek atvykusiems policijos pareigūnams pagal jo iškvietimą, turi būti vertinami kaip nepatikime ir jais negalima vadovautis nustatant asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taip pat teismas be jokio pagrindo kaip patikimais įrodymais vertina ir policijos pareigūnų M. K. ir M. Š. paaiškinimus teisme, jų tarnybinius pranešimus, nes tai yra tik išvestiniai, šalutiniai įrodymai, kadangi jie galėjo paaiškinti ir nurodyti tik tas aplinkybes, kurias jiems jau esant išankstinam subjektyviam nusistatymui nurodė S. V. pagal jo telefoninį iškvietimą atvykus į įvykio vietą. Teismas visiškai be pagrindo netiki liudytais A. P. ir V. K. ir nurodo, kad jie jokių paaiškinimų nedavė ir atvykusiems policijos pareigūnams į įvykio vietą. Mano, kad policijos pareigūnų tiesioginės funkcijos ir pareiga yra išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, surinkti visus galimus įrodymus (apklausti visus galimus liudytojus ir pan.), kuriais galima asmenį pripažinti kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo/nepadarymo. Pažymi, kad liudytojas S. V. tvirtina, kad jis matė jį važiuojantį automobiliu eidamas į degalinę kartu su savo draugu, tačiau net įvykio vietoje policijos pareigūnų jis nebuvo nei nustatytas, nei apklaustas, taip pat šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir teisme. Teismas, pripažindamas jį kaltu, taip pat be pagrindo vadovaujasi ir jo tam tikrais įrašais protokole, atsižvelgiant į šių įrašų padarymo aplinkybes (nustatytas 2,13 prom. girtumas). Be to, teismas vertindamas liudytojų A. P. ir V. K. parodymus kaip galimai melagingais, siekiant jam palankaus rezultato, nesiima priemonių dėl tokių parodymų teisinio įvertinimo įstatymų nustatyta tvarka. Su liudytojais A. P. ir V. K. jo nesieja jokie artimi, draugiški santykiai, juos pažįsta tik kaip savo kaimyną ir buvusį bendradarbį ir jie jokio pagrindo duoti jam palankius parodymus ir tuo pačiu apkalbėti save neturi, todėl jų parodymais netikėti nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo netenkinti V. M. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimo panaikinimo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas nagrinėdamas V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.
Atsiliepime teigia, kad apelianto padarytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuotojas vairuodamas automobili neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai, V. M. už automobilio vairavimą būnant neblaiviam yra baustas: 2002-04-18 nutarimu, vadovaujantis ATPK 126 str. 1 d.. 2005-08-16 nutarimu, vadovaujantis ATPK 127 str. 3 d.. 2013-01-31 nutarimu, vadovaujantis ATPK 126 str. 4 d., 2014-01-15 nutarimu, vadovaujantis ATPK 130² str. Tai neigiamai apibūdina V. M. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta ir už tos pačios rūšies pažeidimą yra paskirta nuobauda. Savo kaltę V. M. neigia, motyvuodama tuo, jog jis nubaustas remiantis tik S. V. parodymais ir policijos pareigūnų paaiškinimais, kurie atvyko pagal S. V. iškvietimą, jog S. V. jam kerštauja, todėl jį apkalba. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto. Šiaulių apylinkės teismas, konstatuodamas V. M. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi liudytojo S. V., policijos pareigūnų parodymais ir įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Byloje liudytoju apklaustas S. V. nurodė, jog jis matė kaip V. M. atvažiavo ir išlipo iš automobilio, kad jam išlipus iš automobilio matėsi, kad jis neblaivus, žinojo, kad V. M. neturi teisės vairuoti. Tai, kad V. M. buvo neblaivus, tarnybiniuose pranešimuose ir duodami paaiškinimus teisme, nurodė pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai. Be to, liudytojas M. K. apklausiamas teisme nurodė, kad rašant protokolą V. M. prasitarė vairavęs automobilį. Nurodytų liudytojų suinteresuotumo byloje nenustatyta, jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų taip pat nenustatyta. Šie ir kiti apylinkės teismo įvertinti įrodymai bei paties V. M. administracinio teisės protokole parašytas paaiškinimas, jog jis gailisi, pažeidimo neginčija, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta ir už tos pačios rūšies pažeidimą yra paskirta nuobauda, todėl pagrįstai V. M. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. V. M. iškelta versija, jog liudytojas S. V. parodymus prieš jį davė jam keršydamas, policijos pareigūnai tiesiogiai nematė, jog jis vairavo automobilį ir jų parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi, laikytina pasirinkta gynybos strategija, siekiant išvengti atsakomybės. Šis pažeidėjo teiginys vertinamas kaip deklaratyvus.
Dėl apklaustų liudytojų A. P. ir V. K. parodymų. Tiek liudytojas A. P., tiek V. K. nurodė, jog jie nematė kaip V. M. vairavo automobilį. Liudytojas V. K. parodė, kad jis tam tikrą laiką buvo namuose, automobilio rakteliai buvo pas V. M., kas rodo, jog jis V. M. vairuojančio automobilį galėjo ir nematyti. A. P. teigė stebėjęs V. M., teigė, jog automobilis užvestas nebuvo, kas prieštarauja V. K. parodymams, jog jis buvo prie automobilio, buvo automobilį užvedęs, šildė. Įvertinus šių liudytojų parodymus, daroma išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai jų parodymais nesivadovavo, kadangi jų parodymai prieštarauja anksčiau aptartų liudytojų parodymams, taip pat ir tarpusavyje. Pastebėtina, kad dalis liudytojų gali ne tik sąžiningai klysti, bet ir sąmoningai meluoti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.